¹Jis tarė man: “Žmogaus sūnau, suvalgyk, ką matai prieš save! Suvalgęs šitą ritinį, eik ir kalbėk Izraelio namams”.

¹Huan ka kiangah, Mihing tapa, na muh ne in; laibu jial ne inla, Israel inkote kiangah thu vagen in, achi a

²Tada aš išsižiojau, ir Jis davė man suvalgyti ritinį.

²Huchiin ka kam ka kaa, laibu jial a honne sakta hi.

³Ir Jis tarė man: “Žmogaus sūnau, valgyk šį ritinį ir pasisotink juo”. Aš jį suvalgiau, ir jis mano burnoje buvo saldus kaip medus.

³Huan aman ka kiangah Mihing tapa, na gil ah pai inla, hiai laibu jial ka honpiakin na gilsung hihdim in, a chi a. Huchiin ka netaa, a khumdan ka kamah khuaiju bang mai ahi hi.

⁴Jis tada vėl kalbėjo: “Žmogaus sūnau, dabar eik į Izraelio namus ir kalbėk jiems mano žodžius.

⁴Huan aman ka kiangah, Mihing tapa kuan inla, Israel inkote kiangah ka thute zangin vagen in.

⁵Tu siunčiamas ne pas svetimą tautą su nesuprantama kalba, bet pas Izraelį.

⁵Pau tuam leh pau haksa te kianga sawl na hi zo ngala;

⁶Ne pas tautas, kurių kalbos tu nemoki. Jei pas juos tave siųsčiau, jie klausytų tavęs.

⁶Nam pau chi tuamtuam leh pau haksa mahmah a thu uh na theih theihlouhte kianga sawt na hi kei hi. A kiang ua nang ka honsawlin pellouin na thu a ngaikhe mahmah dinguh.

⁷Bet Izraelis neklausys tavęs, nes jis ir manęs neklauso. Izraelio tauta yra kietasprandė ir kietaširdė.

⁷Himahleh Israel inkoten a honngaikhe kei ding ua, kei lah honngaikhe sin ngal kei ua, Israel inkote tengteng lah taltang tak leh lungtang genhak mahmah ahi ngal ua,

⁸Aš padariau tavo veidą tvirtą prieš jų veidus ir tavo kaktą kietą prieš jų kaktas.

⁸Huan ngaiin, na mai amau mai lakah khauh takin, na taltang leng amau taltang lak atak takin ka honbawl hi.

⁹Ji bus kieta kaip deimantas, kietesnė už titnagą. Nebijok jų ir neišsigąsk jų žvilgsnių, nes tai maištinga tauta.

⁹Suang tak mahmah, meisuang sanga takin na tal ka bawla, lau kenla, a miet uah lunglel sam ken, helhat mi hi mah le uh, a chi a.

¹⁰Žmogaus sūnau, visus mano žodžius, kuriuos tau kalbu, klausyk ausimis ir priimk širdimi.

¹⁰Huailou leng ka kiangah Mihing tapa, na kianga ka thugen ding tengteng na bilin ngaikhia inla, na lungtang ah khum in.

¹¹Eik pas tremtinius, savo tautiečius, ir jiems kalbėk; ar jie klausys, ar neklausys, sakyk: ‘Taip sako Viešpats’ ”.

¹¹Huan kuan inla, na chipih saltangte kiang vatung inla; na ngaikhia uhiam, a ngaikhe kei uhiam. Hichibang TOUPA thu pawt ahi hi, chiin gen inla, hilh in, a chi a.

¹²Dvasia pakėlė mane, ir už savęs išgirdau griausmingą balsą: “Palaiminta Viešpaties šlovė šioje vietoje”,

¹²Huchiin khain a hondomkangtaa, huan amuna kipana TOUPAN thupina a dinkhiak laiin, ka nunglamah jinling thawm ka ja hi;

¹³taip pat būtybių sparnų šlamėjimą ir ratų dundėjimą­tai buvo didelis dundesys.

¹³Huai tuh thilhingte kha kisukha leh a kiangua kangtalai pei te, jinling thawm bang nei ahi uhi.

¹⁴Dvasia pakėlė ir nunešė mane. Aš nuėjau apkartęs, degančia dvasia, bet Viešpaties ranka buvo stipri ant manęs.

¹⁴Huchiin khain a hontawi kanga, a honla mangtaa: heh mahmah leh utlou pipiin ka kuantaa, TOUPA khut lah ka tungah a hat ngala.

¹⁵Aš atėjau į Tel Abibą pas tremtinius, kurie gyveno prie Kebaro upės. Ten sėdėjau septynias dienas tarp jų labai susirūpinęs.

¹⁵Huchiin, Telabiba saltang te, Kebar luia tengte kiang ka vatunga, a tutna uah ka tua; lamdanga sa takin huaiah ni sagih ka tuta hi.

¹⁶Septynioms dienoms praėjus, Viešpats kalbėjo man:

¹⁶Huan ni sagih beiin hichi ahi a, TOUPA thu ka kiang a hongtung a,

¹⁷“Žmogaus sūnau, Aš paskyriau tave sargybiniu Izraelio namams. Ką išgirsi iš manęs, pranešk jiems mano vardu.

