¹O vienas vyras, vardu Ananijas, su savo žmona Sapfyra pardavė nuosavybę

¹Himahleh, mi khat a min Anania, a ji Sapphira toh a om ua; Ananiain a neih uh a juaka, a ji theihin a man a khen a imta a;

²ir, žmonai pritariant, pasiliko dalį gautų pinigų, o kitą dalį atnešė ir padėjo prie apaštalų kojų.

²huan, a khen a hontawia, sawltakte khebul ah a koih a.

³Petras paklausė: “Ananijau, kodėl šėtonas užvaldė tavo širdį, kad tu pamelavai Šventajai Dvasiai, pasilikdamas dalį už žemę gautų pinigų?

³Himahleh, Peterin, Kha Siangthou khem ding leh gamman a khen imdingin bangdia Setanin na lungtang hihkhauh ahia?

⁴Argi nebuvo tavo tai, ką turėjai, ir ką gavai pardavęs, argi nebuvo tavo žinioje? Tai kodėl gi taip sumanei savo širdyje? Tu pamelavai ne žmonėms, bet Dievui!”

⁴A om laiteng nanga ahi gige ka hia? na juak nungin leng na thuthuin a om ka hia? bangachia hiai thute na lungtanga ngaihtuah? Mihing khem na hi kei, Pathian khem na hi jaw, a chi a.

⁵Išgirdęs tuos žodžius, Ananijas krito ant žemės ir mirė. Didelė baimė apėmė visus tai girdėjusius.

⁵Huan, Ananiain huai thu a jak takin a puka, a sita a; huan, a za peuhin a lau mahmahta uh.

⁶Keli jaunuoliai pakilo, suvyniojo jį marškomis, išnešė ir palaidojo.

⁶Huan, tangval hon a thou ua, a tuam ua, a jawng khia ua, a vuita uh.

⁷Po kokių trijų valandų atėjo jo žmona, kuri nežinojo, kas buvo atsitikę.

⁷Huan, dakkal thum ding hiam nung in, thil omdan theilouin a ji a hongluta.

⁸Petras ją paklausė: “Pasakyk man, ar už tiek pardavėte sklypą?” “Taip, už tiek”,­atsakė ji.

⁸Huan, Peterin a kiangah, honhilh in, gam, hiai zah phetin maw na juak uh? a chi a. Huan, aman, He, hiai zah phetin ahi, a chi a.

⁹Tada Petras jai tarė: “Kodėl susitarėte mėginti Viešpaties Dvasią? Štai ties durimis skamba žingsniai tų, kurie palaidojo tavo vyrą. Jie ir tave išneš”.

⁹Huan, Peterin a kiangah, bangachia Toupa Kha zeet dinga kithutuak na hi ua? Ngaiin, kongkhak bul ah na pasal vuite khepek a hongomta, nang leng a honjawng khe ding uh, a chi a.

¹⁰Bematant ji susmuko jam po kojų ir mirė. Atėję jaunuoliai rado ją negyvą, nunešė ir palaidojo šalia vyro.

¹⁰Huan, thakhatin a khe bul ah a puk paha, a sita hi; huan, tangval hon a honglut ua, amah tuh siin a hongmu ua, a jawngkhia ua, a pasal kiangah a vuita uhi.

¹¹Didelė baimė apėmė visą bažnyčią ir visus, kurie apie tai išgirdo.

¹¹Huan, saptuamte tengteng leh huai thu za peuhten a lauta mahmah uhi.

¹²Per apaštalų rankas žmonėse vyko daug ženklų ir stebuklų. Visi jie vieningai rinkdavosi Saliamono stoginėje.

¹²Huan, mi lakah Pathianin sawltakte khutin chiamtehna leh thillamdang tampi a hih jel hi. Huan, amaute a vek un lungsim mun khatin Solomon in lim ah a kikhawm jel uhi.

¹³Iš kitų nė vienas neišdrįsdavo prie jų prisidėti. Žmonės juos labai gerbė.

¹³Mi dang bel kuamah a lak uah a pang ngamta kei uh; himahleh, min amaute a phat ngal ua.

¹⁴Ir vis labiau augo būrys vyrų ir moterų, įtikėjusių Viešpatį.

¹⁴Huan, a gingthak hon numei leh pasal tampi takin Toupa kiangah a honbehlap tuantuan uh.

¹⁵Net į gatves nešdavo ligonius ir guldydavo ant neštuvų bei lovų, kad, Petrui praeinant pro šalį, bent jo šešėlis kristų ant gulinčiųjų.

¹⁵Huchiin mi damloute leng kongzing khawngah a lumsak ua, Peter pai kawma a lim bekin a lak ua khat bek a liah theihna ding in, a chi ua.

