¹Taip sako Viešpats Dievas: “Vidinio kiemo vartai rytų pusėje bus uždaryti šešias darbo dienas, bet sabato ir jauno mėnulio dieną jie bus atidaryti.

¹Huchiin TOUPA PATHIANIN a chi ahi: Huang sungnungzopen kongpi suah lam nga pen nasep ni, ni guk sung a kikhak dinga, khawlni leh khathak niin bel a kihong ding ahi.

²Kunigaikštis įeis pro išorinių vartų prieangį ir sustos prie vartų. Kunigas aukos jo deginamąją ir padėkos auką. Jis, pagarbinęs prie vartų, išeis, bet vartai liks atdari iki vakaro.

²Huan lal bel kongpi sumtawng ah a lut dinga, kongpi bangka chin ah a ding dinga, siamputen a halmang kithoih leh lemna thil latte a bawlsak ding ua, lutna kongpi dantan ah Pathian a be ding; huchiin a pawtkhe dinga, kong bel nitaklam tana khakb louh ahi ding ahi.

³Tauta taip pat pagarbins prie vartų įėjimo sabatais ir jauno mėnulio dienomis Viešpaties akivaizdoje.

³Huan vantang in bel khawlni leh kha thakte ah kongpi lutna chinte ah TOUPA maah Pathian a be ding uh.

⁴Kunigaikščio deginamoji auka sabato dieną turi būti šeši sveiki ėriukai ir vienas sveikas avinas.

⁴Huan khawlnia lalin TOUPA kianga halmang kithoihna a lat ding bel belam nou gensiat bei guk leh belamtal gensiat bei khat ahi ding;

⁵Duonos auka bus viena efa miltų prie avino, o prie ėriukų­kiek jis galės duoti, ir hinas aliejaus prie kiekvienos efos.

⁵huan belamtal khat jelah tanghou lat epha khat, belamnou pen ah bel a piak theih bangbang, leh epha khat ah sathau hin khat jel ahi ding.

⁶Jauno mėnulio dieną jis aukos sveiką jauną veršį, šešis ėriukus ir vieną aviną.

⁶Huan kha thak niin bawngtal tuai gensiat bei khat, belamnou guk leh belamtal khat ahi dinga, gensiat bei a hih vek ding uh ahi:

⁷Jo duonos auka bus po vieną efą miltų prie veršio ir avino, o prie ėriukų­kiek jis duos savo ranka, ir hinas aliejaus prie kiekvienos efos.

⁷Huan tanghou lat a bawl dinga, bawngtaltuai ah epha khat, belamtal ah epha khat, belamnou pen ah a theih bangbang, leh epha khat jelah sathau hin khat ahi ding ahi.

⁸Kunigaikštis įeis pro vartų prieangį ir tuo pačiu keliu išeis.

⁸Huan lal a lutin kongpi sumtawng ah a lut dinga, huaiah mah a pawtkhe nawn ding ahi.

⁹Kai tauta švenčių metu ateis pagarbinti Viešpaties, tada atėję pro šiaurinius vartus turi išeiti pro pietų pusės vartus, įėję pro pietų pusės vartus turi išeiti pro šiaurinius vartus. Niekas teneišeina pro tuos pačius vartus, pro kuriuos įėjo, bet pro vartus priešingoje pusėje.

⁹Vantangte bel ankuanglui ni sehsaa TOUPA maa a hongpai uleh Pathian a be dinga mal lam kongpi a honglut sim lam kongpi ah a pawt khe ding uh; sim lam kongpi a honglut mal lam kongpi ah a pawt khe leuleu ding uh; a lutna kongpi uah a kik ding uh ahi keia, a ma lamah a pai jel zo ding uh ahi.

¹⁰Kunigaikštis turi būti su jais­ įeiti, kai jie įeina, ir išeiti, kai jie išeina.

¹⁰Huan a lut un lal bel a lak uah a lut tei dinga, a pawt un a pawt khe tei ding ahi.

¹¹Švenčių ir iškilmių dieną duonos auka turi būti efa miltų prie kiekvieno veršio ir avino, o prie ėriukų­kiek jis gali duoti, ir vienas hinas aliejaus prie kiekvienos efos.

¹¹Huan ankuanglui nite leh ankuangluipi ah te tanghou lat bawngtal tuai khat ah epha khat, belamtal khat ah epha khat, belamnou penah a piak theih bangbang, epha khatah sathau hin khat jel ahi ding ahi.

¹²Jei kunigaikštis laisva valia aukos Viešpačiui deginamąją ar padėkos auką, jam bus atidaryti vartai rytų pusėje. Jis įeis ir aukos deginamąją ir padėkos auką kaip per sabatą. Jam išėjus, vartus uždarys.

¹²Huan lalin utthua thillat a lat sin leh halmang kithoihna hiam lemna thillat hiam TOUPA kianga utthua a thillat banga a lat sin leh suah lam nga kong a honsak dinga, khawlnia hih bangmahin, halmang kithoihnate leh lemna thil latte a bawl ding: huchiin a pawtkhe dinga, a pawt khiak nungin kong a khak ding uh.