¹⁷Mihing tapa, Israel inkote vilpain nang ka honsep ahi; huchiin ka kama thu na za dinga, kei sikin amau vauna na pe ding hi,

¹⁸Jei Aš sakysiu nedorėliui: ‘Tu mirsi’, bet tu neįspėsi jo ir nepamokysi, kad jis paliktų savo nedorą kelią ir išliktų gyvas, nedorėlis mirs dėl savo nusikaltimų, bet jo kraujo pareikalausiu iš tavo rankų.

¹⁸Mi gilou kianga ka thu, Na si mahmah ding ahi, ka chiha, huai mi gilou a hinna hum dinga a gitlouhna lampi paisan dinga vauna na neih louha, vauna thu leng na hilh sam louha, huai mi gitlouhnaa a sih leh a sisan moh nang lakah kon sik ngeingei ding hi.

¹⁹Jei tu įspėsi nedorėlį, bet jis neatsivers nuo savo nedorybių ir nepakeis savo kelių, jis mirs dėl savo nusikaltimų, bet tu išgelbėsi savo sielą.

¹⁹Himahleh huai mi gilou na vaua, a gitlouhna a pai san louha, a gitlouhna lampi a lehngatsan sam kei leh a gitlouhna ah a si dinga, nang bel na hinna na humbit ahi zo ding hi.

²⁰Jei teisusis, nusigręžęs nuo teisumo, darys pikta, Aš padėsiu jam kelyje suklupimo akmenį, ir jis mirs. Jei nebūsi įspėjęs jo, jis mirs dėl savo nuodėmės ir jo teisių darbų nebus atsiminta, bet jo kraujo pareikalausiu iš tavo rankų.

²⁰Huan mi diktatin a diktatna lehngat sana gitlouhna a hiha, a ma a pukna ka koih a leh, a si ding: vauna na neih louh jiakin a khelhnaah a si dinga; a thil diktat hihsat theihgige ahi kei ding; a sisan moh ahihleh na laka kon sik ding hi.

²¹Jei tu įspėsi teisųjį, kad jis nenusikalstų, ir jis nenusikals, jis išliks gyvas, nes paklausė įspėjimo, ir tu išgelbėsi savo sielą”.

²¹Himahleh mi diktat khial lou dinga na vaua a khelh kei leh vauna a khawksak jiakin a hing ding; nang leng na hinna na humbit ding hi, achia.

²²Viešpaties ranka buvo ant manęs ir Jis tarė: “Eik į lygumą, ten Aš kalbėsiu su tavimi”.

²²Huan huaiah TOUPA khut ka tungah a oma, ka kiangah, Thou inla, phaijangah pai inla, huaiah ka honhoupih ding, a chi a. Huchiin ka thoua, phaijangah ka paita hi.

²³Aš išėjau į lygumą. Čia buvo Viešpaties šlovė, kaip ją mačiau prie Kebaro upės. Aš kritau veidu žemėn.

²³Huan ngaiin, huaiah TOUPA thupina, Kebar luia ka muh thupina bang maiin a hongdinga, kei a khupin ka pukta hi.

²⁴Dvasia įėjo į mane, pastatė mane ant kojų ir įsakė: “Eik ir užsirakink savo namuose.

²⁴Huchiin, keiah kha a hongluta, ka khein a honding saka, a honhoupiha, Pai inla, na inah kikhak khum in.

²⁵Žmogaus sūnau, tu būsi surištas ir negalėsi vaikščioti tarp žmonių.

²⁵Nang jaw, mihing tapa, khauhualin a honkhih ding ua, ahon gak ding ua, a lak uah na pawt khe nawn kei ding.

²⁶Tapsi nebyliu, nebegalėsi įspėti tų maištingų žmonių.

²⁶Na lei na dangtawngah ka belhsak dinga, n apau nawn kei dinga, amaute salpa na hi nawn kei ding, helhat inkuan ahi ngal ua.Himahleh na kianga thu ka gen hun chiangin na kam ka honka sak dinga, a kianguah TOUPA PATHIANIN hichiin a chi hi: A ngaikhiain ngaikhia henla, a ngaikhe louin ngaikhe kei mai heh, helhat innkuan lah ahi ngal ua, a chi hi, chiin na gen ding ahi.

²⁷Kai Aš kalbėsiu su tavimi, atversiu tavo burną, ir tu jiems sakysi: ‘Taip sako Viešpats’. Tada, kas klausys, teklauso, o kas neklausys, teneklauso, nes jie yra maištingi žmonės”.

²⁷Himahleh na kianga thu ka gen hun chiangin na kam ka honka sak dinga, a kianguah TOUPA PATHIANIN hichiin a chi hi: A ngaikhiain ngaikhia henla, a ngaikhe louin ngaikhe kei mai heh, helhat innkuan lah ahi ngal ua, a chi hi, chiin na gen ding ahi.