¹Kai du angelai vakare atė jo į Sodomą, Lotas sėdėjo Sodomos vartuose. Lotas, pamatęs juos, atsikėlė jų pasitikti ir nusilenkė iki žemės.

¹Huan, angel nihin nitaklamin Sodom khua a va pha suk ua; Lota Sodom kho kulh kongkhak ah a na tua: huan, Lotain amau a na mua, kipahpih dingin a dinga; huan, a mai a leisiin chibai a buka;

²Jis tarė: “Mano viešpačiai, prašau, užsukite į savo tarno namus, pernakvokite ir nusiplaukite kojas. Anksti atsikėlę, galėsite eiti savo keliu”. Bet jie atsakė: “Ne, mes nakvosime gatvėje”.

²Huan, Ngai un, ka toupate aw, hehpihtakin na sikha uh in ah lut phot unla, giak unla, na khete uh sil un; huchiin na thou baih ding ua, na pai nawn na ding uh, achia. Himahleh amau, hi lo e, kholak ah ka giak zo ding uh, a chi ua.

³Jis taip maldavo juos, kad jie užsuko pas jį ir įėjo į jo namus. Jis paruošė jiems vaišes, iškepė neraugintos duonos, ir jie valgė.

³Ahihhangin aman a jawl jawla; huchiin a kiangah a pi ua, a in ah a lut ua; huan, aman meh a bawl a, tanghou silngou sohlouh a kanga, huan, a neta uh.

⁴Jiems dar neatsigulus, visi Sodomos miesto vyrai, jauni ir seni, iš visų miesto dalių apsupo namus.

⁴Himahleh, a lup ma un khua a mi, Sodom khuaa mite ngeiin veng tenga mi tengteng a tek akhangin, a in a um kimvelta ua;

⁵Jie pašaukė Lotą ir tarė: “Kur yra tie vyrai, kurie šįvakar atėjo pas tave? Išvesk juos laukan, kad mes juos pažintume”.

⁵Huan, Lota kiangah, Tujana na in a mi honglutte koia om uh ahia? amau ka kituahpih theihna ding un ka kiang uah honpi khiain, a chi ua.

⁶Lotas išėjo pas juos į prieangį ir, užrakinęs duris,

⁶Huan, Lota kongkhak bul ah a kiang uah a vapawta, kongkhak a khak nawna.

⁷tarė: “Mano broliai, prašau, nesielkite taip piktai!

⁷Huan, Ka unaute aw, hehpihtakin hichitelin gilou dah ve ua.

⁸Aš turiu dvi dukteris, kurios dar nepažino vyro. Leiskite man jas išvesti pas jus ir darykite su jomis, kaip jums patinka. Tik tiems vyrams nieko nedarykite, nes jie atėjo po mano stogu”.

⁸Ngai un, pasal kithuahpih ngei nailou tanu nih ka nei ahi; honhehpih unla, amau na kiang uah kon pikhe ding, hoih na sak bangun a tunguah na hih nading uh; hiai mite tungah jaw bangmah hih mahmah kei un, Huaijiakin ahi, ka in sunga a honglut uh, achia.

⁹Bet jie tarė: “Šalin! Jis čia atvyko, kad gyventų kaip ateivis, o nori teisėju būti! Dabar mes pasielgsime su tavimi pikčiau negu su jais”. Jie smarkiai veržėsi prie Loto, norėdami išlaužti duris.

⁹Huan, amau, honhon maiin, a chi ua, Huan, amau mahin, hiai mi soplai hiaia om dingin a hong pem luta, vaihawmpa a om a tum viala: tunjaw amau tunga hih sangin na tungah a hih hoih semsem ding uh, a chi ua. Huan, mi (Lota) a bohta ua, kongkhak suse dingin a honnaih ua.

¹⁰Tačiau vyrai savo rankomis įtempė Lotą į namą ir užrakino duris.

¹⁰Himahleh miten a khut uh a golh khia ua, Lota a kiang uah in sungah a kailut ua, kongkhak a khak bikbek uh.

¹¹O tuos, kurie buvo prie namo durų, jie apakino, mažus ir didelius, kad jie nebesurastų durų.

¹¹Huan, kongkhak bula mite, a lian a neuin, a mit uh a tosak ua, huchiin kongkhak a muzou kei uhi.

¹²Lotui juodu tarė: “Ar turi čia ką nors iš savųjų: žentus, sūnus, dukteris? Išvesk juos iš šios vietos!

¹²Huan, miten, Lota kiangah, hiai mite lou hiaiah inkuanpihte dang na nei hia? na makpapa leh, na tapate leh, na tanute leh, kho sunga na neih peuhmahte khua akipanin pi khiain:

¹³Mes sunaikinsime šitą vietą, kadangi jų garsus šauksmas pasiekė Viešpatį ir Jis mus siuntė ją sunaikinti”.

