1Visa apsvarstęs, supratau, kad teisusis, išmintingasis ir jų darbai yra Dievo rankose. Žmogus nežino, ar jo laukia meilė, ar neapykanta.
1Hiai tengteng lah ka lungtangin ka vei ngala, hiai tengteng zongkhe dingin; mi diktatte, leh mi pilte leh a thilhihte uh Pathian khut ah a om ahi chih: itna ahi hia, muhdahna, mihingin a theikei; a ma uah a vekin a om hi.
2Visiems yra vienodas likimas: teisiajam ir nedorėliui, geram ir blogam, švariam ir nešvariam, aukojančiam aukas ir neaukojančiam, doram ir nusidėjėliui, prisiekiančiam ir nedrįstančiam prisiekti.
2Thil tengteng kibangin a vek ua kiangah a hongoma: mi diktatte leh mi giloute tungah tanchin khat a om hi; mi hoih kianga leh mi siang kianga leh mi sianglou kiangah; kithoih mi kiang leh kithoih lou mi kiangah: mi hoih a om bangin, mikhial a oma; a kichiampa, thuchiam kihtapa bangin.
3Tai yra pasaulio blogybėtas pats likimas visiems. Visų širdys yra pilnos piktybių, ir beprotybė pasilieka žmonių širdyse, kol jie gyvena, o po topas mirusiuosius.
3Ni nuaiah hiha om tengteng ah hiai gilou ahi, bangteng tunga tanchin khat om: ahi nalaia, mite tapate lungtang gilouin a dima, a dam lai uh a lungtang uah lungsimkimlouna a om, huai nungin misite kiangah a pai uh.
4Kol žmogus gyvas, jis turi vilties. Gyvas šuo vertingesnis už negyvą liūtą.
4Amah hinglaite tengteng toh kizoma om adingin lah lametna a om ngala: humpinelkai sisa sangin ui hinglai lah a hoihzo ngala.
5Gyvieji žino, kad jie mirs, bet mirusieji nieko nebežino. Jie nebesulauks jokio atlyginimo ir bus užmiršti.
5Mihingteng a si ding uh chih la a thei ngal ua: himahleh misiin thil himhim a theikei, kipahman leng a neita kei uhi; amaute theihgigena lah a kimanghilha.
6Jų meilė, neapykanta ir pavydas dingo; jie nebeturi jokios dalies pasaulyje.
6A itna uh bangin, a muhdahna u leh a enna uh tuin a mangtaa; ni nuaia hiha om thil himhim ah khantawnin tantuan a nei nawnta kei uhi.
7Valgyk linksmas savo duoną, gerai nusiteikęs, gerk vyną, nes Dievas dabar priima tavo darbus.
7Pai inla, nuamsakna toh na tanghou ne inla, lungtang kipak tohin na uain dawnin: Pathianin lah na thilhihte a sang khinta ngala.
8Tebūna tavo drabužiai visados balti ir tegul netrūksta tavo galvai aliejaus.
8Na puansilhte ngou gigein om hen; huan na luin nilhtheih tasam kei hen.
9Džiaukis gyvenimu, kurį tau Dievas davė, kartu su žmona, kurią myli. Tokia yra tavo gyvenimo dalis šiame pasaulyje.
9Na bangmahlou damsung ni tengtenga na it ji kiangah kipak takin om inla, huai aman ni nuaia a honpiak, na bangmahlou ni tengtengin: huai lah damsungin na tantuan ahi ngala, ni nuaia na sepgimnaa na sepgimna ah.
10Ką gali, daryk dabar, nes kape, į kurį eisi, nebus nei darbo, nei minčių, nei supratimo, nei išminties.
10Na khutin hih ding bangpeuh a muh na theihtawpin hihin; na paina lam han sungah lah, nasep hiam, thilngahtuah hiam, theihna hiam, pilna hiam lah a om nal kei a.
11Aš pastebėjau pasaulyje, kad lenktynes laimi ne greitieji, karus ne drąsieji, duonos turi ne išmintingieji, turtus ne protingieji ir palankumą ne sumanieji. Visa priklauso nuo laiko ir atsitiktinumo.
11Na kiheia, kitaitehna kinte ading ahi keia, galdouna hatte ading ahi tuan kei chih ka mu hi, tanghou leng pilte ading, hauhsakna leng theisiam mite ading, deihsakna khutsiamte ading hi tuan lou; himahleh hun leh phat amaute tengteng tungah a hongom sek hi.
12Žmonės nežino savo laiko kaip ir žuvys, kurios sugaunamos tinklu, arba kaip paukščiai, kurie pagaunami spąstais. Žmonės patenka į nelaimės spąstus, kai jie to visai nesitiki.
12Mihingin lah a hun leng a thei ngal keia: ngasate len gilou-a a kiman bang leh, vasate thanga a awk uh bangin, huchibangin mite tapate, amau tunga thakhata a hongtun guih laiin, hun gilou-a matin a om uhi.
13Aš mačiau tokią išmintį po saule, ir man ji pasirodė didelė.
13Hichibangin pilna leng ni nuaiah ka mu a, ka kiangah thupiin a kilanga:
14Buvo mažas miestas, kuriame gyveno nedaug žmonių. Atėjo galingas karalius, apsupo jį ir pristatė didelių įtvirtinimų.
14Khopi lianlou a oma, a sungah mi tawmchik; huan kumpipa thupiin a hongsiama, a laa, a douna dingin sepaih nasep thupi tak a bawla:
15Mieste gyveno neturtingas, bet išmintingas žmogus. Savo išmintimi jis išlaisvino miestą. Tačiau niekas neatsiminė to beturčio žmogaus.
15Huchiin huaiah mi pil genthei khat a om, a pilnain khopi a hunkhiaa; himahleh kuamahin hiai migenthei mah a theigige kei uh.
16Tada aš tariau: “Išmintis vertingesnė už jėgą”. Bet beturčio išmintis buvo paniekinta, ir niekas jo žodžių neklausė.
16Huan, ken, Hatna sangin pilna a hoihjaw; mi genthei pilna muhsitin a oma, a thute ngaihkhiaksakin a om kei, ka chi.
17Išmintingojo ramiai pasakytų žodžių klausoma labiau negu šauksmo to, kuris vadovauja kvailiams.
17Mihaite laka vaihawmmi kikou sang in awla mi pil thugente a kiza jaw hi.Kidouna galvante sangin pilna ahoihjaw; himahleh mikhial khatin hoih tampi a hihsia hi.
18Išmintis vertingesnė už ginklus. Vienas nusidėjėlis gali daug blogo padaryti.
18Kidouna galvante sangin pilna ahoihjaw; himahleh mikhial khatin hoih tampi a hihsia hi.