¹Viešpats kalbėjo man:

¹Huan, TOUPA thu ka kiangah a hongtunga, ka kiangah,

²“Žmogaus sūnau, žvelk į Jeruzalę, kalbėk prieš šventyklą ir pranašauk prieš Izraelį.

²Mihing tapa, Jerusalem maituah inla, a mun tante lam ngain na thu khah inla, Israel gam tungah thu gen in;

³Sakyk Izraelio kraštui: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Aš esu prieš tave; ištraukęs kardą iš makšties, sunaikinsiu tavo teisiuosius ir nedorėlius.

³Israel gam kiangah, hichiin TOUPAN a chi ahi: Ngaiin, ka hondou ahi, ka namsau a pai akipan ka phawi dinga, na lak ua mi diktat leh diktatlou kibangsapin ka phuk ding.

⁴Kadangi naikinsiu ir teisiuosius, ir nedorėlius, tai mano kardas siaus nuo pietų iki šiaurės.

⁴Huchiin na lak ua mi diktat leh diktatlou ka phuk ding jiakin ka namsau a pai akipan a pawt dinga, sim lam akipan mal lam phain mihing tengteng a phuk ding hi.

⁵Tada kiekvienas žinos, jog Aš, Viešpats, ištraukęs kardą iš makšties, jo nepadėsiu’.

⁵Huan, mi tengtengin, kei TOUPAN ka namsau a pai akipan ka phawi ahi chih a thei ding uh, a kikhum ngei nawnta kei ding hi.

⁶Tu, žmogaus sūnau, dejuok ir dūsauk jų akivaizdoje, lyg būtum baisioje kančioje.

⁶Huaijiakin nang mihing tapa, thum huthut inla khase takin a mit muh un thum in.

⁷Kai jie tave klaus: ‘Kodėl dūsauji?’, atsakyk jiems: ‘Dėl žinios, kuri ateina’. Širdys liūdės, rankos suglebs, drąsa išnyks, keliai drebės. Tai ateina ir įvyks,­sako Viešpats Dievas”.

⁷Huan, Bang dia thum na hia? a honchih uleh, Thu thang jiakin ahi, a hontung sin ngala, huaihunin lungtang chiteng a jul dinga, khut tengteng a zo dinga, lungsim chiteng a bah dinga, khuk tengteng tui bangin a zo ding; ngaiin, a hongtung hi, a tangtun ding, chih TOUPA PATHIAN thu pawt ahi; chi in, a chi a.

⁸Viešpats kalbėjo man:

⁸Huan TOUPA thu ka kiangah a hongtunga, ka kianga

⁹“Žmogaus sūnau, pranašauk: ‘Taip sako Viešpats: ‘Kardas pagaląstas ir nušveistas.

⁹Mihing tapa, thu gen inla, hichiin TOUPAN a chi ahi:

¹⁰Pagaląstas žudyti, nušveistas, kad blizgėtų kaip žaibas. Ar mes galime džiaugtis? Jis paniekina mano sūnaus skeptrą kaip paprastą lazdą.

¹⁰Namsau, namsau tat-hiam ahita, tetsak ahi ta, mi satna dinga tat-hiam a hita, tetsak ahi, khophia bangin! I namsau lailai ding maw? ka tapa, chiang na simmoha, singa bawl peuhmah toh.

¹¹Kardas nušveistas, pagaląstas ir įduotas į žudiko rankas’.

¹¹Tetsak ahi, leh dingin, ahi namsau tathiam tetsak ahi, thatmi khuta tuang ding in.

¹²Žmogaus sūnau, šauk ir dejuok! Jis paruoštas mano tautai, visiems Izraelio kunigaikščiams. Siaubas dėl kardo apims tautą. Plok sau per šlaunis.

¹²Mihing tapa, kikou inla; sehalham inla, ka mite tungahi ngala; Israel mi lian tengtengte tung mahmah: piak ahi ua, ka mite toh, namsau nuaiah; huaijiak in kikou inla, na pheipi beng in.

¹³Tai išbandymas; kardas paniekins netgi skeptrą ir jo nebebus,­ sako Viešpats Dievas.­

¹³Hiai namsau midang tunga chiamtehsa ahi ngala, na ngaihsak kei hita leh bang suak ding-chih TOUPA PATHIAN thu pawt ahi hi.

¹⁴Žmogaus sūnau, pranašauk, suplok rankomis. Tegu trečią kartą kardas žudo du kartus daugiau; tai žudymo kardas, siekiąs visus.

¹⁴Huaijiakin nang, mihing tapa, khut beng hialin thu gen in; thaha om dingtea ding namsau nihvei liksukin om hen, ahi, thumvei; tampi thah nading namsau ahi hi:

¹⁵Aš nukreipiau kardą į vartus, kad širdys išsigąstų ir kritusiųjų padaugėtų. Kardas nušveistas blizga, pagaląstas žudynėms.

¹⁵Lungtang zul, a pukna uh a pun nadingin, namsau te kong biang tengah ka giaksak hi; a! khopia bangin a te zolzol, sihna namsau.

¹⁶Kirsk į dešinę ir į kairę, kur ašmenys pasiekia.

¹⁶Nakpiin gamtangin, tak lamah, gamtangin vei lam ah leng van jel inla, na majawn peuhmah ah leng.

¹⁷Aš rankomis suplosiu ir patenkinsiu savo rūstybę. Aš, Viešpats, tai pasakiau”.

¹⁷Ken leng khut ka beng dinga, ka tangtun ngei ding, ka hehna, kei TOUPA hiai ka gent hi, a chi, chi in, a chi a.

