¹Visi žemės gyventojai kal bėjo viena kalba.

¹Huan, leia mi tengteng pau khat leh thugen dan khat ahi ua.

²Besikeldami toliau į rytus, jie rado lygumą Šinaro krašte ir ten apsigyveno.

²Huan, hichi ahia, suahlama a kisuan jel laiun Sinar gamah phaijang a mu ua; huaiah a tengta uhi.

³Jie kalbėjosi: “Pasidirbinkime plytų ir gerai jas išdekime”. Plytas jie naudojo vietoje akmenų, o dervą­vietoje kalkių.

³Huan, Kisa un; teklei I bawl dia, hoih takin I hal ding, a kichita uhi. Huchiin, suang sikin teklei a nei ua, suanghukna sikin, longnai a nei uhi.

⁴Jie tarėsi: “Pasistatykime miestą ir bokštą, kurio viršūnė siektų dangų. Išgarsinkime savo vardą prieš išsiskirstydami į visus kraštus!”

⁴Huan, Kisa un, khopi i bawl dia, insang a vum van sun dingin I bawl dia, I min I thangsak ding uh; huchilouin jaw lei pumpiah hihdalhin I omkha ding, a chi uh.

⁵Viešpats nužengė pasižiūrėti miesto ir bokšto, kurį žmonės statė,

⁵Huan, Toupa mite taten khopi leh insang a lam khawng uh en dingin a hoh suka.

⁶ir tarė: “Jie yra viena tauta ir visi kalba viena kalba. Jie pradėjo tai daryti ir nėra nieko, ko jie negalėtų pasiekti, jeigu nusprendžia.

⁶Huan, Toupan ngai dih ua, mipi te pumkhat ahi ua, a vek un lah pau khat a nei ngal ua; hiai thil a hih pan uhi; tun jaw a thilhih tup himhimte uh leng kham vual a hita kei ding.

⁷Nusileiskime ir sumaišykime jų kalbą, kad jie nebesuprastų vienas kito!”

⁷Kisa un, I va hoh suk ding, pau a kitheituah theihlouhna ding un, huailaiah a pau uh I vasuklamdangsak ding, a chi a.

⁸Viešpats juos išsklaidė po visą žemės paviršių, ir jie nustojo statę miestą.

⁸Huchiin, Toupan amaute huai akipanin lei tengteng ah a dalhsaka: huchiin a kho bawl uh a tawpsanta uhi.

⁹Todėl tą miestą praminė Babele, nes ten Viešpats sumaišė jų kalbą ir iš ten Viešpats išsklaidė juos į visus žemės kraštus.

⁹Huaijiakin a min Babel a chi uh; Toupan amaute leitung tengteng ah a dalhsakta hi.

¹⁰Šitie yra Semo palikuonys: Semas, būdamas šimto metų, dvejiems metams praėjus po tvano, susilaukė sūnaus Arfaksado.

¹⁰Hiai Sem suante ahi uh. Sem kum ja a upa ahi, tuichim tun nung kum nih nungin tapa Arpaksad a nei hi.

¹¹Semas, gimus Arfaksadui, dar gyveno penkis šimtus metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.

¹¹Huan, Arpaksad a neih nungin Sem kum za nga a dam laia, tanu leh tapate a nei nawn lai hi.

¹²Kai Arfaksadui buvo trisdešimt penkeri metai, gimė sūnus Sala.

¹²Huan, Arpaksadin, kum sawmthum leh kum nga a hihin, tapa Selah a neia:

¹³Po to Arfaksadas dar gyveno keturis šimtus trejus metus ir susilaukė sūnų bei dukterų.

¹³Huan, Selah a neih nungin Arpaksad kum zali leh kum thum a dam laia, tanu leh tapate a nei nawn lai hi.

¹⁴Kai Salai buvo trisdešimt metų, gimė Eberas.

¹⁴Huan, Selahin, kum sawm thum ahihin, tapa Eber a neia:

¹⁵Po to Sala dar gyveno keturis šimtus trejus metus ir susilaukė sūnų bei dukterų.

¹⁵Huan, Eber a neih nungin Selah kum zali leh kum thum a dam laia, tanu leh tapate a nei nawn lai hi.

¹⁶Kai Eberui buvo trisdešimt ketveri metai, gimė Falekas.

