1Trečiaisiais Persijos karaliaus Kyro metais Danieliui, vadinamam Beltšacaru, buvo suteiktas apreiškimas. Tai buvo teisingas apreiškimas, bet jam skirtas laikas buvo toli. Jis suprato apreiškimą ir suvokė regėjimą.
1Persia kumpipa Kura kum thumna kumin Danial, a min Beltesazar kiangah thu khat a hongkihilha; huan huai thu tuh a tak ahi a, kidouna thupi mahmah; huchiin huai thu a theisiama, mengmuhna theihsiamna a nei hi.
2Tuomet aš, Danielius, gedėjau tris savaites.
2Huai laiin kei Danialin nipikal pumpi kal thum ka sun a.
3Skanios duonos nevalgiau, mėsos ir vyno neėmiau į burną ir nesitepiau, kol praėjo trys savaitės.
3Tanghou lim ka ne kei a; sa hiin uain hileh ka kam ah a lut keia; sathau leng, nipikal pumpi thum a tunkum masiah, ka nilh het kei hi.
4Pirmo mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną stovėjau ant didelės Hidekelio upės kranto.
4Huan kha masapen ni sawmnih leh li niin, lui lian, Hiddekel pangah ka nadinga
5Pakėlęs akis, pamačiau ten stovintį vyrą, apsivilkusį drobiniais ir susijuosusį grynu Ufazo auksu.
5Ka daka, huan ngaiin, mi khat puan malngat silh, a kawngte Uphazi dangkaeng sianga gak ka mu a;
6Jo kūnas buvo kaip berilis, veidaskaip žaibas, akyskaip fakelai, rankos ir kojoskaip žėrintis varis, o žodžių garsaskaip didelės minios triukšmas.
6A pumpi leng beril-suang bang ahi a; a mai khophia kilatdan bang ahi; a mitte meisel kuang bang, a bante leh a khepekte a jia dal nawttet bang; a thugen ging mipi aw bang ahi;
7Aš, Danielius, vienas temačiau tą regėjimą. Vyrai, kurie buvo su manimi, nematė jo, bet didelė baimė apėmė juos ir jie pasislėpė.
7Huchiin kei Danial kiain mengmuhna ka mu hi; ka kianga om miten lah huai mengmuhna a mu ngal kei ua; himahleh a tunguah nakpia linna a hong tunga, bu dingin a taikekta uhi
8Aš likau vienas. Kai pamačiau šitą didingą regėjimą, manyje neliko jėgų. Mano veidas persikreipė, aš netekau jėgų.
8Huchiin kei kiaa nutsiatin ka oma; huan hiai mengmuhna thupi ka muta hi; huchiin keiah hatna a om nawnta keia; ka kilawmna keiah siatna a hongsuak taa; hatna keplai ka neita kei hi.
9Išgirdau žodžių garsą ir kritau be jausmų veidu į žemę.
9Hina piin a thute aw ka jaa; a thute aw ka jak laiin, a khupin nakpi takin ka ihmutaa, ka mai lei lam ngain.
10Ranka palietė mane ir pastatė mane ant kelių ir delnų.
10Huan, ngaiin, khutin a hon khoiha; ka khuk leh ka khut pekte tungah hon lungsaka.
11Jis man tarė: “Danieliau, didžiai mylimas vyre! Suprask žodžius, kuriuos tau kalbėsiu, ir stovėk, nes esu siųstas pas tave!” Jam kalbant, aš atsistojau drebėdamas.
11Huan aman ka kiangah, Aw Danial, nang nakpitaka ita ompa, na kianga ka thugente theisiam inla, ding tangin; na kianga tua sawl lah ka hi ngala; a chi a; Huan hiai thu ka kianga a gen laiin, ling kawmin ka dingta hi.
12Jis toliau kalbėjo: “Danieliau, nebijok! Nuo pirmos dienos, kai nusprendei širdyje suprasti ir nusižeminti savo Dievo akivaizdoje, tavo žodžiai buvo išgirsti, ir aš atėjau dėl tavo žodžių.