¹⁶Taip pat ir iš aplinkinių miestų daugybė žmonių keliaudavo į Jeruzalę, gabendami sergančius ir netyrųjų dvasių kankinamus, ir visi jie būdavo pagydomi.

¹⁶Huan, Jerusalem kho kim khua akipan mipite leng huai damloute dawi nin hihgimte honpiin a hongkhawm ua; huaite leng a hongdam chiatta uh.

¹⁷Tuomet sujudo vyriausiasis kunigas ir visi jo šalininkai iš sadukiejų partijos. Degdami pavydu,

¹⁷Huan, siampu lianpen leh a lawmte tengteng a hongkisa ua, (huai a lawmte tuh Saddukai pawl ahi uh) a haza mahmah ua.

¹⁸jie suėmė apaštalus ir įmetė juos į viešą kalėjimą.

¹⁸Sawltakte a man ua, vantang khumna ah a khumta uhi.

¹⁹Bet Viešpaties angelas naktį atidarė kalėjimo vartus, išvedė juos ir tarė:

¹⁹Himahleh, janin Toupa angel khatin kongkhakte a honhonga, a pikhia a.

²⁰“Eikite ir, atsistoję šventykloje, skelbkite žmonėms visus šio Gyvenimo žodžius”.

²⁰Pathian biakin ah vading unla, mi kiangah hiai hinna thute vagen un, a chi a.

²¹Tai išgirdę, jie auštant nuėjo į šventyklą ir ėmė mokyti. Tuo metu vyriausiasis kunigas ir jo šalininkai sukvietė sinedrioną bei visą Izraelio tautos vyresniųjų tarybą ir nusiuntė į kalėjimą tarnus atvesti apaštalų.

²¹Huan, huai thu a jak un khovak hun laiin, Pathian biakin ah a valut ua, thu a vahilhta uh. Himahleh, Siampu Lian leh a lawmte a hong ua, vaihawmte leh Israel suante upate tengteng a sam khawm ua, sawltakte hon pi sak dingin suangkulh ah mi a sawl uhi.

²²Bet tarnai nuėję nerado jų kalėjime ir sugrįžę pranešė:

²²Himahleh, upate a vahoh ua, suangkulh ah lah amau a mu kei ua; huchiin a kik nawn uh.

²³“Kalėjimą radome saugiai užrakintą ir sargybinius stovinčius prie vartų. Bet atidarę nieko viduje neradome!”

²³Suangkulh bit tak a kikhakin, a vengte leng kongkhak bulah dingin a mu ngal ua, himahleh, ka hong ua, a sungah kuamah ka mu sam kei ua, chiin a gen ua.

²⁴Išgirdę tokį pranešimą, vyriausiasis kunigas, šventyklos apsaugos viršininkas ir aukštieji kunigai suglumo, nesuprasdami, ką tai galėtų reikšti.

²⁴Huan, Pathian biakin upa leh siampu lalten, huai thute a jak un, Hiai bang, bangchi phetin a thang de aw? chiin, a thu ah a mang uh a bang petpeta.

²⁵Tuomet kažkas atėjęs pranešė: “Tie vyrai, kuriuos buvote uždarę kalėjime, stovi šventykloje ir moko žmones”.

²⁵Huan, mi khat a honga, a kiang uah, Ngai un, suang kulha na mi khumte un Pathian biakina dingin mi a hilh uh, ka chi! chiin a honggen a.

²⁶Tada viršininkas su tarnais nuėjo ir atsivedė juos be prievartos, nes bijojo žmonių, kad neužmėtytų akmenimis.

²⁶Huchiin upa tuh upate toh a vahoh ua vantang a kihtak jiak un, hiamgamna om louin a honpi ua, huchi hikei leh suanga den ahi kha ding uh.

²⁷Taigi atsivedę apaštalus, pastatė juos sinedrione. Vyriausiasis kunigas jiems tarė:

²⁷Huan, a honpi tun tak un, vaihawmmite maah a dingsak ua. Huan, siampu lianpenin, a kiang uah,

²⁸“Argi mes jums drauste neuždraudėme mokyti tuo vardu, o štai jūs užtvindėte Jeruzalę savo mokymu ir dar norite ant mūsų užtraukti to žmogaus kraują”.

²⁸Huai minin thu hilh louh ding ka honchita ua; thei un, na thuhilh un Jerusalem khua a hihdim vekta uh, hiai mipa sisan honkhuksak tum nei ve ua, chiin a sal a.

²⁹Petras ir apaštalai atsakė: “Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių.

²⁹Himahleh, Peter leh sawltakten, Mihing thu sangin Pathian thu i man a kiphamohjaw hi.

³⁰Mūsų tėvų Dievas prikėlė Jėzų, kurį jūs nužudėte, pakabindami ant medžio.