¹⁸Viešpats kalbėjo man:

¹⁸Huan TOUPA thu ka kiangah a hongtung nawna, ka kiangah,

¹⁹“Žmogaus sūnau, pažymėk du kelius, kuriais Babilono karaliaus kardas galėtų ateiti. Abu keliai prasidės viename krašte. Kelių išsišakojime pastatyk kelrodį.

¹⁹Mihing tapa, Babulon kumpipa namsau hongtun theihna dingin lampi nih nabawl in; huai lampi nihte gam khat akipanin a hongpawt khe ding uh ahi: lampi kawkmuhna bawl inla, khopi lutna khomual ah bawlin.

²⁰Jis terodo kardui kelią į amonitų Rabą ir į Judo sutvirtintą miestą Jeruzalę.

²⁰Lampi Ammon mite khua Rabbaha namsau hongtunna dingin sep inla, Juda gam lai Jerusalem kulh ah leng.

²¹Babilono karalius sustojo kryžkelėje, kelių išsišakojime, ir buria: maišo strėles, klausia stabų, apžiūri kepenis.

²¹Aisan dingin Babulon kumpipa lampi ka ah a dinga, lampi nih kigawmna takah; thalte a sing loloka terephim a donga, sa sin a en a.

²²Į jo dešinę pateko Jeruzalės burtas, kad paskirtų karo vadus, duotų įsakymą žudynėms, sukeltų kovos šauksmą, statytų sienų griovimo įtaisus prie vartų, supiltų pylimą, statytų įtvirtinimus.

²²A aisanna a h a khut tak lamah Jerusalem a natuangta a, kulhsutsiatnate gal sual awng juajuate, kongpi jawa kulhsutsiatna te, mual pawng sunte, kulh bawlte toh.

²³Jiems atrodys, jog tai apgaulingas burtas. Bet kadangi jie prisiekė, jis primins jiems nusikaltimus.

²³Aisan vuaksuak lel bang ahi a, himahleh mata a omna ding ua a thulimlouhna uh theih khiakna lel ding ahi.

²⁴Todėl Viešpats Dievas taip sako: ‘Jūs prisimenate savo kaltes ir jūsų darbai bei nuodėmės stovi jūsų akyse; jūs atsakysite už juos.

²⁴Huaijiakin TOUPA PATHIANIN hichiin achi ahi: na thulimlouhna uh theih gigena dia na bawl jiak un na tatleknate uh a hongkilang, na thilhih tengteng uah na khelhnate uh a kimu kilkela, theihkhiak na honghih tak jiak un khuta mat na honghi ding uhi.

²⁵Susitepęs ir nedoras Izraelio kunigaikšti, tavo bausmės diena atėjo, nes tavo nedorybėms padarytas galas.

²⁵Huan, nang, Israel heutu, mi gilou si dinga liampa, na gitlouhna gawtna tawp ni a hongtung e;

²⁶Nusiimk vainiką ir karaliaus karūną! Nebebus, kaip buvo. Pažemintasis bus paaukštintas, o aukštasis­pažemintas.

²⁶TOUPA PATHIANIN hichiin a chi: Heutu lukhu pahihsak unla, lallukhu suhsak un, hiai a ngeiin a om kei ding: mi vuallelte tawi sang unla, mi liante vuallel sak un:

²⁷Griuvėsiais, griuvėsiais, griuvėsiais Aš jį paversiu! Jo nebebus, kol ateis turintis teisę valdyti. Jam pavesiu visa’.

²⁷Ka lumlet ding, ka lumlet ding, ka lumlet ding; hiai leng a ngeiin a om kei ding, a neimi tak ding a hongpai mateng amah ka pe ding.

²⁸Tu, žmogaus sūnau, pranašauk apie amonitus ir jų pasityčiojimą: ‘Kardas pagaląstas ir nušveistas žudynėms.

²⁸Huan nang mihing tapa, thu gen inla, hichiin chi in: TOUPA PATHIANIN Ammon tate tungtangah leh a gensiatna thu uah hichiin a chi ahi: Namsau, namsau phawi a hita, mi thahna ding leh hihmanna ding khophia banga tetsak a hita.

²⁹Jūsų regėjimai­apgaulė, pranašavimai­melas. Bausmė jums ateis už jūsų kaltes.

²⁹Kilakna taklou nang a honmu sak ua, juauin ai a honsan sak ua, Namsau bel mi gilou si dinga liam, a gitlouhna ni uh tawp hongtung dingte ngawng ah na golh sin, a honchih un a juau uh ahi.

³⁰Ar Aš paslėpsiu savo kardą? Aš tave teisiu krašte, kur gimei, iš kurio esi kilęs.

³⁰A pai ah thun in, Na pianna siama na omna gam ngeiah na thu ka ngaihtuah ding.

³¹Aš išliesiu ant tavęs savo rūstybę, tu pajusi mano keršto liepsnas. Atiduosiu tave į žiaurių ir įgudusių žudyti žmonių rankas.

³¹Na tungah ka hehna ka sung dia, ka thangpaihna mei na tungah ka toh ding, mi nun se tak, hihman siam tak khutah ka honman sak ding.Meia sisan a bo ding, theih mahmah na hita kei ding, kei TOUPAN ka genta ngala, a chi, chi in, a chi a.

³²Tu būsi kuras liepsnoms, tavo kraujas liks ant žemės, visi užmirš tave. Aš, Viešpats, tai kalbėjau’ ”.

³²Meia sisan a bo ding, theih mahmah na hita kei ding, kei TOUPAN ka genta ngala, a chi, chi in, a chi a.