¹“Tu, žmogaus sūnau, pranašauk prieš Gogą ir sakyk, kad Aš, Viešpats Dievas, taip sakau: ‘Gogai, vyriausiasis Mešecho ir Tubalo kunigaikšti, Aš esu prieš tave.

¹Huan, nang, mihing tapa, Gog tungah thu gen inla, TOUPA PATHIANIN hichiin a chi ahi: Ngai in, Aw Gog, Rosh, Meshek leh Tubal heutu pen, ka hondou ahi:

²Aš apgręšiu tave ir atvesiu iš tolimos šiaurės į Izraelio kalnus,

²Ka honlehngat sak dinga, ka honpi jel dinga, mal tawp pek akipan ka honpi khe dinga, Israel tangte ah ka hontun ding:

³ir sulaužysiu lanką tavo kairėje bei išmesiu strėles iš tavo dešinės.

³Na khut veilam akipan na thalpeu ka kitansak dinga, na khut taklam a kipan na thalte ka ke sak ding.

⁴Tu ir visi tavo pulkai bei kitos tautos, esančios su tavimi, krisite Izraelio kalnuose. Aš atiduosiu tave ėdesiu paukščiams ir laukiniams žvėrims.

⁴Israel tangte ah na puk dinga, nang leh na sepaih hon tengteng leh na kiang a mipi omte toh: vasa sa sial ne chi tengte kiang leh gam sahangte kiang ah nek khit ding in ka hon pe ding.

⁵Tu krisi atvirame lauke, nes Aš tai pasakiau,­sako Viešpats.­

⁵Gamlak ah na puk dinga; ken lah ka chita ngal a, chih TOUPA PATHIAN thu pawt ahi, chiin.

⁶Aš pasiųsiu ugnį į Magogą ir ant salose nerūpestingai gyvenančių. Tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats.

⁶Magog leh tui gei gam a bit taka teng sekte tungah mei ka khah ding; huan, kei TOUPA ka hi chih a thei ding uh.

⁷Mano šventas vardas bus žinomas Izraelio tautoje, ir Aš nebeleisiu jo sutepti. Tada tautos žinos, kad Aš esu Viešpats, Izraelio Šventasis.

⁷Huan ka mi Israelte lak ah ka min siangthou ka hih lang dinga, ka min siangthou hihbuah nawn ka phal nawn ta kei ding: huchiin namte'n kei, TOUPA Israel Mi siangthoupa ka hi chih a thei ding uh.

⁸Tai ateis ir įvyks,­sako Viešpats Dievas,­diena, apie kurią Aš kalbėjau.

⁸Ngai un, a hongtung hi: hihtangtun in a om ngei ding, chih TOUPA PATHIAN thu pawt ahi; hiai ni ahi ka nagen.

⁹Izraelio miestų gyventojai išėję uždegs ginklus: mažuosius ir didžiuosius skydus, lankus, strėles, ietis ir durtuvus­ir degins juos septynerius metus.

⁹Huan Israel khopi a tengte a pawt khe ding ua, galvante a khul ding ua, a kang mang ding; lum lian leh lum neute, thal leh a peute, teipi leh chiang zumte kum sagih sung a khul ding uh.

¹⁰Jie nerinks malkų laukuose ir nekirs miškų. Ginklai bus jų kuras. Jie naikins tuos, kurie juos naikino, ir apiplėš tuos, kurie juos apiplėšė,­sako Viešpats Dievas.­

¹⁰Huchiin gam sing a pokei ding ua, gammang singte a phuk sam kei ding uh, galvante lah sing khul dingin a zang sin ngal ua; gallaklamite gallakin a la tei ding ua, a lokmite a lok thuk sam ding uh, chih TOUPA PATHIAN thu pawt ahi.

¹¹Gogo kapinės bus Izraelyje, praeivių slėnyje, į rytus nuo jūros. Jos užtvers kelią praeiviams, ir ten bus palaidotas Gogas bei jo daugybė; ir ta vieta bus vadinama Gogo karių slėniu.

¹¹Huan huai niin hichi ahi dinga, Gog dingin Israel gamah vuina mun ka sep dinga, tuipi suahlam, Abarim guam ngei; huai in khualzinte a dal ding, Gog leh a lawite lah a vui sin ngal ua; huan, huai guam Hamon-gog guam a sa ding uh.

¹²Izraelitai, valydami kraštą, laidos juos septynis mėnesius,

¹²Huan Israel inkote'na gam uh khuah siangin kha sagih sung a vui ding uh.

¹³visi krašto gyventojai laidos juos. Jie minės tą dieną, kurią Aš būsiu pašlovintas,­sako Viešpats Dievas.­

¹³A hi, a gam ua mi tengteng in a vui ding ua; pahtawia ka om niin ka minthanna ahi ding, chih TOUPA PATHIAN thu pawt ahi.

¹⁴Po septynių mėnesių bus paskirti vyrai, kurie ieškos krašte nepalaidotų ir juos laidos, valydami kraštą.

¹⁴Huan a gam uh khuahsiang na din, luang vui louhte teng zongkhia a vui dingin nasep a nei ding mi a sep tuam ding uh, kha sagih bei nungin a zong pan ding uh.

¹⁵Praeiviai, suradę žmogaus kaulus, pažymės tą vietą, o duobkasiai juos palaidos Gogo karių slėnyje.

