¹Viešpats kalbėjo man:

¹Huan TOUPA thu ka kiangah a hongtunga, ka kiangah,

²“Žmogaus sūnau, ar tu neteisi ir neskelbsi sprendimo kruvinam miestui? Paskelbk jam visas jo bjaurystes.

²Huan, nang mihing tapa, sisan suah hat khopi na lang sin ahia? na lang sin ahia? a kihhuaina tengteng theisak dih ve:

³Sakyk: ‘Taip sako Viešpats Dievas: ‘Tai miestas, praliejęs nekaltą kraują, susitepęs stabų garbinimu. Todėl tavo valanda priartėjo.

³Huan a kiang uah, TOUPA PATHIANIN hichiin a chi ahi: khopi, a hun hongtunna dinga amah sunga sisan suah leh amah kihihnin dinga milim bawl:

⁴Krauju, kurį praliejai, nusikaltai, stabais, kuriuos pasidarei, susitepei. Tuo priartinai sau galą. Todėl būsi pajuoka tautoms ir pasityčiojimu kraštams.

⁴Na sisan suahna ah mohna na pua a, na milim bawl ah na kihihnin ahi; na hunte na naisaka, na kumte na tung phialphiala; huaijiakin namte kiangah gen siat ding leh gam tengteng engbawl dingin ka honbawl ahi.

⁵Arti ir toli gyvenantys tyčiosis iš tavęs kaip iš negarbingo ir pagarsėjusio sąmyšiu.

⁵Na naiha mi leh na gamlata miten a honsimmoh dingua, nang, min siat pua leh buainaa dim mi:

⁶Štai Izraelio kunigaikščiai, kiekvienas naudojasi savo galia, kad pralietų kraują.

⁶Ngai in, Israel heutute mi chihin a thilhihtheihna bang jel ua sisan suah mai dingin nangmah ah a om uh ahi.

⁷Tavyje niekina tėvą ir motiną, prislegia ateivį, skriaudžia našlaitį ir našlę.

⁷Nang ah min nu leh pa te a musit ua, nang ah mikhualte a nuaisiah ua, nang ah tagahte leh meithaite a mawkbawl uh.

⁸Tu niekini mano šventyklą ir nesilaikai sabatų.

⁸Ka thil tante na musita, ka khawlnite na bohsia a.

⁹Tavyje žmonės, kurie šmeižia, siekdami kraujo, valgo kalnuose, tavo viduryje jie paleistuvauja.

⁹Nang ah sisan suah dingin mi hekhathatte a om ua, nang ah tangsanga nete a om ua, nang ah hukna a ching uh.

¹⁰Tavyje jie atidengė tėvo nuogumą ir pažemino tą, kuri buvo nešvari mėnesinių metu.

¹⁰Nang ah a pate uh vuaktanna lem sak a om ua, nang ah numei kizen louh lai luppih a om uh.

¹¹Vienas darė bjaurystę su artimo žmona, kitas išniekino savo marčią, dar kitas pažemino savo seserį, savo tėvo dukterį.

¹¹Huan min a innveng ji tungah thil kihhuai a hiha, mi dangin huk takin a mou a hihnina, mi dangin nang ah a sanggamnu, a pa tanu ngei a zahlaksak a.

¹²Tavyje jie ima kyšius nuslėpti pralietą kraują. Tu imi nuošimčius bei reikalauji grąžinti daugiau, tu, išnaudodama artimą, godžiai sieki pelno. Mane gi užmiršai,­sako Viešpats Dievas.­

¹²Nang ah sisan suah dingin golhna a la ua, a nou leh a pung na laa; na inveng nuaisiahin huaiham takin na lepguk sak seka; kei mahmah leng na honmangngilha, chih TOUPA PATHIAN thu pawt ahi.

¹³Aš suplojau rankomis dėl jūsų nesąžiningo pelno ir kraujo, pralieto tarp jūsų.

¹³Huaijiakin, ngaiin, na na lepgukna thu ahte, nanga sisan pawt thu ah te khut ka honbet khum ding.

¹⁴Ar tu būsi drąsus ir tvirtai laikysies tada, kai Aš bausiu tave? Aš, Viešpats, tai pasakiau ir įvykdysiu.

¹⁴Nang ka honsual ni chiangin na lungtangin a thuak zouin na khut a hat thei sin ahia? Kei TOUPA ngeiin ka gentaa, ka hih lai ding.

¹⁵Aš išsklaidysiu tave tautose bei išblaškysiu kraštuose ir taip pašalinsiu tavo nešvarą.

¹⁵Huan nam lakah ka hon hihdalh ding, gam chih ah kahon thehjak ding; nanga kipanin na nitnate ka hihmang vek ding.

¹⁶Tu būsi tautų paniekintas. Tada tu žinosi, kad Aš esu Viešpats’ ”.

¹⁶Namte mitmuhin nangmah kihihnin na hi ding, huan, TOUPA ka hi chih na thei ding, a chi, chi in, a chi a.

¹⁷Viešpats kalbėjo man:

¹⁷Huan TOUPA thu ka kiangah a hongtunga, ka kiangah,

¹⁸“Žmogaus sūnau, Izraelis virto nuodegomis. Jie visi: varis, cinkas, geležis, švinas­tapo sidabro priemaišomis.

¹⁸Mihing tapa, Israel inkote ei adingin ek sia lel a honghita ua; a vek un haltuina mei laiah dalte, langvate, sikte, suante ahi uh, dangkasik ek sia lel ahita uh.