³⁰Nou singah Jesu khaikangin na hihlumua, i pipute Pathianin a kaithou nawnta ahi.

³¹Dievas išaukštino Jį savo dešine kaip Karalių ir Išgelbėtoją, kad suteiktų Izraeliui atgailą ir nuodėmių atleidimą.

³¹Amah mah tuh Pathianin Kumpipa leh Hondampa a om dingin a taklam ah a hihlianta a, Israelte khelhna pan kiheisak ding leh ngaidam dingin.

³²Mes esame Jo ir tų įvykių liudytojai, taip pat ir Šventoji Dvasia, kurią Dievas suteikė tiems, kurie Jam paklūsta”.

³²Huai thute kou a theihpihte ka hi ua; Kha Siangthou, Pathianin a thu jui peuhte kianga a piak tak, a theipa ahi nawn lai, a chi ua, a dawng ua.

³³Girdėdami šituos žodžius, jie baisiai įtūžo ir ketino juos užmušti.

³³Huan, amau, huai thu a jak un a sin uh a thak mahmaha, hihlup a tumta uh.

³⁴Tuomet sinedrione pakilo vienas fariziejus, vardu Gamalielis, visos tautos gerbiamas Įstatymo mokytojas. Jis įsakė trumpam išvesti apaštalus

³⁴Himahleh, vaihawmte lakah, a min Gamaliel, Pharisai, Dantheimi, mi tengteng laka minthangpi mi khat a dinga, tua mite khah takdih ding thu a pia a.

³⁵ir tarė susirinkusiems: “Vyrai izraelitai! Gerai pagalvokite, kaip pasielgti su šitais žmonėmis.

³⁵Huan, vaihawmte kiangah, Nou Israel mite aw, hiai mite tunga na thilhih tup uh pilvang un.

³⁶Juk prieš kiek laiko buvo iškilęs Teudas, kuris laikė save kažkuo nepaprastu. Prie jo prisidėjo apie keturis šimtus vyrų, bet jis buvo užmuštas, visi šalininkai išsisklaidė ir nuėjo niekais.

³⁶Tumalamin leng, Theuda, mi lian kichiin, a hongoma, huai mipa kiangah mi tampi, za li phial, a na awn ua, amah tuh hihlupin a omta a; a thu jui peuhmah a vek un a dalhjakta uh, bangmah a hita kei uhi.

³⁷Po jo, gyventojų surašymo dienomis, atsirado Judas Galilėjietis ir patraukė nemažai žmonių paskui save. Jis taip pat žuvo, o visi jo sekėjai buvo išblaškyti.

³⁷Huai mi om nungin min gelh laiin, Galili gama mi huai Juda a hongom nawna; a lamah mi khenkhat a hip nawna; himahleh amah leng a sita a, a thu jui peuhmah tuh a vek un a dalhjakta uh.

³⁸Todėl dabar jums sakau: palikite šituos žmones ramybėje ir paleiskite juos. Jei šis sumanymas ir ši veikla iš žmonių,­jie žlugs savaime,

³⁸Huai jiakin tuin ka honhilh ahi, hiai mite khoih kei unla, amau om omin omsak un; hiai a thiltup uh leh a thilhih uh mihing akipan ahihleh a mang ding;

³⁹o jeigu tai iš Dievo, tai jūs nepajėgsite jų sunaikinti. Žiūrėkite, kad nepasirodytumėte kovojantys prieš Dievą!” Jie paklausė jo patarimo.

³⁹ahihhangin Pathian akipan ahihleh amau na hihmang theikei ding uh; huchilouin jaw Pathian dou na nahi zenzen kha ding uh, a chi a.

⁴⁰Pasišaukę apaštalus, nuplakdino juos, uždraudė kalbėti Jėzaus vardu ir paleido.

⁴⁰Huan, a gen tuh lem a sata ua; huchiin, sawltakte tuh a sam ua, a vua ua; a vuak khit un, Jesu mina thu gen louh ding chi bikbekin a khahta uh.

⁴¹O tie ėjo iš sinedriono džiaugdamiesi, kad buvo palaikyti vertais dėl Jėzaus vardo iškęsti paniekinimą.

⁴¹Huchiin, vaihawmte laka kipan a pawtkhia ua, tua Min jiaka daina thuak taka seh ahihjiak un a kipak mahmah uhi.Huan, nitengin Pathian biakin ah leh amau in khawng bangah, Jesu tuh Kris ahi, chiin, thuhilh leh gen a tawp tuan kei uhi.

⁴²Kiekvieną dieną šventykloje ir po namus jie nesiliovė mokyti bei skelbti Jėzų Kristumi.

⁴²Huan, nitengin Pathian biakin ah leh amau in khawng bangah, Jesu tuh Kris ahi, chiin, thuhilh leh gen a tawp tuan kei uhi.