¹Viešpats kalbėjo Mozei:

¹Huan TOUPAN Mosi kiangah thu a gena,

²“Pašvęsk man visus pirmagimius: ar jie būtų žmonių, ar gyvulių. Jie­mano”.

²Piang masapente tengteng, Israel suante laka sul hong peuhmah, mihing lam leh ganta lam, honpekhia in; keia ahi, chiin.

³Mozė kalbėjo tautai: “Atsiminkite šitą dieną, kurią išėjote iš Egipto, iš vergijos namų. Savo rankos galybe Viešpats jus išvedė, todėl nevalgykite nieko rauginto.

³Huchiin Mosiin mite kiangah, Hiai ni theigige un, Aigupta gama kipana na hongpawt khiak ni uh, saltannain akipana na hongpawt khiak ni uh; khut hatnain TOUPAN hiai mun a hontun lah ahi ngala: tanghou silngou soh nek ding a om kei ding.

⁴Šiandien, Abibo mėnesį, jūs išėjote.

⁴Hiai niin Abib khain na hongpai khia uhi.

⁵Kai Viešpats tave įves į kanaaniečių, hetitų, amoritų, hivų ir jebusiečių šalį, plūstančią pienu ir medumi, kurią tau duoti Jis prisiekė tavo tėvams, tu privalai švęsti tą šventę šį mėnesį.

⁵Hichi ahi ding TOUPAN Kanante, Hitte, Amorte, Hivte leh Jebuste gam nou honpiak dinga na pipute uh kianga a kichiamna, bawngnawitui leh khuaijua luang gam a hontut chiangin, hiai silbawl hiai khain na hih ding uh.

⁶Septynias dienas valgysi neraugintą duoną, septintą dieną bus šventė Viešpačiui.

⁶Ni sagih tanghou silngou soh louh na ne ding ua, a ni sagih niin TOUPA adingin ankuangluina a om ding.

⁷Neraugintą duoną privalai valgyti septynias dienas, ir nei pas tave, nei tavo gyvenamose vietose nebus raugintos duonos.

⁷Ni sagih tanghou silngou sohlouh a kine dia; na kiang uah tanghou silngou soh a kimu ding ahi kei, na omna tengteng uah leng silngou muhin a om ding ahi sam kei hi.

⁸Tą dieną tu sakysi savo sūnui: ‘Tai daroma dėl to, ką Viešpats padarė išvesdamas mane iš Egipto’.

⁸Huai ni chiangin na tapa na ensak ding, Aigupta gama kipana ka hongpai khiak laia TOUPAN ka tunga huai a hih jiaka hiai hiha om ahi, chiin.

⁹Tai bus kaip ženklas tau ant rankos ir prisiminimas ant kaktos, kad Viešpaties įstatymas būtų tavo lūpose. Juk galinga ranka Viešpats tave išvedė iš Egipto.

⁹Huan na banah nang adingin chiamtehna ding ahi dia, na mite kikala theihgigena, huchia na TOUPA dan a om theihna dingin TOUPAN ban thahata Aigutpa gama kipan nou a honpi khiak jiakin.

¹⁰Vykdyk šitą nurodymą kasmet skirtu laiku.

¹⁰Huaijiakin kum tengin a hunbiin hiai dan na jui ding.

¹¹Kai Viešpats tave įves į kanaaniečių šalį, kaip Jis prisiekė tau ir tavo tėvams, ir ją tau atiduos,

¹¹Huan, hichi ahi dinga TOUPAN, nang kiang leh na pipute kianga a kichiam banga, Kanante gam a hontut chiangin, huai a honpe ding.

¹²tai kiekvieną savo pirmagimį atskirsi Viešpačiui ir kiekvieną gyvulių pirmagimį. Vyriškos lyties pirmagimiai priklauso Viešpačiui.

¹²TOUPA adingin sul hong tengteng nakoih tuam ding, na neih ganta akipana hongom a nou masapen teng; a pa te TOUPA a ahi ding uh.

¹³Kiekvieną pirmagimį asilaitį privalai išpirkti ėriuku, bet jei neišpirksi, užmušk jį. Kiekvieną savo žmonių pirmagimį sūnų privalai išpirkti.