¹³Toupa maa a kikou husa a nathupi jiakin hiai khua hihmang ding ka hi uh; hihmang dingin Toupan lah a honsawl ngala, a chi ua.

¹⁴Lotas išėjęs kalbėjo žentams, kurie buvo vedę jo dukteris: “Išeikite iš šios vietos, nes Viešpats sunaikins miestą”. Bet žentams atrodė, kad jis juokauja.

¹⁴Huchiin Lota a pai khiaa, a tanute kitenpih, a makpate kiangah a vagena, thou unla hiai khua akipan pawt un, Toupan khua hihmang sin ahi, achia. Himahleh a makpate ngaihin chiamnuih thugen bang lel ahi.

¹⁵Išaušus angelai ragino Lotą, sakydami: “Imk žmoną ir abi dukteris, kurios čia yra, kad nebūtumėte sunaikinti dėl miesto kaltės”.

¹⁵Huan, phalvakin, angelten, Thou inla, na ji leh hiaia na tanu nih omte piin; huchilouin jaw hiai kho gawtna ah na mang tel kha ding uh, chiin, Lota a nohta ua.

¹⁶Kadangi jis delsė, tai tie vyrai nutvėrė jį už rankos, jo žmoną ir abi dukteris, nes Viešpats jų pasigailėjo, ir išvedę paleido už miesto ribų.

¹⁶Himahleh a awltat mahmah lai ngala; huchiin, Toupan amah a hehpih jiakin miten a khut leh, a ji khut leh a tanu nihte khut a len ua: huchiin a pikhia ua, kho polamah a koihta uh.

¹⁷Išvedę juos, tarė: “Gelbėk savo gyvybę! Nežiūrėk atgal ir nesustok kur nors apylinkėje! Bėk į kalną, kad nežūtum!”

¹⁷Huan, hichi ahi a, polamah a pikhiak khit un, Na hinna dingin taikhiain; na nunglam nga kenla, Phaijang himhim ah leng khawl ken; hua tang sang ah suahtak sanin, huchilouinjaw na mang tek kha ding hi, achia.

¹⁸Lotas jiems atsakė: “O ne, mano Viešpatie!

¹⁸Himahleh Lotain a kiang uah, ka Toupa, huchijaw hi kei hen:

¹⁹Aš, Tavo tarnas, radau malonę Tavo akyse, ir man parodei didelį gailestingumą, išgelbėdamas mano gyvybę. Negaliu bėgti į kalną, kad kas bloga nenutiktų ir nenumirčiau.

¹⁹Ngaiin, na sikhain na hehpihna a mua, nang na chitna na liansaka, huai chitna ka hinna humbitin ka tungah na langsak ahi; hua tang sang ah jaw ka tai theikei ding, thil hoihlou takin a honphain ka si kha ding:

²⁰Štai arti yra miestas. Leisk man į jį bėgti­jis yra mažas, ir aš jame išsigelbėsiu”.

²⁰Ngaiin, hua khua taina dingin a nai pena, kho neu chilik leng ahi ngala: aw, huailaiah (kho neu chilik ahi ka hia?) hontai sak jawin, huchiin ka hing ding hi, achia.

²¹Jis tarė jam: “Štai išklausiau tave ir dėl šito. Aš nesunaikinsiu miesto, apie kurį kalbėjai.

²¹Huan, aman, a kiangah, Ngaiin, huai thil tungtangah leng kon mang hi, na kho gen ka hihmang dah ding.

²²Skubėk, gelbėkis tenai. Nes Aš nieko negaliu daryti, kol nuvyksi ten”. Todėl tą miestą pavadino Coaru.

²²Kin inla, huailaiah taiin; huailai na tun mateng lah bangmah ka hih thei sin ngal keia, achia. Huaijiakin huai kho min dingin Zoar a sata uh.

²³Saulei tekant, Lotas įėjo į Coarą.

²³Lota Zoar khua a tunin leitungah ni a hongsuak khinta.

²⁴Tuomet Viešpats siuntė ant Sodomos ir Gomoros sieros ir ugnies lietų.

²⁴Huan, Toupan Sodom leh Gomorra kho tungah van a Toupa kianga kipanin kat leh mei a zu saka;

²⁵Jis sunaikino tuos miestus, visą apylinkę, visus miesto gyventojus ir augalus.

²⁵Huchiin, huai khuate leh, Phaijang tengteng leh, khua a mite tengteng leh, leitunga thil poute a hihmang vek hi.

²⁶Bet Loto žmona pažvelgė atgal ir pavirto druskos stulpu.

