1Viešpats pasirodė Abraomui prie Mamrės ąžuolų, kai jis sėdėjo palapinės prieangyje pačioje dienos kaitroje.
1Abraham, sun ni sat laitaka puanin kongkhak bula, a tut laiin, Toupa Mamre tosaw kiangte ah a kiangah a hong kilaka;
2Jis, pakėlęs akis, pamatė tris vyrus, stovinčius prieš jį. Jis išbėgo iš palapinės ir, nusilenkęs iki žemės,
2Huan, a daka, a ena, huan ngaiin, a kiangah mi thum a na ding ua; huan, amuh takin puanin kongkhak a kipan a mau kipahpih dingin a vataia, lei siin chibai a buka,
3tarė: “Mano Viešpatie, jei radau malonę Tavo akyse, prašau, neaplenk savo tarno!
3Ka Toupa, non hehpih theih leh hehpihtakin na sikha honkheng mahmah ken:
4Leiskite atnešti kiek vandens nusiplauti kojoms, pailsėkite po medžiu,
4Tui tawm chik bek honla henla, na khete uh sil unla, sing nuaiah khawl tadih un:
5kol atnešiu duonos kąsnį jums pasistiprinti. Po to galėsite toliau keliauti, nes tam juk atėjote pas savo tarną”. Jie tarė: “Daryk taip, kaip sakei!”
5Tanghou tawm chik bek ka vala dinga, na lungtang uh halhsak un; huai khit chiangin pai jel nani uteh: huai ding jiak na sikha kianga hongpai na hi peuhmah ding ua a chi a. Huan, amau, Na chih bangin vahihin, a chi ua.
6Abraomas nuskubėjo į palapinę pas Sarą ir tarė: “Skubiai įmaišyk tris saikus geriausių miltų ir iškepk papločių”.
6Huchiin, Abraham, Sara kiangah puanin sungah a lut paha, tangbuang nel mahmah tehna thum bawl inla, mek inla, tanghoupeiin bawlin, a chi a.
7Abraomas nubėgo pas gyvulius ir, paėmęs rinktinį veršiuką, padavė tarnui, o tas skubėjo jį paruošti.
7Huan, Abraham bawnghon manin a taia, bawngnou hoih tak a honla, sikha kiangah a piaa; huan aman a bawl mengmenga.
8Jis ėmė sviesto, pieno ir veršiuką, kurį buvo paruošęs, ir patiekė jiems. O jis pats, jiems valgant, stovėjo prie jų po medžiu.
8Huan, nawitui date, nawituite, bawngnou sa bawlta a laa, ama uah a valuitaa; huan, singnuaiah a kianguah a ding nilouha, amau a neta uhi.
9Jie paklausė jį: “Kur yra tavo žmona Sara?” Jis atsakė: “Palapinėje”.
9Huan, amau, akiangah, Na ji Sara koia om ahia? a chi ua. Huan, aman, Pama puanin ah, a chi a.
10Vienas iš jų tarė: “Aš tikrai sugrįšiu pas tave kitais metais šiuo laiku, ir tavo žmona Sara turės sūnų!” Tuo metu Sara klausėsi palapinės prieangyje, kuris buvo už jų.
10Huan, aman hun a hongchin nawn peuhpeuh chiangin na kiangah ka hong nawn ngeingei dinga, huan ngaiin, na ji Sarain tapa a nei ding, a chi a. Huan, a nunga puanin kongkhak bul a kipanin Sarain a na jaa.
11Abraomas ir Sara buvo seni, sulaukę žilos senatvės. Sarai nebebūdavo to, kas būna moterims.
11Abraham leh Sara upa pi, tektak ahita ua; numei dan ngeina Sara tungah a kam khin thama.
12Todėl Sara savyje juokėsi: “Būdama pasenusi ir mano viešpačiui esant senam, argi dar turėsiu malonumą?”
12Huchiin, Sarain tektak hih nungin kipahna ka nei diam maw, ka toupa lah a upata ngala? Chiin, a lungsim in a nuia.
13Viešpats tarė Abraomui: “Kodėl Sara juokėsi, sakydama: ‘Ar aš iš tikrųjų gimdysiu, būdama pasenusi?’
13Huan, Toupan, Abraham kiangah, bang achia Sarain Kei pitekin ta ka nei tel diam maw? Chia nui ahia?
14Ar yra kas nors Viešpačiui neįmanoma? Kitais metais, numatytu laiku, Aš sugrįšiu pas tave, ir Sara turės sūnų!”
14Toupa adingin thil himhim a haksa lua ahia? Hun sehin, ahun a hongtun chikchikin, na kiangah ka hong nawn dinga, huan, Sarain tapa a nei ding, a chi a.
15Sara gynėsi, sakydama: “Aš nesijuokiau”, nes išsigando. O Jis tarė: “Ne! Tu juokeisi!”
15Huchiin, Sarain, ka nui kei, chiin a kijuka, a lau jiakin. Huan, aman, Juau juau ahi; na nui tawk ve, a chi a.
16Po to tie vyrai pakilo ir ėjo Sodomos link, o Abraomas ėjo su jais, norėdamas juos palydėti.
16Huan, mite bel huai akipan a ding ua Sodom kho lam a en ua: huan, Abraham amau kah dingin a kiang uah a pai hi.
17Viešpats tarė: “Ar Aš slėpsiu nuo Abraomo, ką ketinu daryti?
17Huan, Toupan, ka thilhih ding Abraham ka im diam aw;
18Juk Abraomas tikrai taps didele ir galinga tauta, jame bus palaimintos visos žemės tautos.
18Abraham lah chi thupi leh thilhihthei tak a hong hi ngei dinga, amah ah lah khovel a chi chih navaka om ding ahi ngal ua.
