¹Darijaus, Ahasvero sūnaus, kilusio iš medų palikuonių, kuris tapo chaldėjų karaliumi,

¹Daria Ahasura tapa, Mid-mi chi, Kaldaite gama kumpipa dinga bawl, kum khatna kumin;

²pirmaisiais karaliavimo metais aš, Danielius, supratau pagal knygas metų skaičių, apie kurį Viešpaties žodis buvo duotas pranašui Jeremijui, kad Jeruzalė bus apleista septyniasdešimt metų.

²a vaihawmkum khatna kumin kei Danialin laibute akipan kumte zah, Jerusalem hihgawpnate pichinna ding, kum sawmsagih, jawlnei Jeremia kianga TOUPA thu hongtung tanchin ka theisiam hi.

³Aš nukreipiau savo veidą į Viešpatį Dievą malda ir maldavimais su pasninku, ašutine ir pelenuose.

³Huchiin ka mai OUPA Pathian lamah ka koih kipa, thumna leh thilngetnate, annngawlna leh saiip puan leh, vut toha zong dingin.

⁴Meldžiau Viešpatį, savo Dievą: “Viešpatie, didis ir baimę keliantis Dieve! Tu laikaisi sandoros ir esi gailestingas tiems, kurie Tave myli ir laikosi Tavo įsakymų.

⁴Huan TOUPA ka Pathian kiangah ka thuma, thupha ka tawia, Aw TOUPA, Pathian thupi leh mulkimhuai, Nang honita na thupiakte juite tunga thukhun leh chitna vom;

⁵Mes nusidėjome ir nusikaltome, nedorai elgėmės, maištavome, atmetėme Tavo potvarkius ir nuostatus.

⁵Ka khialta ua, hoihlou takin ka gamtang ua, gilou takin ka na hihta ua, ka hel ua, na thusehte akipan leh na vaihawmte akipan ka na kihelheita uh.

⁶Mes neklausėme Tavo tarnų pranašų, kurie kalbėjo Tavo vardu mūsų karaliams, kunigaikščiams, tėvams ir visai tautai.

⁶Na mina ka kumpipate uh, ka lalte uleh ka pipute uh leh gama mite tengteng kianga thu gen, na sikha jawlneite leng ka nangaikhe sam kei uhi.

⁷Tu, Viešpatie, esi teisus, o mums­Judo ir Jeruzalės gyventojams ir visiems izraelitams visose šalyse, po kurias juos išsklaidei dėl jų nusikaltimų­gėda, kaip šiandien matome.

⁷Aw TOUPA, diktatna nanga ahia, himahleh tuni bangin, koua bel mai buaina ahi; Judaa mite leh, Jerusalema tengtengte leh, Israel tengteng, a naia omte, gamlaa omte, amaute na delh khiakna lama gamte tengtengah, na tunga tatleknaa a tatlekna jiak un.

⁸Viešpatie, mums, mūsų karaliams, kunigaikščiams ir mūsų tėvams gėda, nes mes nusidėjome Tau.

⁸AW TOUPA, koua mai buaina ahia, ka kumpipa te uha, ka lalte uha, ka pipute uha, na tunga ka khelh jiak un.

⁹Viešpatie, mūsų Dieve, Tu esi gailestingas ir atlaidus, nors mes sukilome prieš Tave.

⁹Chitnate leh ngaihdamte TOUPA ka Pathian uha ahi; amah tungah lah ka helta ngal ua;

¹⁰Mes nepaklusome Viešpaties, savo Dievo balsui, kad elgtumėmės pagal Jo įsakymus, kuriuos Jis mums davė per savo tarnus pranašus.

¹⁰TOUPA ka Pathian uh aw, a dantea om dingin, ka namangta kei ua, a sikha jawlneite zanga ka ma ua honna koihsak.

¹¹Visas Izraelis sulaužė Tavo įstatymą ir nusisuko, kad neklausytų Tavo balso. Tada išsiliejo ant mūsų Tavo prakeikimas, kaip parašyta Dievo tarno Mozės įstatyme, nes mes Jam nusikaltome.

¹¹A hi, Israel tengtengin na dan a tatleksan ua, a hilou lamah a pial ua, na aw a man louhna ding un; huaijiakin hamsia ka tungah sun buakin a oma, Mosi Pathian sikha dan sunga gelha om kichiamna; nang tungah lah ka khialta ngal ua.

