1Jokūbui keliaujant toliau, jį pasitiko Dievo angelai.
1Huan, Jakob bel a pai jela, huan, Pathian angelten a na dawn uh.
2Jis, išvydęs juos, tarė: “Tai Dievo stovykla!” Ir pavadino tą vietą Mahanaimu.
2Huan, Jakobin amau a muhin, hiaite Pathian pawlte ahi uh, achia: huchiin huai mun minin Mahanaim a chi hi.
3Jokūbas siuntė pirma savęs pasiuntinius pas savo brolį Ezavą į Seyro žemę, Edomo kraštan.
3Huan, Jakob in, Seir gam a, Edom pawn lamah, a u Esau kiangah a maah thangkoute a paisaka.
4Jis įsakė jiems: “Taip kalbėsite mano valdovui Ezavui: ‘Taip sako tavo tarnas Jokūbas: ‘Viešėjau pas Labaną ir ten užtrukau iki šios dienos.
4A kianguah, ka toupa Esau a kiangah hichiin na gen ding uh, na sikha Jakobin hichiin a chi hi: Laban kiangah mikhual ka hia, tu tanin ka om nilouha:
5Turiu jaučių, asilų, avių, tarnų bei tarnaičių ir siunčiu pranešti savo valdovui, kad surasčiau malonę jo akyse’ ”.
5Bawngtalte, sabengtung leh belamte, sikhapa leh sikhanute khawng ka neia; hichiin na hehpihna ka muh theihna dingin ka toupa hilh dingin mi ka honsawl ahi, a chi a, chiin, amau thu a pia hi.
6Pasiuntiniai, sugrįžę pas Jokūbą, pranešė: “Buvome nuėję pas tavo brolį Ezavą, jis ateina tavęs pasitikti su keturiais šimtais vyrų!”
6Huan, thangkoute Jakob kiangah a hong kik nawn ua, Na u Esau kiang ka va tung ua, huan, mi za li honpiin hongdawn dingin a hongpai hi, chiin, a gen ua.
7Jokūbas labai išsigando ir susirūpino. Jis padalino žmones, avis, galvijus bei kupranugarius į du būrius
7Huchiin, Jakobin a lau mahmah a, a lungkhamta a: huchiin a kianga mi omte, belam honte, bawng honte, sangawngsaute pawl nihin a khen a;
8ir tarė: “Jei Ezavas užpuls vieną būrį ir jį sumuš, tai bent likęs išsigelbės”.
8Esau pawl khat a hongpaia, a thah leh, pawl khat om lai a tai mang thei ding, a
9Jokūbas meldėsi: “Mano tėvo Abraomo ir mano tėvo Izaoko Dieve, Viešpatie, kuris man sakei: ‘Grįžk į savo šalį pas savo gimines, ir Aš tau gera darysiu’.
9Huan, Jakob mahin, aw Toupa, na gam lamah leh na tanute kiangah pai nawnta in, huchiin ka honhih hoih ding, honchipa:
10Aš nevertas net mažiausios Tavo malonės ir ištikimybės, kurią parodei savo tarnui. Aš tik su lazda perėjau Jordaną, o dabar turiu du būrius.
10Na sikha tunga hehpihna tengteng na muhsak leh thutak tengteng na muhsak laka, a neupen leng mu tuak ka hi kei hi; hiai Jordan lui ka chiang kia toh ka kana; tuin jaw pawl nih hial ka honghita hi.
11Išgelbėk mane iš mano brolio Ezavo rankos, nes aš jo bijau, kad atėjęs nenužudytų manęs ir motinų su vaikais.
11Hehpihtakin ka u khut akipan, Esau khut akipan, hon humbit in; numei naupang takna honthah lah ka lau ngala.
12Tu juk sakei: ‘Aš tikrai darysiu tau gera ir padauginsiu tavo palikuonis, kad jie bus kaip jūros smiltys ir jų neįmanoma bus suskaičiuoti dėl gausybės’ ”.
12Nang, ka hon hihhoih ngeingei dinga, na suante tuipi a piaunel sim zohlouh tan hiala tam bangin ka bawl ding na chi a, a chi a.
13Jokūbas tą naktį nakvojo toje vietoje. Rytą jis parinko dovanų savo broliui Ezavui iš to, ką turėjo:
13Huan, huai jan in huailaiah a giakta a; huan, a neih laka kipan a u Esau adingin kipahman a lakhia;
14du šimtus ožkų ir dvidešimt ožių, du šimtus avių ir dvidešimt avinų,
14Kelpi zanih, keltal sawmnih, belampi zanih leh belampa sawmnih,
15trisdešimt kupranugarių su kumeliukais, keturiasdešimt karvių ir dešimt jaučių, dvidešimt asilių ir dešimt asilų.
15Sangawngsau zatlai sawmthum a noute utoh, bawngpi sawmli leh bawngtal sawm, sabengtungpi sawm nih leh sabengtung nou sawm.
16Jis juos atidavė tarnams ir išsiuntė po būrį atskirai, sakydamas: “Eikite pirma manęs, palikdami tarpus tarp bandų!”
16Huan, huaite pawl chih a tuam chiatin a sikhate khut ah a kemsaka; huan, a sikhate kiangah, ka maah pai galkah unla, pawl chih kal nei sak jel un, a chi a.
