¹Jiems dar kalbant miniai, prie jų priėjo kunigų, šventyklos apsaugos viršininkas ir sadukiejų,

¹Huan, Peter leh Johanin mite kianga thu a gen lai un, siampute, biakin heutute leh Saddukaihon a kiang uah a hongtung guih ua,

²kurie buvo labai pasipiktinę, kad apaštalai mokė žmones ir skelbė mirusiųjų prisikėlimą Jėzuje.

²mi a hilh uh leh Jesu jiaka misi laka kipan thohnawnna thu a hilh jiak un a lungkimkei hial ua.

³Jie suėmė juos ir įkalino iki kitos dienos, nes jau buvo vakaras.

³Huan, a man ua, nitaklam a hih jiakin a jing phain suangkulh ah a khumta uh.

⁴Bet daugelis, girdėjusių žodį, įtikėjo, ir tikinčiųjų skaičius padidėjo maždaug iki penkių tūkstančių.

⁴Himahleh, thu ngaikhete akhen tampiten a ging ua; a tamlam uh tuh piching ngen leng sang nga khawng a ching uh hi.

⁵Rytojaus dieną Jeruzalėje susirinko tautos vadovai, vyresnieji ir Rašto žinovai,

⁵Huan, a jingin a heutute uh, upate, laigelhmite,

⁶taip pat vyriausiasis kunigas Anas, Kajafas, Jonas, Aleksandras ir kiti vyriausiojo kunigo giminės.

⁶siampu lianpen Ana te, Kaiapha te, Johan te, Aleksandar te, Siampu Lianpen chia tengtengte leng Jerusalem khua ah a om khawm ua.

⁷Pasistatę apaštalus viduryje, jie paklausė: “Kokia jėga ar kieno vardu jūs tai padarėte?”

⁷Huan, Peter leh Johan a laiah a dingsak ua, Bang hihtheih nain ahia kua minin ahia hiai khawng na hih uh? a chi ua, a dong ua.

⁸Tada Petras, kupinas Šventosios Dvasios, jiems atsakė: “Tautos vadovai ir Izraelio vyresnieji!

⁸Huchiin, Peter Kha Siangthouin a dima, a kiang uah, Mi tengteng heutute aw, upate aw,

⁹Jeigu dėl gero darbo ligotam žmogui šiandien mus klausinėjate, kaip jis buvo išgydytas,

⁹mi hatlou hihhoih thu ah, Hiai mi bangjiakin ahia a hongdam tak? chiin tuniin na honsalh u leh, nou tengtengin thei un,

¹⁰tai tebūnie jums visiems ir visai Izraelio tautai žinoma: vardu Jėzaus Kristaus iš Nazareto, kurį jūs nukryžiavote ir kurį Dievas prikėlė iš numirusių! Jo dėka šis vyras jūsų akivaizdoje stovi sveikas.

¹⁰Israel mi tengtengin leng thei heh, kros a Nazaret Jesu Kris na kilhden uh, Pathianin misi lak apanin a kaithou nawna, amah min ngeiin hiai mi hiaiah na ma uah damin a dingta ahi.

¹¹Jėzus yra ‘akmuo, kurį jūs, statytojai, atmetėte ir kuris tapo kertiniu akmeniu’.

¹¹Nou in lamte aw, na suang paih uh, a ninga, suang phatuampen a honghita, amah ahi.

¹²Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo turime būti išgelbėti”.

¹²Mi dang kuamah kiangah hotdamna a om kei, van nuaia, mihing sak lakah, hon hondam ding min dang himhim a om kei, a chi a.

¹³Matydami Petro ir Jono drąsą ir patyrę, kad tai nemokyti, paprasti žmonės, jie labai stebėjosi; be to, atpažino juos buvus kartu su Jėzumi.

¹³Huan, Peter leh Johan hansandan a muh un, laisiamlou mi leh namtom maimai ahi uh chih a theih un, lamdang a sa mahmah ua; Jesu kiangah a om khin uh chih a theita uhi.

¹⁴Bet, matydami stovintį su jais pagydytąjį, jie neturėjo ką pasakyti prieš.

¹⁴Huan, mi a hihdam uh a kiang ua ding a muh un, bangmah a gense thei tuankei uhi.

¹⁵Tada liepė jiems išeiti iš sinedriono ir ėmė tartis:

¹⁵Huchiin, a vaihawmna ua pata a pai tuam sak nungun, a kihou ua,

¹⁶“Ką daryti su šitais žmonėmis? Juk visiems Jeruzalės gyventojams žinomas jų padarytas akivaizdus stebuklas, ir mes to negalime nuneigti.

¹⁶Hiai mite bangchiin i hih dia? Thillamdang minthang a hih uh Jerusalem khua a om tengtengin tel takin a theita uh; en leng i sel thei tuan kei hi.

¹⁷Bet kad dalykas neišplistų žmonėse, griežtai uždrauskime, kad jie nė vienam žmogui daugiau nekalbėtų tuo vardu”.

¹⁷Himahleh, mi kianga a than semsem louhna ding un tunung siah kuamah kiangah hiai mina thu a gen louhna ding un I vau ding uh, a chi ua.

¹⁸Ir vėl juos pasišaukę, įsakė jiems išvis neskelbti ir nemokyti Jėzaus vardu.

¹⁸Huchiin, amau a sam ua, Jesu mina thugen hetlouh ding leh hilh hetlouh ding, a chi chiltel ua.

¹⁹Tačiau Petras ir Jonas jiems atsakė: “Spręskite patys, ar teisinga Dievo akivaizdoje jūsų klausyti labiau negu Dievo!

¹⁹Himahleh, Peter leh Johanin, a kiang uah, Pathian mitmuhin Pathian thu man sangin noumau thu man a dik jaw hia ngaihtuah un.

