¹Viešpats kalbėjo man:

¹Huan TOUPA thu ka kiangah a hongtunga, ka kiangah,

²“Žmogaus sūnau, buvo dvi moterys, vienos motinos dukterys.

²Mihing tapa, numei nih, nu khat ta a om ua,

³Jos paleistuvavo jau savo jaunystėje Egipte.

³Aigupta gamah a huk mang ua, a tuailai neu ua huk ahi ua, huaiah a nawi a khoih ua, a tuailai nawi uh a mek sak ek uh.

⁴Vyresnioji buvo vardu Ohola ir jos sesuo Oholiba. Jos buvo mano ir pagimdė sūnų bei dukterų. Ohola­tai Samarija, o Oholiba­tai Jeruzalė.

⁴Khat, a upa pen min Aholah ahi a, a sanggamnu bel Aholibah ahi; keia ahonghita ua, tapate tanute a suang ua. Huan, a min uh, Aholah Samaria ahi ua; Aholibah bel Jerusalem ahi.

⁵Ohola buvo man neištikima. Ji geidė savo meilužių, kaimynystėje gyvenančių asirų.

⁵Huan Aholah keia a hih nungin a huk mang nawn a, a deihtak, a inveng, Assuria a nounou a;

⁶Jie buvo apsirengę mėlynai, vadai ir kunigaikščiai, jauni, gražūs vyrai, raiteliai, jojantys ant savo žirgų.

⁶Ukpipate, vaihawmmite, tangval iplahhuai mahmah ngen, sakol tung tuang mi, puan sandupa kijem te.

⁷Ji paleistuvavo su jais, su rinktiniais asirais ir visais, kurių ji geidė. Jų stabais ji suteršė save.

⁷Hiai Assuria tangval hoihte tengteng lakah a kiphal gai ua, huan a nouhnouhte milim tengtengin a kihihnin nawn behlap a,

⁸Ji nesiliovė paleistuvavusi ir su egiptiečiais, savo jaunystės meilužiais.

⁸A tuailai neua kipan a nawite a khoihsak sek uh leh a luppih sek jiak un Aigupta akipanin a huk a tawp tuankeia, amau leng a hukna uh a tunguah a hihpiching uhi.

⁹Todėl Aš atidaviau ją jos meilužiams asirams, kurių ji geidė.

⁹A deihtakte, Assuria, a nouhnouhte khut ngeiah ka mansak ahi.

¹⁰Jie atidengė jos nuogumą, paėmė jos sūnus bei dukteris, o ją pačią nužudė kardu. Ji tapo priežodis tarp moterų, kai jie įvykdė jai teismą.

¹⁰Hiaiten a vuaktanna a lem dawk sak ua, a tanu leh a tapate a laksak ua, amah leng namsauin a that ua, numeite lakah a kikhemlauna pen uh a honghita, a tunga gel bang a mualsuahta.

¹¹Jos sesuo Oholiba visa tai matė, tačiau gašlumu ir paleistuvystėmis pralenkė net savo seserį.

¹¹Huan a sanggamnu Aholibahin hiai a mua, himahleh a u sangin a deihtak nouhnouhna ah a uang jawin, a hukna sangin a uang semsem lai hi.

¹²Ji geidė savo kaimynų asirų, vadų ir kunigaikščių, išsipusčiusių raitelių, gražių, jaunų vyrų.

¹²Assuria mi, a inveng gam ukpipa leh vaihawmpa tangval etlahhuai tak ngen, sakol tung tuang mi, kilawm taka kivante a nounou hi.

¹³Aš mačiau, kad ji suteršė save; jos abi ėjo vienu keliu.

¹³Hihnitin a om chih ka mua, a nih un lam kibang a tawn lel uhi.

¹⁴Ji daugino savo paleistuvystes, nes kai pamatė sienoje nupieštus vyrų paveikslus, raudona spalva nupieštus atvaizdus chaldėjų,

¹⁴Huan a huknate a uang sak sema, pasal lim banga tuang, Kaldai mite lim, sanau taka zep,

¹⁵susijuosusių strėnas diržais, ant galvų užsidėjusių margus turbanus, atrodančių kaip Babilono kunigaikščiai, kilę iš Chaldėjos,

¹⁵a kawnga kawng gaka gak, dial kilawm tak khim, a vek ua lal mel pu tak, Kaldai gam, a pianna gam ua Babulon mite bang takte a muh jiakin.