¹⁵Gam velmiten a vel un, mihing guhte a muh uleh chiamtehna a bawl ding ua, Hamon-gog guam a vuimiten a vui ma uh.

¹⁶Miesto vardas bus Hamona. Taip kraštas bus apvalytas’.

¹⁶Huan Hamonah khopi min ahi ding. Huchi bangin gam a khuah siang ding uh.

¹⁷Tu gi, žmogaus sūnau, sukviesk iš visur paukščius bei laukinius žvėris į didelę puotą, kurią paruošiau jiems Izraelio kalnuose, kad ėstų mėsą ir gertų kraują.

¹⁷Huan nang, mihing tapa, TOUPA PATHIANIN hichiin a chi ahi: Vasa chi chihte leh sa chichihte kiang ah thu gen inla, Pung khawm unla, hong pai un, sa na nek ua sisan na dawn theihna ding un Israel tang a kithoihna thupitak, nou adia ka bawl kimah hong kikhawm un.

¹⁸‘Jūs ėsite galiūnų kūnus ir gersite kunigaikščių kraują, avinų, ėriukų, ožių ir jaučių­nupenėtų Bašano gyvulių.

¹⁸Mi thupi sate na ne ding ua, leia heutute sisan na dawn ding ua; belamtalte, belamnoute, kelte, Bashan gama bawngtal vak thau tengteng sisan toh.

¹⁹Jūs ėsite taukų iki soties ir prisigersite kraujo mano jums paruoštoje puotoje.

¹⁹Nou dia kithoihna ankuang ka lui thau, vah kikeihin na ne ding ua; a sisan kham khopin na dawn ding uh.

²⁰Jūs pasisotinsite prie mano stalo žirgų, raitelių, karžygių ir karių lavonais,­sako Viešpats Dievas.­

²⁰Huchiin sakolte, kangtalai kai mite, mi thupite leh galmi tengteng in ka ankuang ah na tai ding uh, chih TOUPA PATHIAN thu pawt ahi.

²¹Taip Aš iškelsiu savo šlovę tautose: jos matys mano teismą, kurį įvykdysiu, ir pajus ranką, kurią uždėsiu ant jų.

²¹Huchiin namte lak ah ka thupina ka koih dinga, nam tengteng in a thu gel hihpuksate leh a tungua ka khut khakdante a mu ding uh.

²²Nuo tos dienos Izraelis žinos, kad Aš esu Viešpats, jų Dievas.

²²Huai ni a kipan Israel inkoten kei TOUPA a Pathian uh kahi chih a theita ding uh.

²³Tautos žinos, kad Izraelis buvo patekęs į nelaisvę dėl savo nusikaltimų. Jie nusikalto man, todėl Aš nusigręžiau nuo jų ir atidaviau juos jų priešams.

²³Huan namten Israel inkote a thulimlouhna jiak un salin a tang uh ahi chih a thei ding ua; ka tung a ginom louh mahmah jiak un amau tungah ka mel ka sel a, huchiin a melmate uh khut ah ka piaa, namsau in a puk vek uhi.

²⁴Už jų netyrumą ir nusikaltimus Aš tai padariau jiems ir pasitraukiau nuo jų’.

²⁴A sianthou louhna bang zel uleh a tatlekna bang zel un a tunguah ka hih tei a; amau a kipan ka mel ka sel ahi.

²⁵Todėl taip sako Viešpats Dievas: ‘Dabar Aš parvesiu Jokūbo ištremtuosius, pasigailėsiu Izraelio ir būsiu pavydus dėl savo švento vardo.

²⁵Huaijiak in TOUPA PATHIANIN hichiin a chi ahi: Tun zaw Zakobte omdan ka hei dinga, Israel inkuan pumpi tungah zah ka ngai ding, ka min siangthou gum in ka thikthu ase ding.

²⁶Kai jie patirs gėdą dėl savo nusikaltimų ir neištikimybės, jie vėl saugiai gyvens savo krašte, ir niekas jų negąsdins.

²⁶Kuamah lausakmi om loua, a gam ua bit taka a ten hun un leng a tatlekna tengteng uh, ka tunga a tatlekna uh leh a zahlakna uh a po ding uh.

²⁷Parvedęs juos iš tautų bei surinkęs iš jų priešų kraštų, Aš pasirodysiu šventas juose tautų akivaizdoje.

²⁷Mite lak a kipan ka pi khiak nawna, a melmate uh gama kipan ka kaihkhawma, amaua nam tampi mitmuh a hihsiangthou a ka om hun chiang in.

²⁸Tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats, jų Dievas, kuris buvau juos išsklaidęs tarp tautų, bet vėl surinkau ir parvedžiau­nė vieno iš jų ten nepalikau.

²⁸Huan namte laka sala ka tansak nawna, a gam ngei ua ka pi khawm nawn danah kei TOUPA a Pathian uh ka hi chih a thei ding uh; huaiah a lak ua khat lel leng ka nuse kei ding;Amau a kipan ka mel ka sel nawnta kei ding: Israel inkote tungah ka kha ka sungta ngala, chih TOUPA PATHIAN thu pawt ahi, chiin.

²⁹Aš nebeslėpsiu savo veido nuo jų, nes Aš ant jų išliejau savo dvasią,­sako Viešpats Dievas’ ”.

²⁹Amau a kipan ka mel ka sel nawnta kei ding: Israel inkote tungah ka kha ka sungta ngala, chih TOUPA PATHIAN thu pawt ahi, chiin.