¹Jis kalbėjo: “Žmogaus sūnau, stokis, Aš kalbėsiu su tavimi”.

¹Huan ka kiangah, Mihing tapa, na khein dingin na kiangah thu ka gen sin hi, a chi a.

²Jam pradėjus kalbėti, dvasia pastatė mane ant kojų, ir aš klausiausi kalbančio.

²Huan ka kianga thu a gen laiin kha keiah a hongluta, ka khein a honding saka, huan kei honhoupihpa ka ngaikhia hi.

³Jis tarė: “Žmogaus sūnau, Aš siunčiu tave pas Izraelio žmones, pas maištingą tautą, kuri maištauja prieš mane. Jie ir jų tėvai priešinosi man iki šios dienos.

³Huan ka kiangah, Mihing tapa, Israel tate kiangah, helhat nam, ka tunga hel sekte kiangah ka honsawl hi: amau leh a pipute un leng hiai ni pha nangawnin ka tungah a talek sek uhi.

⁴Žmonės, pas kuriuos siunčiu tave, yra įžūlūs ir nepalenkiamos širdies. Tu jiems sakyk: ‘Taip sako Dievas’.

⁴Suan paupeng leh genhakte ahi ua, a kiang uah nang ka honsawl hi; huan, a kiang uah, TOUPA Pathianin hichiin a chi, na chi ding ahi.

⁵Ar jie klausys, ar neklausys, nes jie yra maištinga tauta, tačiau žinos, kad pranašas buvo tarp jų.

⁵Huan amau a ngaikhia uhiam, a ngaikhe kei uhiam (helhat lah a hingal ua), a lak uah jawlnei a om chih a theigige ding uhi.

⁶Tu, žmogaus sūnau, nebijok jų ir neišsigąsk jų kalbų. Nors tave supa dilgėlės ir erškėčiai, nors gyveni tarp skorpionų, nebijok jų žodžių ir neišsigąsk jų žvilgsnių, nes jie yra maištinga tauta.

⁶Huan nang, mihing tapa, amaute kihta kenla, a thu uah leng lunglel sam ken, na kiangah khaulingnei leh loulingneite omin, aikam laka teng himah lechin: helhat mi hi mah le uh, a thu uh kihta kenla, a latdan uah leng lunglel sam ken.

⁷Kalbėk jiems mano žodžius, nepaisydamas, ar jie klausys, ar neklausys jų.

⁷Huan a ngaikhia uhiam, a ngaikhe kei uhiam, a kiang uah ka thu na gen ding ahi: helhat tak lah ahi ngal ua.

⁸Tu, žmogaus sūnau, klausyk, ką tau sakau, nebūk maištininkas kaip jie. Tu valgyk, ką tau duosiu”.

⁸Himahleh nang mihing tapa, na kianga ka gen ngaikhia in; mi helhatte bangin helhat hi tei ken: na kam ka inla, ka honpiak ne in, a chi a.

⁹Aš pažvelgiau ir pamačiau į mane ištiestą ranką. Ranka laikė knygos ritinį.

⁹Huan ka ena ngaiin, khutin a honsawka, huan ngaiin huaiah laibu jial a oma;Ka maah a phalha, a sunglam leh a polam gelh ahi; khanate, lusunna te tunggikna te gelhna a om hi.

¹⁰Jis išskleidė ritinį prieš mane. Jame buvo prirašyta abiejose pusėse: “Raudos, dejonės ir vargai”.

¹⁰Ka maah a phalha, a sunglam leh a polam gelh ahi; khanate, lusunna te tunggikna te gelhna a om hi.