¹⁶ji ėmė geisti jų ir siuntė pasiuntinių į Chaldėją.

¹⁶Huan amau a muh takin a nounou a, a kiang uah Kaldai phain mi a sawla.

¹⁷Babiloniečiai atėjo į jos meilės guolį ir suteršė ją savo paleistuvystėmis. Suteršta ji pasitraukė nuo jų.

¹⁷Huan Babulon mite a a kiangah, kingaihna lupnaah a hongpai ua, a hukna un a hihnin ua, a kihihkihhuai khinta ua, amau amah a nel mahmah uh.

¹⁸Ji neslėpė savo paleistuvysčių ir atidengė savo nuogumą. Tada Aš pasitraukiau nuo jos, kaip buvau pasitraukęs nuo jos sesers.

¹⁸Huchiin a hukna a hihlanga, a vuaktanna lem saka, a sanggamnun a honnel bangin aman leng a honnel ta hi.

¹⁹Bet ji daugino savo paleistuvystes, prisimindama jaunystės dienas, kai ji buvo paleistuvė Egipto žemėje.

¹⁹Himahleh a tuailaia Aigupta gama a huk lai a theihgige jiakin a huk tuan semsem a.

²⁰Ji geidė savo meilužių, kurių kūnai kaip asilų kūnai ir sėklos plūdimas kaip arklių.

²⁰Huan a angkawm mite, a sa sabengtung sa bang mai, a thil pawt, sakolte thil pawt bang mai,

²¹Tu prisiminei savo jaunystės ištvirkimą, kai egiptiečiai glamonėjo tavo jaunas krūtis.

²¹Huchibangin na tuailai nawite a hon khoihsak ek lai na thei khe nawnta ahi.

²²Todėl, Oholiba, taip sako Viešpats Dievas: ‘Aš pakelsiu prieš tave tavo meilužius, nuo kurių tu nusisukai, ir atvesiu juos prieš tave iš visų pusių:

²²Huaijiakin, aw Aholibah, hichibangin TOUPA PATHIANIN a chi ahi; Ngai in, nang honit, na lungsimin a nelsate ka tamsak dinga, kil chiha kipan ka pi khawm ding.

²³babiloniečius, chaldėjus, Pekodą, Šoją, Koją ir asirus­gražius, jaunus vyrus, vadus ir kunigaikščius, valdytojus ir žymius žmones, visus raitus ant žirgų.

²³Babulon mite leh Kaldai mi tengteng, Pekod te, Shoa te, Koa te leh a kiang ua Assuria mi tengteng toh; tangval etlahhuai taktakte, ukpite, vaihawmmite, a vek un mi liante leh minthangte, a vek un sakol tung tuangin a hongpai ding uh.

²⁴Daugybė ginkluotų pulkų ateis su kovos vežimais ir žirgais, apstatys tave iš visų pusių didžiaisiais ir mažaisiais skydais bei šalmais. Aš atiduosiu tave jų teismui. Jie teis tave pagal savo nuostatus.

²⁴Huan galvante, kidouna kangtalaite, kangtalaite leh mipi omkhawmin a hongsual ding ua; lum lian leh lum neu, dal lukhute toh na kimin a honum ding ua; huan a kiang uah vaihawmna ka kem sak dinga, a thu gel bang zel un na tungah a hihtangtung ding uhi.

²⁵Aš nukreipsiu prieš tave savo pavydą, ir jie žiauriai pasielgs su tavimi: nupjaus tau nosį bei ausis, likusius išžudys kardu, išplėš tavo sūnus bei dukteris ir sudegins, kas liks.

²⁵Huan na tungah ka lunghihlouhna ka tung sak dinga, heh mahmahin nang a hon sual dingua, na nakte leh na bilte a tan ding ua, a dam sunte namsauin a si ding uh, na tanu leh na tapate a honlak sak ding ua, a damsunte meiin a kang lum ding uh.

