¹Septintaisiais metais, penkto mėnesio dešimtą dieną, keli Izraelio vyresnieji atėjo pasiklausti Viešpaties ir atsisėdo priešais mane.

¹Huan, hichi ahia, kum sagihna, kha ngana, huai kha ni sawm niin Israel upa kuatehiam TOUPA thu dong dingin a hongpai ua, ka maah a tu uh.

²Viešpats kalbėjo man:

²Huan TOUPA thu ka kiangah a hongtunga, ka kiangah,

³“Žmogaus sūnau, paklausk Izraelio vyresniųjų, ar jie atėjo pasiklausti manęs? Kaip Aš gyvas, jiems neatsakysiu,­sako Viešpats Dievas.­

³Mihing tapa, Israel upate houpih inla, a kiang uah, TOUPA PATHIANIN hichiin a chi ahi: Kei thudong dia hongpai na hi uh hia? A hina ka hin laiteng, noute thudotin ka om kei ding, chih TOUPA PATHIAN thu pawt ahi, chi in.

⁴Žmogaus sūnau, ar tu neteisi jų? Primink jiems jų tėvų bjaurystes.

⁴Amau na hawmsak kei dia hia? Mihing tapa, hawmsak tanla, a pate uh kihhuainate theisakin;

⁵Sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Aš išsirinkau Izraelį, Aš prisiekiau, pakėlęs ranką, Jokūbo namų palikuonims, apsireiškiau jiems Egipto krašte, sakydamas: ‘Aš esu Viešpats, jūsų Dievas’.

⁵Huan a kiang uah, TOUPA PATHIANIN hichiin a chi ahi: Israelte ka tel nia Jakob inkote telte kiangah ban jak hiala Aigupta gama a kiang ua ka kitheihsaka, a kiang ua ka khut ka jaka, Kei TOUPA na Pathian uh ka hi a, chia,

⁶Tą dieną Aš, pakėlęs ranką, prisiekiau, kad išvesiu juos iš Egipto krašto ir nuvesiu į mano numatytą jiems žemę, tekančią pienu ir medumi,­į geriausią kraštą iš visų.

⁶Huai nia Aigupta gam akipan pi khiaa, amaha dia gam kham, nawitui leh khuaijua luang gam, gam tengtenga kilawmpena pi lut dinga ka khut ka jak niin a kiang uah.

⁷Aš jiems sakiau: ‘Kiekvienas pašalinkite bjaurystes nuo savo akių ir nesusitepkite Egipto stabais. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas’.

⁷Mi chihin na mit ua muh thil kihhuai pai mang unla, Aigupta gama milimtein kihihnin kei un, kei TOUPA na Pathian uh ka hi hi, chiin ka gen a.

⁸Bet jie buvo maištingi ir neklausė manęs, nė vienas nepašalino nuo savo akių bjaurysčių ir nepaliko Egipto stabų. Tuomet Aš ketinau išlieti savo rūstybę ant jų dar Egipto krašte.

⁸Himahleh, ka tungah a hel ua, honlimsak himhim kei ua, mi chihin a mit ua muh thil kihhuaite leng a pai mang kei ua, Aigupta milimte leng a lehngatsan sam kei uh: Huaiah a tung ua ka hehna lungdam sak dingin Aigupta gamsung ngei ah a tunguah ka hehna ka leihbo na diamah, ka chi hi.

⁹Tačiau dėl savo vardo susilaikiau, kad jo nepažeminčiau tarp pagonių tautų, kur jie gyveno, kurių akivaizdoje Aš apsireiškiau, žadėdamas išvesti juos iš Egipto krašto.

⁹Himahleh, keimah min jiakin ka gamtang zotaa, a omna namte uh mitmuhin Aigupta gam akipan pi khiain a kiang uah ka kitheisaka, huai namte mitmuhin ka min gensiata a om louhna dingin.