¹³Huan sabengtung nou masapen teng belamnouin na tan dinga; huchia na tat keileh, a ngawng na hektan ding: huan na tate laka mihing ta masa tengteng na tan ding hi.

¹⁴Kai ateityje tavo sūnus paklaus: ‘Ką tai reiškia?’, jam atsakyk: ‘Galinga ranka Viešpats mus išvedė iš Egipto, iš vergijos namų.

¹⁴Hun hongtung dingah hichi ahi dinga na tapain, Hiai banga hia? chia a hondot chiangin, nang a kiangah, Banthahatin TOUPAN Aigupta gam akipan, koltanna ina kipan a hon lakheta, a kiang ah na chi ding:

¹⁵Kai faraonas užsikietino ir nenorėjo mūsų išleisti, Viešpats nužudė visus pirmagimius Egipto šalyje, tiek žmonių, tiek gyvulių pirmagimius. Todėl aukoju Viešpačiui kiekvieną pirmagimį vyriškos lyties, o kiekvieną pirmagimį savo vaikų išperku’.

¹⁵Huan, hichi ahia, Pharoin a honpai sak nop ngel louh laiin, TOUPAN Aigupta gama piang masa tengteng na thata, mihinga piang masate leh gantaa piang masate: huaijiakin sul hong tengteng, pasal hiin, TOUPA kiangah ka kithoihnaa; himahleh ka tate laka a piang masa tengteng ka tan hi.

¹⁶Tai bus kaip ženklas ant tavo rankos ir prisiminimas ant tavo kaktos, nes savo galinga ranka Viešpats mus išvedė iš Egipto”.

¹⁶Huchiin na khutah theihna ding ahi dinga, na mitte kikala khaukhip ding, ahi ding: TOUPAN Aigupta gama kipana ban thahata a hon pi khiak jiakin.

¹⁷Kai faraonas išleido žmones, Dievas jų nevedė filistinų šalies keliu, nors tai būtų buvę arčiausia. Nes Dievas sakė: “Kad išvydę karą žmonės nepradėtų gailėtis ir nesugrįžtų į Egiptą”.

¹⁷Huan, hichi ahia, Pharoin mite a paisak laiin, Pathianin, naijaw mahleh, Philistinte gam lam kanin amaute a pi kei; Pathianin, Kidouna a muh chiang un mite a kisik kha ding ua, Aigupta gam lamah a kihei kha ding uh, a chih jiakin:

¹⁸Dievas vedė tautą aplinkiniu dykumų keliu, Raudonosios jūros link. Izraelitai išėjo iš Egipto apsiginklavę.

¹⁸Himahleh Pathianin mite a pi kawia, Tuipi San gamdai lampi lam kanin; huchiin Aigupta gama kipanin kigalvansain Israel suante a paitou ta uhi.

¹⁹Mozė paėmė su savimi Juozapo kaulus, nes jis buvo prisaikdinęs izraelitus, sakydamas: “Dievas tikrai jus aplankys, ir jūs išnešite iš čia mano kaulus”.

¹⁹Huchiin Mosiin Joseph guhte a kipuaka: Pathianin pellouin a honveh dinga: hiai akipanin ka guhte na kipuak ding uh ahi, chia Israel suante kianga chihtaktaka a kichiam jiakin.

²⁰Jie keliavo iš Sukoto ir pasistatė stovyklą Etame, dykumos pakraštyje.

²⁰Huchiin Sukkoth akipan a zin khe ta ua, gamdai jul ah, Etham mun ah a giakta uhi.

²¹Viešpats ėjo pirma jų dieną debesies stulpe, rodydamas kelią, o naktį ugnies stulpe, šviesdamas jiems, kad jie galėtų keliauti dieną ir naktį.

²¹Huan TOUPA a ma uah sunin meipi dingin, a maute lampia pi dingin, a paia; janin mei dingin, amaute vakna pe dingin; sun leh jana pai dingin:Mite maa kipanin suna meipi ding hiam, a hihkeileh jana mei ding hiam a la mang kei hi.

²²Jis nepatraukė nuo jų debesies stulpo dieną nė ugnies stulpo naktį.

²²Mite maa kipanin suna meipi ding hiam, a hihkeileh jana mei ding hiam a la mang kei hi.