²⁰Juk mes negalime nekalbėti apie tai, ką matėme ir girdėjome”.

²⁰Kou jaw ka thil muh uh leh ka jakte uh gen louin ka om theikei uh, a chi ua.

²¹Prigrasinę jie paleido juos, nerasdami už ką bausti,­dėl žmonių, nes visi garbino Dievą už tai, kas buvo įvykę.

²¹Huan, amau tuh a vau semsem ua, a khahta uh, mipi jiakin gawtna lemtang a mu kei uhi; a thilhih jiak un mi tengtengin Pathian a pahtawi ngal ua.

²²Vyras, kuris patyrė tą išgydymo stebuklą, buvo daugiau nei keturiasdešimties metų.

²²Thil lamdanga a hihdam uh kum sawmli sanga tamjaw hial ahi ngala.

²³Paleisti jie atėjo pas saviškius ir išpasakojo, ką jiems sakė aukštieji kunigai ir vyresnieji.

²³Huan, Peter leh Johan a pawt un amau lawmte kiangah a vahoh ua, siampu lalte leh upaten a kiang ua a gen peuh uh a hilh vek ua.

²⁴Išklausę visi vieningai pakėlė balsus į Dievą ir sakė: “Valdove, Tu esi Dievas, sutvėręs dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra.

²⁴Huchiin, a ngaikheten a kituakin aw ngaihtakin Pathian kiangah, Toupa, nang tuh van te, lei te, tuipi te, a sunga omte tengteng Bawlpa na hi;

²⁵Tu kalbėjai savo tarno Dovydo lūpomis: ‘Kodėl niršta pagonys, kam veltui tautos sąmokslus rengia?

²⁵Nang Kha siangthouin, ka pu uh na sikha David kamin, hiai thu na gen ahi: Jentelte bangchin eita a heh uh? Nam chihin bangchin ahia thil phatuam lou a ngaihtuah uh?

²⁶Žemės karaliai sukilo, valdovai susibūrė draugėn prieš Viešpatį ir Jo Kristų’.

²⁶Khovel kumpipate a ding ua, heutute leng a kikhawm ua, Toupa leh a Kris kalhin, chiin.

²⁷Prieš Tavo šventąjį Sūnų Jėzų, kurį Tu patepei, iš tiesų susibūrė Erodas, Poncijus Pilotas su pagonimis ir Izraelio tauta,

²⁷Hiai khua ah na Sikha Siangthou, na thaunilh Jesu tungah, Herod leh Pontia Pilat toh, Jentelte leh Israel mite toh a kikhawmta uhi.

²⁸kad įvykdytų, ką Tavo ranka ir sprendimas iš anksto buvo nulėmę įvykti.

²⁸Na khut leh na lungsima hongtung dinga na sehkholh peuh hih dingin.

²⁹O dabar, Viešpatie, pažvelk į jų grasinimus ir duok savo tarnams su didžia drąsa skelbti Tavo žodį,

²⁹Huchiin, tunah, Toupa, a honvau dan uh ngaiin; na sikhate kiangah na thu hangsantaka gen theihna pia in,

³⁰ištiesdamas savo ranką išgydymams, ir kad būtų daromi ženklai bei stebuklai Tavo šventojo Sūnaus Jėzaus vardu”.

³⁰damsak dinga na khut na jaka, na sikha Jesu mina chiamtehnate leh thillamdangte hih a hih laiin, a chi ua.

³¹Jiems pasimeldus, sudrebėjo susirinkimo vieta, visi prisipildė Šventosios Dvasios ir drąsiai skelbė Dievo žodį.

³¹Huan, a thum khit un a omkhawmna uh a honglinga, a vek un Kha Siangthouin a hongdim ua, hangtakin Pathian thu a hilhta uh.

³²Visa tikinčiųjų daugybė buvo vienos širdies ir vienos sielos. Ką turėjo, nė vienas nevadino savo nuosavybe, bet visa jiems buvo bendra.

³²Huan, a gingta mipite lungsim munkhat leh ngaihtuah munkhatin a om ua: a lak ua khatin leng a sumneih, keia tuam ahi, a chi kei; thil tengteng a kikop zo jel uhi.

³³Apaštalai su didžiule jėga liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir gausi malonė buvo su jais visais.

³³Huan, sawltakten thilhihtheihna thupi takin Toupa Jesu thohnawn thu a hilhhilh ua; a vek ua tungah hehpihna thupitak a om hi.

³⁴Tarp jų nebuvo stokojančių, nes visi, kurie turėjo žemės sklypus ar namus, juos parduodavo, o už tai gautus pinigus atnešdavo

³⁴Huan, a lak uah leng tasam kuamah a om kei uh; gam khawng, in khawng nei peuhin a juak ua, a thil khotte uh a man a hontawi ua, sawltakte khe bul ah a koih jel uh;

³⁵ir sudėdavo prie apaštalų kojų, ir kiekvienam buvo dalijama, kiek kam reikėjo.

³⁵a deihdong ching hun chiatin a hawm chiat jel uhi.

³⁶Jozė, apaštalų pramintas Barnabu (išvertus tai reiškia: “Paguodos sūnus”), levitas, kilęs iš Kipro,

³⁶Huan, Joseph, sawltakten Barnaba a chih uh, (huai min omdan, Khamuanna Ta chihna ahi) Levi chi.Kupra tuikulh mi ahi a, a gam neih a juaka, a man a hontawia, sawltakte khe bulah a koihta.

³⁷pardavęs savo žemės sklypą, atnešė pinigus ir padėjo apaštalams po kojų.

³⁷Kupra tuikulh mi ahi a, a gam neih a juaka, a man a hontawia, sawltakte khe bulah a koihta.