¹⁰Aš išvedžiau juos iš Egipto krašto ir, atvedęs į dykumą,

¹⁰Huchiin Aigupta gam pawt san dingin ka chitaa, gamdaiah ka honpi luttaa.

¹¹daviau jiems savo įsakymus ir pamokiau nuostatų, kurių laikydamasis žmogus gyvens.

¹¹Huan ka dan bawlte amaute ka piaa, ka thugelte ka ensaka, huai min a zuih ua a hinna dingun.

¹²Daviau sabatą, ženklą tarp jų ir manęs, kad jie žinotų, jog Aš esu Viešpats, kuris juos pašventinu.

¹²Huailou leng kei leh amaute kikala chiamtehna dingin ka khawlnite amau ka piaa, kei TOUPA, amaute koihtuampa ka hi chih a theihtheihna dingun.

¹³Izraelitai maištavo prieš mane dykumoje. Jie nesilaikė mano įsakymų ir atmetė mano nuostatus, kuriuos vykdydamas žmogus gyvens; jie sutepė ir mano sabatus. Aš norėjau išlieti savo rūstybę dykumoje ir juos visai sunaikinti,

¹³Himahleh Israel inkote gamdai ah ka tungah a hel ua, ka danbawlte a jui kei ua, ka thugelte, min a hiha a hinna ding takuh a pai khia ua, ka khawlnite leng nakpitakin a bohsia ua; Huchiin gamdai ah amau hihmang dingin ka hehna a tunguah ka leihna diamah, ka chi a.

¹⁴tačiau to nepadariau dėl savo vardo, kad nebūčiau niekinamas pagonių tautų, kurių akivaizdoje juos išvedžiau iš Egipto.

¹⁴Ka pi khiak laiin a theimite nam mahmah mitmuha hihsiata a om louhna dingun ka min jiakin ka gamtang zota ahi.

¹⁵Tačiau, pakėlęs ranką, prisiekiau dykumoje, kad jų neįvesiu į pažadėtąją žemę, tekančią pienu ir medumi, į kraštą, geriausią iš visų.

¹⁵Huailouin huai gamdaiah ka gam piak, nawitui leh khuaijua luang gam, gam tengtenga kilawmpen ah ka pi lut kei ding, ban jak hialin ka chi a;

¹⁶Jie atmetė mano įsakymus, nesilaikė nuostatų ir sutepė sabatus, nes jų širdis buvo linkusi prie stabų.

¹⁶Ka thugelte a pai khia ua, ka dan bawlte a jui kei ua, ka khawlnite a bohsiat jiak un: a lungtang un a milimte uh a jui ngal ua.

¹⁷Aš pasigailėjau jų ir visų nesunaikinau ir nepadariau jiems galo dykumoje.

¹⁷Himahleh hihmang lou dingin ka mitin a muh maihta a, gamah leng ka hihmang vekta kei hi.

¹⁸Jų vaikams įsakiau: ‘Nesilaikykite savo tėvų nuostatų, nesielkite kaip jie ir nesusiterškite stabais.

¹⁸Huan gamdai ah a tate uh kiangah, Na pate uh dan bawl jui kei unla, a thugelte uh jui kei unla, a milimte un kihihnin sam kei un;

¹⁹Aš esu Viešpats, jūsų Dievas. Laikykitės mano įsakymų ir vykdykite mano nuostatus,

¹⁹Kei TOUPA na Pathian uh ka hia, ka dan bawlte jui unla, ka thugelte vom unla, jui un:

²⁰švęskite sabatą kaip ženklą tarp manęs ir jūsų ir žinokite, kad Aš esu Viešpats, jūsų Dievas.

²⁰Ka khawlni tang unla, kei leh noute kikala chiamtehna ahi dinga, TOUPA na Pathian uh ka hi chih na theihna uh ahi sin hi, ka chi a.