²⁶Jie nuplėš tau drabužius ir atims brangenybes.

²⁶Na puansilhte a honhawksak lai ding ua, na kizepna kilawm taktakte a la mang ding uh.

²⁷Taip aš padarysiu galą tavo ištvirkavimui su egiptiečiais. Tu nebenorėsi daugiau egiptiečių nei matyti, nei jų prisiminti.

²⁷Na hukna leh Aigupta gam akipana na kizuakna a honhih tawpsak ding ua, huchiin amau lam ah na mit na leng sak nawn kei dia, Aigupta gam na theigige nawnta kei ding.

²⁸Aš atiduosiu tave į rankas tų, kurių tu nekenti, nuo kurių tu pasitraukei.

²⁸TOUPA PATHIANIN lah hichiin a chi ngala: Ngai in, na huat mahmah, nang hon nim takte khut mahmah ah ka honman sak ding.

²⁹Jie pasielgs su tavimi labai žiauriai, išplėš visą turtą ir paliks tave pliką bei nuogą. Taip bus apnuogintas tavo pasileidimas ir ištvirkavimas.

²⁹Huat petmahin a honho ding ua, na sepgim gah tengteng a honlak sak ding ua, vuaktangin kihawmkhaiin a hontai san ding uh; na kizuakna vuaktanna, na hukna leh na kizuakna ngei hihlatin a om ding hi.

³⁰Tai padarysiu tau dėl tavo paleistuvavimo su tautomis, kurių stabais tu susitepei.

³⁰Hiai thilte na tungah a hongtung ding, nam dangte delhin na huk mang dinga, a milimte ua na kihihnit jiakin.

³¹Tu ėjai savo sesers keliu, todėl jos taurę įduosiu į tavo rankas.

³¹Na sanggamnu lampi na tawn teia, huaijiakin amah nou na khutah ka honpe ding.

³²Tu gersi savo sesers taurę, gilią ir didelę, iš tavęs tyčiosis ir niekins tave, nes joje daug telpa.

³²TOUPA PATHIANIN hichiin a chi ahi: Na sanggamnu nou thuk leh lian na dawn dinga, nuihsan leh simmohin na om ding:

³³Tu pasigersi ir būsi pilna skausmų. Taurė skausmo ir naikinimo, tavo sesers Samarijos taurė.

³³Khamna leh lungkhamnain na dim dinga, lamdang sakna leh siatna nou, na sanggamnu Samari nou toh na dawn gai keuhkeuh dinga;

³⁴Išgersi ją iki dugno, šukes nulaižysi ir draskysi savo krūtis, nes Aš tai pasakiau,­sako Viešpats Dievas.­

³⁴Na dawn dinga, a nou leng na tawp siang vek ding; na sam na phawi kei dia, na nawite na ham kek ding; ken lah ka chita ngala chih, TOUPA PATHIAN thupawt ahi.

³⁵Kadangi mane užmiršai ir atgręžei man nugarą, tai kentėk už savo ištvirkavimą ir paleistuvystę’ ”.

³⁵Huaijiakin TOUPA PATHIANIN hichiin a chi ahi: Na honmangngilha na honna dal jiakin na hukna leh na kizuakna moh na po mai dinga hi.

³⁶Viešpats sakė man: “Žmogaus sūnau, ar tu neteisi Oholos ir Oholibos? Primink joms jų bjaurystes!

³⁶Huailou leng TOUPAN ka kiangah a gen nawna, Mihing tapa, Aholah leh Aholibah na lang sin ahia? A kihhuaina uh a kiang uah phuangin.

³⁷Jos svetimavo ir savo rankas sutepė nekaltu krauju. Jos svetimavo su stabais ir aukojo jiems vaikus, kuriuos man pagimdė!

³⁷Ang a kawmta ngal ua, sisan a khut uah a banga, a milim kiangah ang a kawmta uhi; a tapate uh kei adia a suan uh a kiang ua kang mang dingin mei ah a pai ua.

³⁸Tą pačią dieną jos sutepė mano šventyklą ir nesilaikė sabatų.

³⁸Huailouin leng, ka kiangah hiai a chi uh ahi; amau mahin ka mun siangthou ahih nin ua, ka khawlnite uleng a bohsia uhi.