²⁶A ji bel Lota nung lama kipanin a lehngata, chi khuam a hongsuakta hi.

²⁷Anksti rytą Abraomas atėjo į tą vietą, kur jis stovėjo Viešpaties akivaizdoje,

²⁷Huan, Abraham bel takin Toupa maa a dinna munah a hohtou a:

²⁸ir pažvelgė Sodomos ir Gomoros link ir į visą jų apylinkę; jis matė kylančius nuo žemės dūmus kaip iš krosnies.

²⁸Huan, Sodom leh Gomorra kho lam leh Phaijang gam tengteng lam a ena, a en gigea; huan, ngaiin, huai gam a meikhu halzulna meikhu bang maiin khu tou ngoingoi hi.

²⁹Dievas, sunaikindamas tos apylinkės miestus, atsiminė Abraomą ir išvedė Lotą iš pražūties, kai sugriovė miestus, kuriuose Lotas gyveno.

²⁹Huan, hichi ahia, Pathianin Phaijang khuate a hihman laia, Lota manthatna laka kipanin a sawlkhia hi.

³⁰Lotas ir jo abi dukterys išėjo iš Coaro ir apsigyveno kalne, nes jis bijojo gyventi Coare. Jie apsigyveno oloje, jis ir abi jo dukterys.

³⁰Huan, Lota Zoar khua akipan a pai toua, tangah a oma, a tanu nihte leng a kiangah a om uh. Zoar khua ah lah a om ngam ngal kei ua; huan, amah leh a tanu nihte kohawm ah a omta uhi.

³¹Tada vyresnioji tarė jaunesniajai: “Mūsų tėvas senas, ir žemėje nebeliko vyro, kuris galėtų įeiti pas mus, kaip priimta visoje žemėje.

³¹Huan, a upa jawin, a naupang jaw kiangah, I pa a upataa, khovel tengteng dan banga honkithuahpih dingin lei ah lah pasal khat lel leng a om nawn ngal keia:

³²Eime, nugirdysime vynu savo tėvą ir atsigulsime prie jo, kad iš tėvo susilauktume palikuonių!”

³²Kisain, I pa uain I dawnsak dia, huchiin I pa chi suan bei loua I bawl theihna dingin a kiangah I lum ding, achia.

³³Jos tą naktį nugirdė vynu savo tėvą. Po to vyresnioji įėjo ir gulėjo su savo tėvu, o tas nepajuto, kada ji atsigulė nė kada atsikėlė.

³³Huchiin, huai janin a pa uh uain a dawnsakta ua: huan, a upa jaw a luta, a pa kiangah a valuma; huan, aman a lup lam a phawk keia, a thoh nawn lam leng a phawk sam kei hi.

³⁴Kitą dieną vyresnioji tarė jaunesniajai: “Aš praėjusią naktį gulėjau su savo tėvu. Nugirdykime jį vynu ir šiąnakt. Po to eik, atsigulk prie jo, kad iš savo tėvo susilauktum palikuonio!”

³⁴Huan, hichi ahia, a jingin a upa jawin a naupang jaw kiangah, ngaiin, jan janin ka pa kiangah ka luma; tu janin leng uain I dawn sak nawn dia; huan, nang lut inla, I pa chi suan bei loua I bawl theihna dingin a kiangah valum samin, achia.

³⁵Taigi jos ir kitą naktį nugirdė vynu tėvą. Paskui jaunesnioji įėjo ir gulėjo su juo, o jis nepajuto, kada ji atsigulė nė kada atsikėlė.

³⁵Huchiin, huai janin leng a pa uh uain a dawn sak nawn ua: huan, a naupang jaw a thou a, a kiangah a valumtaa; huan, aman a lup lama phawk keia, a thoh nawn lam leng a phawk sam kei.

³⁶Taip abi Loto dukterys pastojo nuo savo tėvo.

³⁶Huchibangin Lota tanu nihten a pa uh lakah nau a pai tuaktuak uhi.

³⁷Vyresnioji pagimdė sūnų ir jį pavadino Moabu. Jis yra ligi šiol tebegyvenančių moabitų tėvas.

³⁷Huan, a upa jawin tapa a nei a, a min din Moab a sa: huai mi tulaia Moabte suangpa ahi.Huan, a naupang jawin leng tapa a neia, amin dingin Ben-Ammi a saa: huai mi tulaia Ammon suante suangpa ahi hi.

³⁸Jaunesnioji pagimdė sūnų ir jį pavadino Amonu. Jis yra ligi šiol tebegyvenančių amonitų tėvas.

³⁸Huan, a naupang jawin leng tapa a neia, amin dingin Ben-Ammi a saa: huai mi tulaia Ammon suante suangpa ahi hi.