²¹Bet ir jų vaikai maištavo prieš mane. Jie nesilaikė mano įsakymų ir nevykdė mano nuostatų, kuriuos vykdydamas žmogus gyvens. Norėjau išlieti ant jų savo rūstybę dykumoje,

²¹Himahleh a tate uh ka tungah a hel ua, ka dan bawlte a jui kei ua, ka thugelte, min a hiha a hinna ding tak, jui dingin a vom sam kei uh; khawlnite a bohseta ua; Gamdai ah ka hehna lungdamsak dingin a tunguah ka hehna ka leihna diamah, ka chi a.

²²tačiau susilaikiau dėl savo vardo, kad nebūčiau niekinamas tarp pagonių, kurių akivaizdoje juos išvedžiau iš Egipto.

²²Himahleh ka khut ka kideksaka, ka pi khiak lai atheimite nam ngei mitmuh a hihsiata a om louhna dingun ka min jiakin ka gamtang zota ahi.

²³Pakėlęs ranką, dykumoje prisiekiau, kad juos išsklaidysiu ir išblaškysiu tarp pagonių,

²³Huailou leng, namte lakah amau ka dalhsak dinga, gam chih ah ka thelthang sak ding, gamdai ah ban jak hialin ka na chi a.

²⁴nes jie nesilaikė mano įsakymų, atmetė nuostatus, sutepė sabatą ir sekė tėvų stabus.

²⁴Ka thugelte a jui kei ua, ka dan bawlte a pai khia ua, ka khawlnite a bohsia ua, a pate uh milim lam a ngat jiakun,

²⁵Tad ir Aš daviau jiems klaidingų įsakymų ir tokių nuostatų, kurių laikydamiesi jie negalėjo gyventi.

²⁵Huailou leng, dan bawl hoih lou ka piaa, a hin louhna ding ua thugelte toh;

²⁶Jie susitepė savo dovanomis, leisdami savo pirmagimius per ugnį, kad paversčiau juos dykyne ir galiausiai jie pažintų, jog Aš esu Viešpats’.

²⁶A thil tan uh, sul hongmi tengten mei a paihna uah amaute ka hihnina, ka lungjuang saka, a tawpa TOUPA ka hi chih a theihna ding un.

²⁷Todėl, žmogaus sūnau, kalbėk izraelitams ir sakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Jūsų tėvai piktžodžiavo ir paniekino mane.

²⁷Huaijiakin mihing tapa, a kiang uah thu gen inla, a kiang uah, TOUPA PATHIANIN hichiin a chi ahi: Na pate un hialte ah a hon gense lailai uh ahi, ka tunga tatlekna thil ahih uahte.

²⁸Kai juos įvedžiau į kraštą, kurį, pakėlęs ranką, buvau prisiekęs jiems duoti, jie, pamatę aukštesnę kalvą arba šakotą medį, aukojo ten aukas ir nešė dovanas, sukeldami mano rūstybę’.

²⁸Ban jak hiala amaute ka chiam gamah ka honpi lutin, tang sang leh sing buk lian a muh peuhmah uah a kithoihnate uh a lan ua, a thil lat uh hehhuai mahmahte a pia uh. A gimlimte uh a bawl ua, a dawn ding thil latte uh a bungkhe ngal ua, chiin.

²⁹Aš juos klausiau: ‘Kokia tai aukštuma, į kurią einate?’ Iki šios dienos jos vardas Bama.

²⁹Huchiin ken a kianguah, Mun sanga na hoh nak uh bang na chihna uh ahia? ka chi a; huchiin a min adingin tuni tanin, Bamah, chih a hita hi.

³⁰Todėl klausk izraelitų: ‘Ar jūs nesusitepę, kaip ir jūsų tėvai, bjauriais stabais?

³⁰Huchiin Israel inkote kiangah gen inla, TOUPA PATHIANIN hichiin a chi ahi: Na pate uh bang jelin noumau na kihihnin un a kihhuaina bang un hup mang na hi ding uh maw?