12Huan aman ka kiangah, Lau ken, Danial, theisiam ding leh na Pathian maa kiniamkhiak dinga, na lungtang na koihkip ni masapen akipan, na thute jakin a om hi; huan na thute jiaka hong ka hi.
13Persų karalystės kunigaikštis priešinosi man dvidešimt vieną dieną. Bet štai Mykolas, vienas iš vyresniųjų kunigaikščių, atėjo man į pagalbą. Aš palikau jį ten, prie Persijos karalių,
13Himahleh Persia gam lalpan ni sawmnih leh khat kei hon doua; himahleh, ngaiin, Mikael lal liante laka khat kei honpanpih dingin a hongpaia; huailaiah Persia kumpipa kiangah ka om nilou ta hi.
14ir atėjau tau paaiškinti, kas atsitiks tavo tautai paskutinėmis dienomis, nes šitas regėjimas yra tolimai ateičiai”.
14Huchiin ni nanung lam chianga na mite tunga hongtung ding bang ahia chih nang hon theisiam sak dia hong ka hi; mengmuhna lah ni tampi ading ahi lai ngala, chiin.
15Jam taip kalbant su manimi, aš nuleidau akis ir negalėjau kalbėti.
15Huan hiai thute banga ka kianga aman thu a gen khitin ka mai lei lam ka ngata, ka pau theikei.
16Štai kažkas, panašus į žmogaus sūnų, palietė mano lūpas. Tada aš kalbėjau stovinčiam prieš mane: “Mano viešpatie! Regėjimo metu mane apėmė skausmai ir aš netekau jėgų.
16Huan, ngaiin, mi khat mite tapate toh kibangin ka mukte a honkhoih saka; huan ka kam kaa, thu ka gena ka maa dingpa kiangah, Aw ka TOUPA, mengmuhna jiakin ka lungkhamnate ka tungah hongkibunga, hatna ka neikei hi, ka chi a.
17Kaipgi aš, viešpaties tarnas, galėčiau kalbėti su savo viešpačiu? Manyje nebėra jėgų ir aš neatgaunu kvapo”.
17Bangchiin ahia hiai ka TOUPA sikhain hiai ka TOUPA toh a houlim theih ding? kei ka hihleh, keiah hatna a om kei paha, keiah leng hatna nutsiatin a om kei hi, chiin.
18Tada mane vėl palietė ir sustiprino tas pats žmogaus pavidalas.
18Huailaiin mi khat mihing toh kibangin a honkhoih nawna, a honhatsakta hi.
19Jis tarė: “Nebijok, didžiai mylimas vyre! Ramybė tau! Būk stiprus. Taip, būk stiprus!” Jam kalbant su manimi, aš buvau sustiprintas ir tariau: “Tekalba mano viešpats, nes tu mane sustiprinai!”
19Huan aman, Aw nakpi taka it mipa, lau ken; na kiangah muanna om hen, hat takin om in; ahi, hat takin omin, a chi a. Huan aman ka kianga thu a gen khitin, ka hattaa; Ka TOUPAN thugen heh, ka chia a; nang lah na honhatsakta ngala, chiin.
20Jis atsakė: “Ar žinai, kodėl atėjau pas tave? Dabar vėl grįšiu kovoti su persų kunigaikščiu ir, kai išeisiu, ateis Graikijos kunigaikštis.
20Huan aman, Na kianga bang dinga hongpai ka hia na thei hia? huan tuin Persia lalpa kidoupih ding in ka kik nawn dinga; huchia ka pai khiak chiangin, ngaiin, Grik lalpa a hongpai ding.Himahleh thutak gelhnaa kigelh nang ka honhilh ding hi; huan kuamah hiaite kalha kei honlet pih a om kei uh, na lalpa Mikael chih ngallouh chiin.
21Aš tau paskelbsiu, kas parašyta tiesos knygoje. Nėra nė vieno, kuris man padėtų prieš juos, tik Mykolas, jūsų kunigaikštis”.
21Himahleh thutak gelhnaa kigelh nang ka honhilh ding hi; huan kuamah hiaite kalha kei honlet pih a om kei uh, na lalpa Mikael chih ngallouh chiin.