¹Viešpats tarė Abromui: “Palik savo šalį, gimines, tėvų namus ir eik į kraštą, kurį tau parodysiu.

¹Huan, Toupan, Abram kiangah, na kha lama kipan leh na tanaute laka kipan leh na pa in akipan pawt inla, gam ka honetsak ding lamah pain:

²Aš padarysiu tave didele tauta, tave laiminsiu ir padarysiu tavo vardą garsų; ir tu būsi palaiminimu.

²Huchiin, chi thupi mahmahin ka honbawl dinga, vual ka hon jawl dinga, na min ka hih thupi ding; huan, nang vualjawlna hiin:

³Aš laiminsiu tuos, kurie tave laimina, ir prakeiksiu tuos, kurie tave keikia, ir tavyje bus palaimintos visos žemės giminės”.

³Huan, nang hon vualjawl peuhmah ka vualjawla dinga, hon hamsiat peuhmah ka hamsiat ding: nangah leia nam chih a nuamsa ding uh, achia.

⁴Abromas iškeliavo, kaip Viešpats jam pasakė. Su juo drauge išėjo Lotas. Abromas buvo septyniasdešimt penkerių metų, kai jis išėjo iš Charano.

⁴Huchiin Abram Toupan a kianga a gen bangin a kuantaa; Lota leng a kiangah a kuan sam hi: huan, Abram Haran khua akipan a pawt laiin kum sawm sagih leh kum nga a upa ahi.

⁵Abromas paėmė savo žmoną Sarają, brolio sūnų Lotą, visą turtą, kurį jie turėjo, žmones, kuriuos buvo įsigijęs Charane, ir išėjo į Kanaano šalį. Atėjęs į tą kraštą,

⁵Huan, Abramin a ji Sarai leh, a nau tapa Lota leh, a sum kaihkhawm tengteng uh leh, Haran khua a a mi neihte tengteng uh a pi a; Kanan gam a hoh dingin a pawtta ua; huan, Kanan gam a tungta uhi.

⁶Abromas pasiekė Sichemo vietovę, Morės slėnį. Tuo laiku toje šalyje gyveno kanaaniečiai.

⁶Huan, Abram huai gamah Sekem mun phain, Moreh tosaw tanin, a pai jela. Huailaiin, Kanante huai gamah a om uh.

⁷Ten Viešpats pasirodė Abromui ir tarė: “Tavo palikuonims duosiu šitą šalį”. Jis ten pastatė aukurą Viešpačiui, kuris jam pasirodė.

⁷Huan, Toupa Abram kiangah a kilaka, hiai gam na suante kiangah ka pe ding, achia: huchiin, huailaiah, a kianga kilak Toupa adingin, maitam a dohta hi.

⁸Iš ten jis keliavo į rytus nuo Betelio ir pasistatė palapinę. Betelis buvo vakaruose, Ajas­rytuose. Ten jis pastatė aukurą Viešpačiui ir šaukėsi Viešpaties vardo.

⁸Huan, huai a kipanin Bethel suahlam a tang ah a kisuana, huai laiah a puanin a kaita a, a tumlamah Bethel a oma, a suahlamah Ai khua a om hi: huailaiah Toupa a dingin maitam a doh nawna. Toupa min a lou hi.

⁹Abromas keliavo vis toliau į pietus.

⁹Huan, Abram Sim gam lam juanin a kisuan lailai hi.

¹⁰Kilus badui toje šalyje, Abromas nuvyko pagyventi į Egiptą, nes šalyje buvo didelis badas.

¹⁰Huan, huai gamah kial a keta a: huan, huai gam a nak kial mahmah jiak un, Abram Aigupta gama om tadih dingin a paisukta.

¹¹Jiems priartėjus prie Egipto, jis tarė savo žmonai Sarajai: “Aš žinau, kad tu esi graži moteris

¹¹Huan, hichi ahia, Aigupta gam a lut dinga a kisak laiun, a ji Sarai kiangah, ngaiin, numei melhoih tak na hi chih ka thei hi:

¹²ir tave pamatę egiptiečiai sakys: ‘Ši yra jo žmona’. Tada jie užmuš mane, o tave pasilaikys.

¹²Huchiin, hichi ahi ding Aiguptaten nang a honmuh ding un, hiai a ji eive, a chi ding ua: huan, kei a hon that mai ding uh, nang bel a honhawi ding uh.

¹³Sakyk tad, jog esi mano sesuo, kad man gerai būtų dėl tavęs ir išlikčiau gyvas tavo dėka”.

¹³Nang jiaka hoih taka ka om theihna dingin leh nang vanga ka hin theihna dingin, asanggamnu ka hi, hehpihtakin chi jelin a chi hi.

¹⁴Atsitiko, kad, kai tik Abromas įėjo į Egiptą, egiptiečiai pastebėjo, jog moteris labai graži.

¹⁴Huan, hichi ahi a, Abram Aigupta gam alut leh, Aiguptaten numei a mu ua, a mel hoih a sa mahmah ua.

¹⁵Ją pamatę, faraono kunigaikščiai kalbėjo apie jos grožį faraonui. Moteris tuojau buvo paimta į faraono namus,

¹⁵Pharo mi lianten leng a mu ua, Pharo kiangah a hoihdan a gen uh: huchiin, numei Pharo in ah a pi lutta uh.

¹⁶o su Abromu jis gerai elgėsi dėl jos: jis turėjo avių, galvijų, asilų, tarnų, tarnaičių, asilių ir kupranugarių.

¹⁶Huan, aman Sarai jiakin Abram hoih takin a hiha: huchiin belamte, bawngte, sabengtungpate, sikhapate, sikhanute, sabengtungnute, sangawngsaute a neih lohta hi.

¹⁷Viešpats baudė faraoną ir jo namus dėl Sarajos, Abromo žmonos.

¹⁷Huan, Toupan Abram ji Sarai jiakin Pharo leh a inkuante bawl namaiin a bawlta kei hi.

¹⁸Faraonas tada pasišaukė Abromą ir tarė: “Ką tu man padarei? Kodėl man nesakei, kad ji tavo žmona?

¹⁸Huchiin, Pharoin Abram a sama, ka tunga na thilhih bangchidan a maia? Na ji ahi chih bang dia honhilh lou na hia? Ka sanggam nu ahi, bangdia chi na hia?

¹⁹Kodėl sakei, kad ji tavo sesuo? Aš norėjau paimti ją sau už žmoną. Taigi štai tavo žmona, imk ją ir keliauk savo keliais”.

¹⁹Huaijiakin akeimaw ka ji dinga ka naneih hial: ahihleh, tuin enin na ji, pi inla, pai mangin, achia.Huan Pharoin a tungthu ah mi kiangah thu a piaa, huchiin amah a vakhata ua, a ji toh, a neih tengteng toh.

²⁰Faraonas įsakė savo žmonėms palydėti jį, jo žmoną ir visa, ką jis turėjo.

²⁰Huan Pharoin a tungthu ah mi kiangah thu a piaa, huchiin amah a vakhata ua, a ji toh, a neih tengteng toh.