¹⁹Todėl taip sako Viešpats Dievas: ‘Kadangi jūs visi virtote nuodegomis, Aš surinksiu jus į Jeruzalę,

¹⁹Huaijiakin TOUPA PATHIANIN hichiin a chi ahi: Ek sia lel na honghih jiak un, ngai un, Jerusalem laiah ka honkhawm ahi.

²⁰kaip surenkamas sidabras, varis, geležis, švinas bei cinkas ir sumetamas į krosnį tirpdyti. Taip Aš savo rūstybėje jus surinksiu ir tirpdysiu.

²⁰Dangkasikte, dalte, sikte, suante, langvate haltuina meia a koih khawm ua, tuisak dinga a tunga mei a toh bang un ka hehna leh ka thangpaihna ah nou ka honkhawm ding, huaiah ka hon koih dinga, ka hontui sak ding.

²¹Taip, aš surinksiu jus Jeruzalėje ir pūsiu į jus savo įtūžį, nuo kurio jūs sutirpsite.

²¹A hi, ka honkhawm dinga, na tunguah ka hehna mei ka toh dinga, a laiah na tui khin ding uh.

²²Kaip sidabras krosnyje ištirpdomas, taip ir jūs būsite tirpdomi. Tada jūs žinosite, kad Aš, Viešpats, išliejau savo rūstybę ant jūsų’ ”.

²²Haltuina mei laia dangkasik a tui bangin nou leng, huai laiah na tui khin ding uh, kei TOUPAN na tunguah kahehna ka sung ahi chih na theita ding uh, achia.

²³Viešpats man kalbėjo:

²³Huan, TOUPA thu ka kiangah a hongtunga, ka kiangah, Mihing tapa, a kiangah gen inla.

²⁴“Žmogaus sūnau, sakyk jiems: ‘Tu esi neapvalyta žemė, tavyje nelijo mano pykčio dieną’.

²⁴Gam khuah siang louh nahi, hehna ni chia vuahtui tang lou.

²⁵Jos pranašai rengia sąmokslą kaip riaumojantys liūtai, kurie drasko grobį. Jie rijo žmones, plėšė jų turtus, didino našlių skaičių.

²⁵Humpinelkai in humhama a samat a zong bang maiin nangah jawlnei sawmnate a om ahi: mi hinnate a ne khin ua, goute leh thil manphate alaksak ua, a laiah meithai tampi a bawl uh.

²⁶Kunigai iškraipė mano įstatymą ir išniekino mano šventus daiktus, jie nedarė skirtumo tarp švento ir nešvento, nemokė atskirti nešvaraus nuo švaraus, užmerkė akis dėl sabatų ir Aš niekinamas tarp jų.

²⁶A siampute leng nakpi takin ka dan ah a talek ua, ka thil tante a hihnin uh ahi, thiltante leh thil namai himhim a khen kei ua, mite lah thil siangthou leh siangthou lou a khen tuan sak sam kei uh; ka lak uah hihminsiatin ka om hi.

²⁷Kunigaikščiai­kaip draskantys vilkai, kurie plėšia grobį; jie pralieja kraują, žudo žmones, godžiai siekdami pelno.

²⁷A laia heutute lah nge duh gawl nek ding zong bang lel ahi ua, sisan suaha mi hinnate hihmangin ginomlou taka alep theihna ding un.

²⁸Pranašai aptepė juos kalkėmis, kalbėdami jiems apgaulingus regėjimus ir skelbdami melagingus pranešimus, sakydami: ‘Taip sako Viešpats Dievas’, kai Viešpats nebuvo kalbėjęs.

²⁸Huan, a jawlneiten sunuin bang a nuh ua, kilakna bangmahlou lel a mu ua, juauin ai a san ua, TOUPAN bangmah a gen louhin leng, TOUPA PATHIANIN hichiin a chi, a chi sek uh.

²⁹Krašto žmonės smurtauja ir plėšikauja, skriaudžia vargšus ir beturčius bei neteisėtai spaudžia ateivius.

²⁹Gama mipiten nuaisiah a chingua, loh a hat ua, ahi, mi genthei leh tasamte a mawkbawl ua, dik lou takin mikhualte a nuaisiah nak uhi.

³⁰Aš ieškojau tarp jų žmogaus, kuris pastatytų sieną ir stotųsi spragoje tarp manęs ir mano tautos, kad jos nesunaikinčiau, bet nė vieno neradau.

³⁰Gam ka hih siat louhna dingin a lak ua dai kai ding leh gam huma ka maa pang ding mi ka zonga, lah ka mu kei hi.Huaijiakin a tunguah ka hehna ka sung botaa, ka thangpaihnain meiin ka hal mangta ahi; a om dan ngei uh a tunguah ka thangpaihnain meiin ka hal mangta ahi; a om dan ngei uh a tunguah ka tungsak ahi, chih TOUPA PATHIAN thu pawt ahi, chi in, a chi a. 23 AHOLAH LEH AHOLIBAH HUKNA GENTEHNAIN NAMDANG ZOP GENSIAT

³¹Todėl Aš išliejau ant jų savo pyktį ir rūstybės ugnimi sunaikinau juos. Jų darbus suverčiau ant jų pačių galvų,­sako Viešpats Dievas”.

³¹Huaijiakin a tunguah ka hehna ka sung botaa, ka thangpaihnain meiin ka hal mangta ahi; a om dan ngei uh a tunguah ka thangpaihnain meiin ka hal mangta ahi; a om dan ngei uh a tunguah ka tungsak ahi, chih TOUPA PATHIAN thu pawt ahi, chi in, a chi a. 23 AHOLAH LEH AHOLIBAH HUKNA GENTEHNAIN NAMDANG ZOP GENSIAT