1Negyva musė sugadina vaistininko tepalą, menka kvailystė pakenkia išmintingam ir gerbiamam žmogui.
1Thou sisain gimlim bawlpa nuhtheihna uih gim a sawl khe sak a: huchibangmahin haina neu chikin pilna leh zahna a buk zou nak hi.
2Išmintingojo širdis linksta į dešinę, o kvailioį kairę.
2Mi pil lungtang a khut taklam ah a oma; himahleh mi hai lungtang a khut veilam ah.
3Kvailys, keliu eidamas, elgiasi neprotingai ir kiekvienam pasirodo, kad yra kvailas.
3A hi, huaibanah, lampi-a mi hai a vak laiin, a theihsiamnain a juau sana, mi chiteng ah hai a hih dan a gen hi.
4Jei tavo valdovas supyko ant tavęs, nepalik savo vietos, nes romumas padengia dideles klaidas.
4Vaihawmmi lungsim nang dou dinga a thoh leh, na mun taisan ken; kipiakin tatkhelkna thupite a lungkimsak.
5Pasaulyje mačiau tokią blogybę, kuri yra tarsi valdovo klaida:
5gilou ni nuaia ka muh, vaihawmmi akipana diklouhna hongkipan khia bangin, a om a:
6kvailiai sėdi garbės vietose, o turtingiejipažeminti;
6Haina nakpi-a zahtakhuaiin a kibawla, mun niamah hauhsakna a tu.
7mačiau tarnus, jojančius ant žirgų, o kunigaikščius, einančius pėsčiomis.
7Sikhate sakol tunga tuang leh, lalte leitunga sikhate banga khea pai ka mu.
8Kas kasa duobę, pats į ją įkris, o kas ardo mūrą, tam įgels gyvatė.
8Kuapeuh kokhuk tou huai sungah amah a ke ding; kuapeuh dai phuvang; gulpin a kei ding.
9Kas tašo akmenis, gali susižeisti jais, o kas skaldo malkas, gali nuo jų nukentėti.
9Kuapeuh suang hemkhia huaiin a kihihna dinga; kuapeuh singa belh huaiah lauhuaiin a kibawl hi.
10Jei kirvis atbukęs ir nepagaląstas, reikės įdėti daugiau jėgų. Geriausia viską išmintingai apgalvoti.
10Sik a mola, ama min a tathiam kei leh, hatna tamsem a koih ding ahi: himahleh pilna thuzoh a phatuam hi.
11Gyvatė gali įgelti, kol ji dar neužkalbėta, ir plepys už ją ne geresnis.
11Khima om maa gulpiin a keih leh, khimmi ah phatuamna a omta kei hi.
12Išmintingojo žodžiai maloningi, o kvailio kalbos pražudo jį patį;
12Mi pil kama thute hehpihtheiin a oma; himahleh mi hai mukten amah mah a nawmvalh ding.
13jo kalbos pradžia yra kvailystė, o pabaigabeprotybė.
13A kama thute kipatna haina ahi: huan a houlimna tawpna lungsim kimlouhna gilou ahi.
14Kvailys daug kalba. Nė vienas žmogus nežino, kas bus; kas gali jam pasakyti, kas bus po jo?
14Mi haiin leng thu a khangsak a: himahleh mihingin bang a om dia chih a theikei; huan amah nunga hongom ding, amah kuan a hilh thei dia?
15Kvailys nuo darbo greitai pavargsta, nes jis net kelio į miestą nežino.
15Khopi-a hohna dan a theih louh jiakin, mi haite sepgimnain amaute laka michih a gimsak hi.
16Vargas kraštui, kurio karalius yra vaikas ir kurio kunigaikščiai puotauja rytą.
16Aw gam, na tunga gik hi, na kumpipa naupang a hih laiin na lalten jingsangin a ne uh!
17Palaimintas kraštas, kurio karalius yra kilmingas ir kurio kunigaikščiai valgo laiku; ne pasigerdami, o pasistiprindami.
17Aw gam, na kumpipa miliante tapa a hiha, na lalten, kham ding hi lou-a, hatna dinga a hun taka a nek lai un, nuam na sa hi.
18Dėl tinginystės namas griūna ir dėl rankų neveiklumo vanduo varva į namus.
18Thadahna jiakin intung a chima; khut jawntatna jiakin in a keh hi.
19Puotos ir vynas palinksmina, o pinigas už viską atsako.
19Nuihna dingin ankuang a kiluia, uainin hinna a kipaksak; sum thil tengteng awnghukna ahi.Kumpipa, li hi lou, na ngaihtuahin hamsiat ken; huan na lupna dantan sungah mihausate hamsiat ken: huih khuaa vasaten na aw po ding ua, kha neiten a thu gen ding uh a hih jiakin.
20Net mintyse nekeik karaliaus ir turtuolio savo miegamajame, nes padangių paukščiai nuneš žodį ir paskelbs, kas buvo pasakyta.
20Kumpipa, li hi lou, na ngaihtuahin hamsiat ken; huan na lupna dantan sungah mihausate hamsiat ken: huih khuaa vasaten na aw po ding ua, kha neiten a thu gen ding uh a hih jiakin.