³⁹Tą pačią dieną, kai jos aukojo vaikus stabams, jos ėjo į mano šventyklą ir tuo sutepė ją.

³⁹A milimte uh adia a tate uh a thah nung un, amau mahin ka mun siangthou hihnin dingin a lut sek ngal ua; huan ngai in, hichibangin ka insung mahmah ah a hih sek uhi.

⁴⁰Be to, tu siuntei pasiuntinius ir kvietei vyrus iš toli. Dėl jų prauseisi, dažeisi akis ir puošeisi brangenybėmis.

⁴⁰Huan huailou leng, gamla pia mi hong dingin na thukhak ua, mi na sawl ua, ngai in, a hong ua, amau elin na kisil sianga, na mit na nuha, kizephoihna dangte na silha, lupna thupi takah na tua.

⁴¹Atsisėdai ant brangaus gulto; padengei stalus, ant jų padėjai mano smilkalų ir aliejaus.

⁴¹A maah dohkan na bawla, ka gimlim leh ka sathaute huaiah na lui sek ahi.

⁴²Nerūpestingos minios balsai buvo girdimi joje, ir kartu su žmonėmis iš minios buvo atvesti sebiečiai iš dykumos, kurie dėjo apyrankes ant jų rankų ir puošnias karūnas ant jų galvų.

⁴²Huan huaiah mipi nuamtawl husa zak ahia, mi namai kia lou leng gamdai akipanin zu khamte a honpi ua, anih un taute a bun ua, lukhu kilawmte a khu uh.

⁴³Tada tariau apie tą seną svetimautoją: ‘Ar jie ir dabar paleistuvaus su ja?’

⁴³Huan ken, Angkawmnu tek nunga kithuahpih nuam sin un aman a ngap peuhmah diam maw? Ka chi a.

⁴⁴Bet jie eidavo pas ją, kaip įeinama pas paleistuvę. Taip jie įeidavo pas Oholą ir Oholibą, gašlias moteris.

⁴⁴Huan kizuak kianga a hoh bang un a kiangah a lutta thou ua; huchiin numei huk Aholah leh Aholibah kiangah a lutta uhi.

⁴⁵Bet teisūs vyrai teis jas kaip svetimautojas ir žudikes, nes jos svetimavo ir kraujas yra ant jų rankų.

⁴⁵Himahleh mi diktatten angkawmnute leh sisan suah hat numeite vai a hawm bang un a hawm sak ding ua, angkawmnute a hih ua, a khut ua sisan a ban jiakin.

⁴⁶Nes taip sako Viešpats: ‘Ar atvesiu prieš jas minią ir atiduosiu jas sunaikinti ir apiplėšti.

⁴⁶TOUPA PATHIANIN hichiin a chi ngala: Na tunguah mipi ka kaikhawm dinga, ka honlok sak dinga, ka honbawl sak ek ding.

⁴⁷Minia užmuš jas akmenimis ir sukapos kardu, jų sūnus ir dukteris nužudys ir jų namus sudegins.

⁴⁷Huan, mihonten suangin a deng ding ua, a namsau un a sat lum ding ua, a tanute uh, a tapate uh a that ding ua, a inte uh a halsak ding uh.

⁴⁸Taip Aš padarysiu galą paleistuvystei krašte, kad visos moterys pasimokytų ir neištvirkautų kaip jūs.

⁴⁸Hichibangin hukna gam akipan ka hihmang dinga, numei tengtengin na hukna uh chin louh hial dinga hi chih na theihna ding un.Huan na tunguah na hukna uh a honthuk ding ua, na milim khelhnate uh na thuak ding uh, kei TOUPA PATHIAN ka hi chih na thei ding uh, a chi a.

⁴⁹Jūsų paleistuvystė kris ant jūsų galvų, jūs kentėsite už nuodėmes su savo stabais. Tada žinosite, kad Aš esu Viešpats Dievas’ ”.

⁴⁹Huan na tunguah na hukna uh a honthuk ding ua, na milim khelhnate uh na thuak ding uh, kei TOUPA PATHIAN ka hi chih na thei ding uh, a chi a.