¹²Jis įvykdė savo žodį, pasakytą prieš mus ir mūsų teisėjus, kad Jis užleis didelę nelaimę. Nes niekur po dangumi nėra to buvę, kas įvyko Jeruzalėje.

¹²Huan koute demna leh, ka tung ua vaihawm vaihawmmite demnaa thute, ka tung ua hoihloup thupi takin a hihkip khinta hi; Jerusalem tunga kihih bang van pumpi nuaiah lah a kihih ngal kei a.

¹³Kaip parašyta Mozės įstatyme, visos tos nelaimės užgriuvo mus. Bet mes nemaldavome Viešpaties, savo Dievo, kad galėtume nusigręžti nuo savo nedorybių ir suprasti Tavo tiesą.

¹³Mosi dan sunga gelh a hih bangin, hiai hoihlou tengteng ka tunguah a hongtung hi; huchiin leng TOUPA ka Pathian uh deihsakna, ka ngen nai kei lai ua, huchia ka thulumlouhnate uh kiheisama, na thutaka theihkhentheihna kaneih theihna ding un.

¹⁴Todėl Viešpats budėjo prie nelaimės, kad ją mums užvestų. Viešpats, mūsų Dievas, yra teisus visuose savo darbuose, nes mes nepaklusome Jo balsui.

¹⁴Huaijiakin TOUPAN thilhoihlou a veng gigea, Ka tunguah a hon tungsakta hi; TOUPA ka Pathian uh lah a hih a thilhihte tengteng ah a diktat gige ngala, kou lah a aw ka namangta kei uhi.

¹⁵Viešpatie, mūsų Dieve, kuris galinga ranka išvedei savo tautą iš Egipto krašto ir padarei savo vardą žinomą iki šios dienos, mes nusidėjome ir nedorai elgėmės.

¹⁵Huan tuin, Aw Toupa ka Pathian uh, khut hattaka na mite Aigupta gama kipana pikhepa leh, tuni banga, min thanna kimuhpa, ka khialta ua, gilou takin ka na hihta uhi.

¹⁶Viešpatie, dėl Tavo teisumo tenusigręžia Tavo rūstybė nuo Jeruzalės, Tavo šventojo kalno. Nes dėl mūsų nuodėmių ir mūsų tėvų nedorybių Jeruzalė ir Tavo tauta tapo panieka visiems, aplink mus gyvenantiems.

¹⁶Aw TOUPA, ka honngen hi, na diktatna tengteng bangin, na thangpaihna na hehna, na khopi Jerusalem, namual siangthou akipan kihei mang sakin; ka khelhnate uh jiak leh, ka pipute uh thulimlouhna jiakin, Jerusalem leh na mite lah ka kum ka vel ua omte tengteng adingin zumhuai a honghita nal ua.

¹⁷Dabar, mūsų Dieve, išklausyk savo tarno maldą bei maldavimą, leisk savo veidui nušvisti virš sugriautos savo šventyklos.

¹⁷Huaijiakin tuin, Aw ka Pathian uh, na sikha thumna leh a thilngetna ngaikhia inla, TOUPA jiakin, a segawpsa na munsiangthoupen tungah na mel vak sakin.

¹⁸Mano Dieve, palenk savo ausį ir išgirsk, atverk akis ir pažvelk į mūsų dykvietes ir į miestą, kuris pavadintas Tavo vardu. Mes maldaujame ne dėl savo teisumo, bet dėl didelio Tavo gailestingumo.

¹⁸Aw ka Pathian, na bil hondoh inla, ja in; na mite hak inla, ka siatgawpnate uh enin, khopi na min sap sek; ka diktatna jiak un na maa ka thilngetnate uh lah ka hingal kei ua, na chitna thupite jiak ahi jaw.

¹⁹Viešpatie, išgirsk! Viešpatie, atleisk! Viešpatie, išklausyk ir veik! Nedelsk dėl savęs paties, mano Dieve. Juk Tavo vardu pavadintas Tavo miestas ir Tavo tauta”.

¹⁹Aw Toupa, ja in, AW TOUPA ngaidam in, Aw Toupa, ngaikhia inla hih in; hal ken; nangmah jiak mahmahin, Aw ka Pathian, na khopi leh na mite nang mina sap ahi ngal ua.