¹³Kiekvieną dieną jis turi parūpinti deginamajai aukai Viešpačiui sveiką metinį avinėlį ir jį aukoti kiekvieną rytą.

¹³Huan nitenga TOUPA kiang a halmang kithoihna dingin belamnou kumkhata upa, gensiat bei na zang dinga, jingsang in na zat ding ahi.

¹⁴Jis turi parūpinti kiekvieną rytą duonos aukai šeštą dalį efos miltų ir trečdalį hino aliejaus ir juos sumaišyti. Tai bus duonos auka Viešpačiui. Toks yra amžinas įstatymas apie aukas.

¹⁴Huan jingsang tengin tanghou lat na bawl dinga, epha seh guka khena seh khat leh sathau hin khat seh thuma khena seh khat tangbuang nel mahmah nawnsakna din: huai bel khantawn a TOUPA kianga tanghou lat dan ding ahi.

¹⁵Avinėlis, duonos auka ir aliejus bus nuolatinė deginamoji auka kiekvieną rytą”.

¹⁵Hichibangin halmang thillat gige dingin belamnou, tanghou latte, sathau te jingsang tengin na bawl ding ahi, chiin.

¹⁶Taip sako Viešpats Dievas: “Jei kunigaikštis vienam savo sūnų duos dalį iš savo paveldo, tai ji bus jo sūnaus paveldėta nuosavybė.

¹⁶TOUPA PATHIANIN hichiin a chi ahi: Lalin a tapate, kua kiangah leng, goutan bangpeuh a piak leh a tapatea ahi dinga, a gouluah uh ahi mai.

¹⁷Jei jis dovanos savo tarnui dalį iš savo paveldo, tai priklausys tarnui iki laisvės metų, o po to sugrįš kunigaikščiui. Tik kunigaikščio sūnums priklausys paveldas.

¹⁷Himahleh a goutan a pen a nasemmi kuahiam kiang a apiak leh sal pawtna kum tan in a nei dinga, huai ah lal kiang ah a pe kik nawnding ahi; amah gou ngeingei bel a tapate a dinga hi ding.

¹⁸Kunigaikštis neturi teisės atimti iš žmonių jų paveldo arba prievarta juos pašalinti iš jų nuosavybės. Jo sūnūs paveldės tik tėvo nuosavybę, kad niekas iš mano tautos nebūtų nuvarytas nuo savo nuosavybės”.

¹⁸Huailouin leng lalin mite goutan a suhsak dinga hi keia, a in leh lou ua kipan a delh kheding leng ahi sam kei; amaha mahmah pen a tapate kiang ah goutan a pe ding ahi: amau in leh loua kipan mite a vak jak louhna ding un, a chi a.

¹⁹Jis įvedė mane pro įėjimą šalia vartų į šventyklos kambarius, skirtus kunigams šiaurės pusėje. Vakarų pusėje, pačiame gale pamačiau vietą.

¹⁹Huan kongpi pang a siampute a dia dantan siangthou mal lam ngaah a honpi luta; huan, ngai dih, a phaitam tum lam pangah mun anaoma.

²⁰Tada jis tarė: “Šioje vietoje kunigai virs aukas už nuodėmes bei kaltes ir keps duonos auką, kad neišneštų jų į išorinį kiemą ir nepašventintų žmonių”.

²⁰Huan aman ka kiang ah, Hiai siamputen moh jiaka thillat leh khelh jiaka thil lat a huanna mun uh, tanghou lat omna mun ahi; huang sung ponungjawa a tawi khiak ua mite mi-siang dia a bawl louhna ding un, a chi a.

²¹Po to jis išvedė mane į išorinį kiemą ir vedė į visus keturis kiemo kampus. Kiekviename kiemo kampe buvo po kiemą,

²¹Huan huang ponungjaw ah a honpi khiaa, huang sung ning julah a honpai saka; huan, ngai dih, a huang sung ning chiatah huang a om nawna.

²²keturiasdešimties uolekčių ilgio ir trisdešimties uolekčių pločio. Visi keturi buvo vienodo dydžio

²²Huang sung ning li ah huang, bang nei, a dung tong sawmli, a vai tong sawmthum ana oma; huai a ningate a li un akikim vek uh.

²³ir apvesti mūrine siena, o po siena buvo židiniai.

²³Huai mun li sung lamah a kimvel in suang a vual in a lem ua, huai vual nuaiah a kimin huanna ding thuk a om a;Huan ka kiang ah, Hiaite huanna in, inpi nasemmiten mite kithoihna sa a huanna dingte uh ahi, a chi a.

²⁴Tada jis tarė: “Tai virtuvės, kuriose šventyklos tarnai virs tautos aukas”.

²⁴Huan ka kiang ah, Hiaite huanna in, inpi nasemmiten mite kithoihna sa a huanna dingte uh ahi, a chi a.