19Nes Aš žinau, kad jis įsakys savo vaikams ir savo namams po savęs laikytis Viešpaties kelio ir daryti, kas yra teisinga ir teisu, kad Viešpats galėtų ištesėti Abraomui, ką Jis kalbėjo apie jį”.
19Toupa lampi a zuih theihna ding un, a nunga a tate leh a inkuanpihte, thil kizen taka hihding leh vaihawm banga hih dinga, thu a piak theihna dingin amah lah ka septa ngala; huchiin a tungthu a genpa Toupan Abraham tunga a tunsak theihna dingin, a chi a.
20Viešpats tarė: “Sodomos ir Gomoros šauksmas yra garsus, o jų nuodėmėlabai sunki.
20Huchiin, Toupan, Sodom leh Gomorra khua kikou ging a thupi ngeia, a gilou mahmah ngei uh;
21Aš nusileisiu ir pažiūrėsiu, ar jų nusikaltimai atitinka šauksmą, pasiekusį mane. Jeigu ne, Aš sužinosiu”.
21Tuin ka hohsuk dinga, a kikou ging uh ka kianga hongtung bangbangin a hih uhia hihlou ka en dinga; a hih kei uleh ka thei mai ding, a chi a.
22Tie vyrai ėjo toliau, o Abraomas pasiliko bestovįs Viešpaties akivaizdoje.
22Huan, mite huaia kipan a kihei ua Sodom kho lam a juanta ua; Abraham bel Toupa maah a ding lailai hi.
23Abraomas priartėjęs tarė: “Ar sunaikinsi teisųjį kartu su nusikaltėliu?
23Huan, Abrahamin a nanaiha, Mi diktatte mi khialta laka hihmang tel ding na hi maw?
24Galbūt penkiasdešimt teisiųjų yra mieste. Ar tikrai sunaikinsi ir neatleisi tai vietovei dėl penkių dešimčių teisiųjų?
24Kho sung ah mi diktat sawmnga bek a om kha ding uh: a sunga mi diktat sawm nga omte jiakin a khua hawi louin na hihmang ding maw?
25Tai nėra Tavo būdas nužudyti teisųjį su nusikaltėliu, kad teisusis gautų tą patį kaip piktadarys! Ar visos žemės Teisėjas pasielgs neteisingai?”
25Nang telin Huchibangin, mi diktatte mi gilou banga a om sam nadingua mi diktatte mi giloute laka hihlup sam jaw, na hih tel kei ding hi: lei tengteng Vaihawmpain diktat takin a hih kei dia hia? a chi a.
26Viešpats tarė: “Jei Sodomos mieste rasiu penkiasdešimt teisiųjų, tai pasigailėsiu visos vietovės”.
26Huan, Toupan, Sodom kho sunga mi diktat sawmnga ka muh leh amau jiakin kho pumpi ka hawi ding, achia.
27Abraomas atsakė: “Štai, išdrįsau kalbėti Viešpačiui, nors esu dulkė ir pelenai.
27Huan, Abrahamin, Ngaiin,. kei leivui leh meivu lelin Toupa ka honhoupih theia:
28Galbūt iki penkiasdešimt teisiųjų trūks penkių. Ar dėl keturiasdešimt penkių sunaikinsi visą miestą?” Jis tarė: “Nesunaikinsiu, jei ten rasiu keturiasdešimt penkis”.
28Mi diktat nga in sawm nga ching lou ahi kha ding ua; ngaa a chinlouh jiak un kho pumpi na hihmang ding maw? achia, a dawnga. Huan, aman, huailaia, sawm li leh nga ka muh leh ka hihmang kei ding, achia.
29Abraomas toliau kalbėjo: “Galbūt ten atsiras tik keturiasdešimt?” Jis atsakė: “Dėl keturiasdešimties nesunaikinsiu”.
29Huan, aman, amah a houpiha jela, Huailaiah sawm li kia na mu ahi kha dia, achia. Huan, aman, sawm li jiakin leng ka hihmang dah mai ding, achia.
30Tada jis tarė: “Nesirūstink, Viešpatie, kad drįstu kalbėti. Galbūt ten atsiras tik trisdešimt”. O Jis atsakė: “Nieko nedarysiu, jei ten rasiu trisdešimt”.
30Huan, aman Toupa aw, heh ken, kon gen nawn ding: huailai ah sawm thum lel na mu ahi kha ding, a chi. Huan, aman, huailaia sawm thum leng ka muh leh ka hihmang kei ding, achia.
31Tada jis tarė: “Štai išdrįsau kalbėti Viešpačiui. Galbūt ten atsiras dvidešimt!” O Jis tarė: “Nesunaikinsiu ir dėl dvidešimties”.
31Huan, aman, Ngaiin, Toupa ka honhoupih theita; huailaiah sawm nih kia na muh ahi kha ding, a chi a. Huan, aman, sawm nih jiakin leng ka hihmang kei ding, achia..
32Tada jis tarė: “Nesirūstink, Viešpatie, jei išdrįsiu dar kartą kalbėti. Galbūt ten atsiras dešimt?” O Jis atsakė: “Nesunaikinsiu ir dėl dešimties”.
32Huan, aman, Toupa aw, heh ken, khatvei kia kon gen nawn ding, huailaiah sawm kia na mu ahi kha ding, a chi a. Huan, aman, sawm jiakin leng ka hihmang kei ding, a chi a.Huchiin, Toupa Abraham toh a kihou khit tak un a paita; huan, Abraham amah omna lamah a kik nawnta hi.
33Viešpats, baigęs kalbėti su Abraomu, nuėjo, o Abraomas sugrįžo į savo vietą.
33Huchiin, Toupa Abraham toh a kihou khit tak un a paita; huan, Abraham amah omna lamah a kik nawnta hi.