²⁰Kai aš meldžiausi ir išpažinau savo bei Izraelio tautos nuodėmę, maldaudamas Viešpatį dėl mano Dievo šventojo kalno,

²⁰Huchia thu ka gena, ka thuma, ka khelhna leh ka mi Israel khelhna thupha ka tawia, TOUPA ka Pathian maa ka Pathian mual siangthou adinga thilngetna ka piak laiin;

²¹man dar besimeldžiant, vakarinės aukos metu, greitai atskridęs, prie manęs prisilietė Gabrielius, kurį anksčiau buvau matęs regėjime.

²¹A hi, thumnaa thu ka gen laiin, Pasal Gabriel, a chila mengmuhnaa ka muh pa, kintaka leng dia bawla omin, nitaklam thillat hunding khawngin a hongkhoiha.

²²Jis pamokė mane, kalbėjo man ir tarė: “Danieliau, aš atėjau duoti tau nuovokos bei supratimo.

²²Huan a hon thuhilha, a honhoupiha, Aw Danial, theihsiamnaa siam mahmaha honbawl dingin tuin ka hong pai khia hi, a chi a.

²³Tavo maldos pradžioje buvo duotas paliepimas ir aš atėjau tau pranešti, nes tu labai mylimas. Įsidėmėk žodį ir suprask regėjimą.

²³Na thilngetna kipat chilin thupiak a paikhia a, nang hilh dinga hongpai ka hi; nakpi taka it lah na hi ngala; huaijiakin thu tuh ngaihtuah inla, mengmuh theisiam in.

²⁴Septyniasdešimt savaičių skirta tavo tautai ir tavo šventam miestui, kad užbaigtų nusikaltimą, padarytų galą nuodėmėms, atliktų sutaikinimą už nedorybes, įvestų amžiną teisumą, užantspauduotų regėjimus bei pranašystes bei pateptų patį švenčiausiąjį.

²⁴Na mite leh na khopi siangthou tungah nipikal sawmsagih thupiak ahi; tatlekna hih zou ding leh, khelhna tawpna bawl ding leh, thulimlouhna adia kilepna bawl ding leh, khantawn diktatna honla lut ding leh, mengmuh leh genkhawlna khak khum bikbek ding leh mun siangthoupen sathau nilh dingin.

²⁵Žinok ir suprask: nuo tada, kai bus duotas įsakymas atstatyti Jeruzalę, iki pateptojo kunigaikščio pasirodymo praeis septynios savaitės ir šešiasdešimt dvi savaitės. Ji bus atstatyta su aikštėmis ir sienomis, nors ir sunkiu metu.

²⁵Huaijiakin thei inla theikak in, Jerusalem tung ding nawn ding leh lam dia thupiak a paikhiak a kipan sathau nilha ompa, lal, tanin, nipikal sagih ahi ding; huan nipikal sawmgukleh nih sung a kilam nawn ding, hun haksa mahmahtea kongzing leh bukna guam toh.

²⁶Praėjus šešiasdešimt dviem savaitėm, pateptasis bus nužudytas, bet ne dėl savęs. Vieno kunigaikščio pulkai sunaikins miestą ir šventyklą. Tada ateis galas lyg potvynis ir iki karo pabaigos bus baisių sunaikinimų.

²⁶Huan nipikal sawmguk leh nih khit chiangin sathau nilha ompa sat khiakin a om dinga, bangmah a neikei ding hi; huchiin a hongomding lal miten khopi leh munsiangthoupen a hihse ding ua; huan amah tawpna tuikhang toh ahi ding, a tawpna mahmah ah kidouna a om dinga, siatgawpnate ngaihtuahsa a hita hi.Huchiin nipikal khat adingin tampi toh thukhun khauh tak a bawl dinga; huan nipikal kimkhat adingin kithoihna leh thillat a khawl sakding; kihuaite kha tungah hihgawpa omsak mi a hongpai dinga; huan a tawppha nangawn tan hialin, ngaihtuahsaa om thangpaihna hihgawppa tungah sun buak in a om ding hi.

²⁷Jis sudarys sandorą su daugeliu vienai savaitei. Savaitės viduryje sustabdys aukų aukojimą ir ištuštins šventyklą, kad galėtų pripildyti ją bjaurysčių, kol sunaikintojui ateis numatytas galas”.

²⁷Huchiin nipikal khat adingin tampi toh thukhun khauh tak a bawl dinga; huan nipikal kimkhat adingin kithoihna leh thillat a khawl sakding; kihuaite kha tungah hihgawpa omsak mi a hongpai dinga; huan a tawppha nangawn tan hialin, ngaihtuahsaa om thangpaihna hihgawppa tungah sun buak in a om ding hi.