³¹Kai jūs aukojate aukas ir deginate vaikus, patys susitepate stabais iki šios dienos. Ar tad Aš turėčiau jums atsakyti? Kaip Aš gyvas, Aš neatsakysiu jums,­sako Viešpats Dievas.­

³¹Na thil tan uh na lan un, na tate uh meiah na pai ua, tuni tanin na milimte tengteng un na kihihnin uh ahi kei maw? Noute thudot ding ka hi ahia, aw Israel inkote aw? A hina ka hin laiteng noute thudotin ka om kei ding, chih TOUPA PATHIAN thu pawt ahi.

³²Niekada neįvyks, kaip jūs manote ir sakote: ‘Kaip pagonys ir kitų kraštų tautos, taip ir mes tarnausime medžiui ir akmenims’.

³²I kim ua nam dang pautuam mite banga singbul suangbul be ding I hi uh, na lungsim un na chi na ua, na hi het kei ding uh.

³³Kaip Aš gyvas,­sako Viešpats,­Aš valdysiu jus galinga ištiesta ranka, išliedamas savo rūstybę.

³³A hina ka hin laiteng, khut thagui hat takin, ban jak kawm leh heh suahin na tunguah ka lal ngeingei ding, chih TOUPA PATHIAN thupawt ahi.

³⁴Aš išvesiu jus iš tautų, surinksiu iš kraštų, kur esate išsklaidyti, savo galinga ir ištiesta ranka ir išliedamas savo rūstybę.

³⁴Namte laka kipan ka honpi khe dinga, dalhsaka na omna gam ua kipan khut hat tak leh ban jak leh heh suahin ka honpi khawm ding.

³⁵Aš nuvesiu jus į tautų dykumą ir ten su jumis bylinėsiuosi veidas į veidą.

³⁵Pau tuam mite gamdai gamah ka honpi lut dinga, ki maituahin I kisual ding uh,

³⁶Kaip bylinėjausi su jūsų tėvais Egipto šalies dykumoje, taip bylinėsiuosi su jumis.

³⁶Aigupta gam gamdaia na pate uh ka sual bang takin nou leng ka honsual ding, chih TOUPA PATHIAN thu pawt ahi.

³⁷Tada jus pervesiu po lazda ir įvesiu į sandoros ryšius.

³⁷Huan chiang nuaiah ka honlut sak dinga, thukhun delhkhumna nuaiah ka honpilut ding hi;

³⁸Aš atskirsiu nuo jūsų maištininkus ir man nusikaltusius, išvesiu juos iš krašto, kuriame jie dabar svetimi, bet į Izraelio kraštą jie nesugrįš. Tada žinosite, kad Aš esu Viešpats’.

³⁸Huan na lakua kipan mi helte leh ka tunga talekmite ka khuah siang dinga, a omna gam ua kipanin kapi khe dinga, himahleh Israel gamah a lut het kei dinguh: huchiin TOUPA ka hi chih na thei ding uh.

³⁹Apie jus, izraelitai, Viešpats Dievas taip sako: ‘Kurie nenorite manęs klausyti, eikite ir tarnaukite savo stabams, bet mano šventojo vardo nebesutepkite savo aukomis ir stabais.

³⁹Noute ahihleh, Aw Israel inkote aw, TOUPA PATHIANIN hichiin a chi ahi: Ka thu na ngaihkhiak sin kei uleh tunung chiang inleng na milim na uh sem chiat maita unla; himahleh ka min siangthou bel na thilpiakte u leh na milimte un na hihnin ta kei ding uhi.

⁴⁰Šventame mano kalne, Izraelio aukštame kalne, man tarnaus visas Izraelis. Ten Aš priimsiu juos ir pareikalausiu iš jūsų aukų, pirmavaisių ir pašvęstų daiktų.

