¹“Tu, žmogaus sūnau, pasiimk plytą, pasidėk ją prieš save ir nubraižyk ant jos Jeruzalės miestą.

¹Nang mihing tapa, teklei pek la inla, na maah koih in, huai tungah khopi Jerusalem khopi lim bawl in.

²Apgulk miestą, padaryk sutvirtinimus, pylimą, karių stovyklas ir sienų griovimo įtaisus.

²Huan a kima umin kulh khoh khum inla, mual pawng bawl khumin sepaih giahbukte bawl khum inla, kulh suk siatnate a kimin bawl khumin.

³Dar paimk geležinę skardą ir pastatyk ją kaip geležinę sieną tarp savęs bei miesto. Atgręžk savo veidą į jį, ir jis bus apgultas­tu būsi jį apgulęs. Tai bus ženklas Izraelio namams.

³Huan nang sikpek la inla, nang mah leh khopi kikalah sik bang dingin tungin; huai lam masuan inla, umin a omdinga, nangmahin na um ding ahi. Huai Israel inkote adia etsak kholhna ahi ding.

⁴Tu atsigulk ant kairiojo šono ir uždėk ant jo Izraelio namų kaltę. Kiek dienų gulėsi, tiek neši jų kaltę.

⁴Huan nang bel na veilam pang delhin lum inla, a tungah Israel inkote gitlouhna nga in; a tunga nalup sung ni zah bang jel a gitlouhna uh n apuak ahi ding hi.

⁵Ant tavęs uždėjau jų kaltės metus, atitinkamą dienų skaičių. Tris šimtus devyniasdešimt dienų tu neši Izraelio kaltę.

⁵A gitlouhna kumte uh nanga dinga nite hi dingin lah ka septa ngala, ni za thum leh ni sawmkua ding: Huchibangin Israel inkote gitlouhna na po ding ahi.

⁶Kai tai atliksi, tada gulkis ant dešiniojo šono ir nešk Judo kaltę keturiasdešimt dienų. Aš įskaitysiu tau dieną už metus.

⁶Huan hiaite na khit hun chiangin na taklam pang delhin na lum leuleu dia, Juda inkote gitlouhna na po ding: ni sawmli nang din ka sepa, ni khat kum khat jel hi dingin.

⁷Tu atsigręžk veidu į apgultą Jeruzalę ir pranašauk ištiesęs apnuogintą ranką į miestą.

⁷Ban lem bebotin Jerusalem um lam nga inla, a tungthu gen khia in.

⁸Aš surišau tave virvėmis, kad negalėtum apsiversti nuo vieno šono ant kito, kol pasibaigs Jeruzalės apgultis.

⁸Huan ngaiin, khauhualin ka honkhuha, na um ni na khit masiah koi lamah leng na kihei ding ahi kei hi.

⁹Imk kviečių, miežių, pupų, lešių, sojų bei rugių, sudėk visa į vieną indą ir pasigamink maistą daugeliui dienų. Kai gulėsi ant šono, valgyk jį tris šimtus devyniasdešimt dienų.

⁹Buh te, buhman te, be te, behiang te, vai buhman te la inla, bel khatah koih inla, tanghouin bawlin; na pangkhat delha na lup sung teng, ni za thum leh saawmkua sung, huai tuh na ne ding ahi.

¹⁰Maistą valgyk pagal svorį, dienai dvidešimt šekelių. Tiek valgyk kas dieną.

¹⁰Na ann nek ding teh vek ding ahi, nikhatin shekel sawmnih ahi ding ahi: hunbi nei takin na ne ding hi.

¹¹Vandenį gerk atseikėtą, kas dieną po šeštą dalį hino.

¹¹Huan tuite leng teh vekin na dawn ding ahi, hin khat seh guk suaha seh khat ahi ding ahi, hunbi nei takin na dawn ding ahi.

¹²Valgyk tai kaip miežinius papločius ir iškepk juos ant žmogaus mėšlo jų akivaizdoje.

¹²Huan a mit muh ngei un mihing ek toh na kang dinga, buhman tanghou nekin na ne ding ahi, a chi a.

¹³Taip izraelitai valgys suteptą maistą, gyvendami tarp pagonių, kur Aš juos išsklaidysiu”.

¹³Huan TOUPAN, Hichibang an thanghuai Israel taten ka delh mang na ding namte lakah a ne ding uh, a chi a.

¹⁴Tada atsakiau: “Ak, Viešpatie Dieve, aš niekada nesu susitepęs: nuo savo jaunystės iki šios dienos nevalgiau pastipusio nei sudraskyto gyvulio, nešvarios mėsos neturėjau savo burnoje”.

¹⁴Huan ken. A! TOUPA PATHIAN, Ngai dih, ka hin hihnit ahi ngei keia, ka tuailai akipan tutanin leng, amah siha si hiam, gamsa keih hiam lah ka ne ngei nai ngal keia, sa kihhuai ka kamah leng a lut ngei nai sam kei hi, ka chi a.

¹⁵Viešpats sakė: “Tau leidžiu ruošiant maistą vietoje žmonių mėšlo naudoti galvijų mėšlą.

¹⁵Huan aman ka kiangah En in mihing ek sikin bawng ek ka hon pia, nek dingte hiaitein na bawl ding hi, a chi a.

¹⁶Žmogaus sūnau, Aš Jeruzalėje sunaikinsiu duonos ramstį. Jie valgys susirūpinę maistą pagal svorį ir gers išsigandę atseikėtą vandenį.

¹⁶Huailou leng ka kiangah, aman, Mihing tapa, ngai dih, Jerusalem ah, an hinna bul ka hihse dinga, a ann uh teh vekin lauthawng takin a nei ding uh; tui leng teh vekin, lungkhamtakin a dawn ding uh;An te, tui te tasama, lungkhamtaka ki-entuaha, a gitlouhna ua a thammang khitna ding un.

¹⁷Jiems neužteks nei maisto, nei vandens. Jie žiūrės vienas į kitą išsigandę ir žus dėl savo nusikaltimų”.

¹⁷An te, tui te tasama, lungkhamtaka ki-entuaha, a gitlouhna ua a thammang khitna ding un.