¹⁶Huan, Eberin, kum sawm thum leh kum li a hihin, tapa Peleg a neia:

¹⁷Po to Eberas dar gyveno keturis šimtus trisdešimt metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.

¹⁷Huan, Peleg a neih nungin Eber kum zali leh kum sawm thum a dam laia, tanu leh tapate a nei nawn lai hi.

¹⁸Kai Falekui buvo trisdešimt metų, gimė Ragaujas.

¹⁸Huan, Pelegin, kum sawm thum ahihin, tapa Reu a neia:

¹⁹Po to Falekas dar gyveno du šimtus devynerius metus ir susilaukė sūnų bei dukterų.

¹⁹Huan, Reu a neih nungin Peleg kum zanih leh kum kua a dam laia, tanu leh tapate a nei nawn lai hi.

²⁰Kai Ragaujui buvo trisdešimt dveji metai, gimė Seruchas.

²⁰Huan, Reuin, kum sawm thum leh kum nih a hihin, tapa Serug a neia:

²¹Po to Ragaujas dar gyveno du šimtus septynerius metus ir susilaukė sūnų bei dukterų.

²¹Huan, Serug a neih nungin Reu kum zanih leh kum sagih a dam laia, tanu leh tapate a nei nawn lai hi.

²²Kai Seruchui buvo trisdešimt metų, gimė Nachoras.

²²Huan, Serugin, kum sawm thum ahihin, tapa Nahor a neia:

²³Po to Seruchas dar gyveno du šimtus metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.

²³Huan Nahor a neih nungin Serug kum zanih a dam laia, tanu leh tapate a nei nawn lai hi.

²⁴Kai Nachorui buvo dvidešimt devyneri metai, gimė Tara.

²⁴Huan, Nahorin, kum sawm nih leh kum kua ahihin, tapa Terah a neia:

²⁵Po to Nachoras dar gyveno šimtą devyniolika metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.

²⁵Huan, Terah aneih nungin Nahor kum za leh kum sawm leh kum kua a dam laia, tanu leh tapate a nei nawn lai hi.

²⁶Kai Tarai buvo septyniasdešimt metų, gimė Abromas, Nahoras ir Haranas.

²⁶Huan, Terahin, kum sawm sagih ahihin tapa Abram te, Nahor te, Haran te a nei hi.

²⁷Šitie yra Taros palikuonys: Abromas, Nahoras ir Haranas, o Harano sūnus­Lotas.

²⁷Huan, hiaite Terah suante ahi uh. Terahin tapa Abram te, Nahor te, Haran te a neia; huan, Haranin tapa Lota a nei.

²⁸Haranas mirė, jo tėvui Tarai dar gyvam tebeesant, savo gimtoje šalyje, Chaldėjos Ūre.

²⁸Huan, Haran a pianna gama, kaldaite khua Ur ah, apa Terah main a si hi.

²⁹Abromas ir Nahoras vedė. Abromo žmonos vardas buvo Saraja, o Nahoro­Milka; ji buvo duktė Harano, Milkos ir Iskos tėvo.

²⁹Huan, Abram leh Nahorin ji a nei ua; Abram ji min Sarai ahia: Nahor ji min Haran tanu Milka ahi, Haran Milka pa leh Iska pa ahi.

³⁰Saraja buvo nevaisinga: ji neturėjo vaikų.

³⁰Huan, Sarai a chiinga; ta himhim a neikei.

³¹Tara ėmė savo sūnų Abromą ir savo sūnaus Harano sūnų Lotą, marčią Sarają, sūnaus Abromo žmoną, ir jie iškeliavo iš Chaldėjos Ūro į Kanaano šalį. Atėję ligi Charano, jie ten įsikūrė.

³¹Huan, Trahin tapa Abram te, a tapa tapa (Haran tapa) Lota te, a mou, a tapa Abram ji Sarai te a pia; huan, Kanana hoh dingin Kaldaite khua Ur akipanin a pawt khawmta uhi; huan, Haran khua a hongtun un, huailaiah a tengta uh.Huan, Terah damsung kum za nih leh kum nga ahi a: huan, Terah Haran khuaah a sita hi.

³²Taros amžius buvo du šimtai penkeri metai, ir jis mirė Charane.

³²Huan, Terah damsung kum za nih leh kum nga ahi a: huan, Terah Haran khuaah a sita hi.