⁴⁰Ka tang siangthou, Israel sanna tang ah, huaiah Israel inkote tengtengin a vek un, huai gamah ka na a sem ding uh; huaiah amaute ka pakta ta dia, huaiah na thillatte uh na thilpiak hoih tatate uh, na thil tan tengteng uh ka deihta ding.

⁴¹Aš priimsiu jus ir malonų jūsų aukų kvapą, kai išvesiu jus iš tautų ir surinksiu iš kraštų, kur esate išsklaidyti, ir būsiu pašventintas jumyse pagonių akivaizdoje.

⁴¹Namte lak akipan ka hon lak khiak hun chiangin leh gam chiha na dalhna ua kipan ka honpi khawm hun chiangin, gimlim dingin noute ka honsangta dinga, namte mitmuhin noute ah ka sianthoudan a langta ding, TOUPA PATHIANIN a chi hi.

⁴²Tada žinosite, kad Aš esu Viešpats, kai jus įvesiu į Izraelio kraštą, kurį prisiekiau duoti jūsų tėvams.

⁴²Huan Israel gam, ban jak hiala na pate uh piak ka chiam gama noute ka honpi lut hun chiangin TOUPA ka hi chih na thei ding uh,

⁴³Ten atsiminsite savo kelius ir darbus, kuriais susitepėte, ir bjaurėsitės savęs dėl savo padarytų piktadarysčių.

⁴³Huan huaiah n aomdante u leh na thilhih uh, na kihihnitna tengteng uh na thei t ading uh; huchiin na thilhoih lou hih tengtengte uh jiakinnoute mitmuh ngeiin na kihta ding uhi.

⁴⁴Tada žinosite, kad Aš esu Viešpats, kai pasielgsiu su jumis dėl savo vardo, neatsižvelgdamas į jūsų nedorus kelius ir piktus darbus’ ”.

⁴⁴Huan na omdan hoihloute uh bang hi loua, na thilhih uh thulimloute bang leng hi sam loua, ka min jiaka noute ka honpichin sak hun chiangin, aw Israel innkote aw, TOUPA kahi chih na thei ta ding uh, chih TOUPA PATHIAN thu pawt ahi, chiin.

⁴⁵Viešpats kalbėjo man:

⁴⁵Huan TOUPA thu ka kiangah a hongtunga, ka kiangah,

⁴⁶“Žmogaus sūnau, žiūrėk pietų pusėn, kalbėk ir pranašauk miškui pietų šalyje.

⁴⁶Mihing tapa, sim lam masuan inla, simlam ngain na thu khah inla, sim lam gammangpi lamah thu gen inla,

⁴⁷Sakyk miškui pietuose: ‘Išgirsk Viešpaties žodį. Aš įžiebsiu ugnį ir sudeginsiu visus tavo žalius ir sausus medžius. Liepsnos neužges, kol visa bus sudeginta nuo pietų iki šiaurės.

⁴⁷sim lam gammangpi kiangah, TOUPA thu ngai in, TOUPA PATHIANIN hichiin a chi ahi: Ngai in, nangah mei ka toh dinga, nanga sing hing tengteng a kang bei dinga, sing keu peuhmah leng: mei kuang luahluah a dai kei ding, sim akipana mal tanin, matuah teng a kangvom ding hi.

⁴⁸Tada visi matys, kad Aš, Viešpats, padegiau mišką, ir jis neužges’ ”.

⁴⁸Huan mi tengtengin kei TOUPA meikhahpa ka hi chih a mu ding ua, a mit kei ding, a chi hi, chi in, a chi a.Huchiin ken, A! TOUPA PATHIAN, Gentehna thugenmi lel avele, honchi kei dia, ka chi a.

⁴⁹Tada aš atsiliepiau: “Ak, Viešpatie Dieve, jie sako apie mane: ‘Ar jis ne palyginimais kalba?’ ”

⁴⁹Huchiin ken, A! TOUPA PATHIAN, Gentehna thugenmi lel avele, honchi kei dia, ka chi a.