17Jis įsakė pirmajam: “Kai tave sutiks mano brolis Ezavas, klausdamas: ‘Kam tu priklausai? Kur eini? Kam priklauso šita banda?’,
17Huan, a makai pa kiangah, ka u Esauin hontuaha, na kianga, kua na hia? kaw hoh dek na hia? na maa omte kuaa ahi ua? chia a hondot leh,
18tai atsakyk: ‘Tavo tarnui Jokūbui. Tai dovana, siunčiama mano valdovui Ezavui; štai ir jis pats ateina paskui mus’ ”.
18Na sikha Jakob a ahi uh; ka pu Esau, nanga dia kipahman dinga honkhak ahi: ngaiin, amah hua ka nung uah a om, chiin, thu a pia hi.
19Jis taip įsakė antrajam, trečiajam ir visiems, kurie ginė bandas: “Kalbėkite šitais žodžiais Ezavui, kai jį sutiksite,
19Huan, a zom leh a zom nawn leh, gan hon hawlte tengteng kiangah leng, Esau na muh hun chiang un huchibang mahin na gen ding uh ahi.
20ir pridurkite: ‘Tavo tarnas Jokūbas taip pat ateina paskui mus’ ”. Jokūbas galvojo: “Aš jį permaldausiu dovanomis, kurias siunčiu pirma savęs, paskui sutiksiu jį patį. Gal jis mane draugiškai sutiks?”
20Huan, ngaiin, na sikha hua ka nung uah a om, chi chiat un, chiin thu a pe chiat hi. Kipahman ka maah pai leh a lung ka damsak ding a, huai nungin a mel ka mu ding; huchiin, a honna kipahpih kha ding, a chi ahi.
21Pasiųstos dovanos išėjo pirma jo, o jis pats tą naktį nakvojo stovykloje.
21Huchiin, kipahman a maah a pai galkah saka; amah bel, huai janin a pawlte lakah a giak hi.
22Tą pačią naktį atsikėlęs jis paėmė abi žmonas, abi tarnaites ir vienuolika sūnų ir perbrido Jaboko brastą.
22Huan, janin a thoua, a ji nih leh, a sikhanu nihte leh a ta sawm leh khat te a pi a, Jabbok lui ngahna ah a pita.
23Jis perkėlė per upelį juos ir visa, ką turėjo.
23Huchiin, a mau a pi a, lui a kan ua, a neih tengteng leng a kansak vek hi.
24Jokūbas pasiliko vienas. Ten jis grūmėsi su vienu vyru iki aušros.
24Huan, Jakob amah kia in a omta; huan, mi khat toh phalvak tan a kibuan buan
25Matydamas, kad neįstengia jo įveikti, tas vyras smogė Jokūbui į šlaunį ir išnarino Jokūbo šlaunies sąnarį.
25Huan, a zou kei chih a kitheihin a pheipi guhtuah a khoihsak a, huchiin a kibuan lai un Jakob pheipi guhtuah a kilawita hi.
26Tada tas vyras tarė: “Paleisk mane, nes jau aušta!” Jokūbas atsakė: “Nepaleisiu tavęs, jei manęs nepalaiminsi!”
26Huan, aman, hon khah in, phalvak ding a hita, a chi a. Huan, aman, na hon vualjawl keileh ka hon khah kei ding, achia.
27Tas klausė: “Kuo tu vardu?” Jis atsakė: “Jokūbas”.
27Huan, aman, a kiangah, na min bang ahia? Achia. Huan, aman, Jakob a chi a
28Tada jis tarė: “Tu nebebūsi vadinamas Jokūbu, bet Izraeliu, nes tu kovojai su Dievu ir su žmonėmis ir nugalėjai”.
28Huan, aman, na min Jakob ahi nawn kei ding, Israel a honchi zota ding uh; Pathian leh mihing te na suala, na zouta ngala, achia.
29Jokūbas klausė: “Pasakyk man savo vardą”. Bet tas atsakė: “Kam gi klausi mano vardo?” Ir jis ten jį palaimino.
29Huan, Jakobin, amah a dawnga, hehpihtakin na min honhilh in, a chi a. Huan, aman, bangjiakin ahia ka min non dot? Achia. Huan, huailaiah a vualjawlta.
30Jokūbas pavadino tą vietą Penieliu: “Aš regėjau Dievą veidas į veidą ir išlikau gyvas”.
30Huan, Jakobin huailai mun ding in Peniel a chi a: Pathian a ma chin mahmah ah ka mu a, ka hinna hon hawisak jiakin a chi a.
31Kai jis perėjo Penielį, patekėjo saulė, ir jis šlubavo viena koja.
31Huan, Peniel a khen laiin a ni a hongsuak a, amah a hon suna, a pheipi jiakin a bai ta hi.Huaijiakin tutanin Israel suanten pheipi guhtuah a sadual om a ne ngei kei uh: Jakob pheipi guhtuah a sadual lai tak a khoih jiakin.
32Todėl iki šios dienos Izraelio vaikai nevalgo šlaunies raumenų, nes Jokūbo šlaunis buvo sužeista.
32Huaijiakin tutanin Israel suanten pheipi guhtuah a sadual om a ne ngei kei uh: Jakob pheipi guhtuah a sadual lai tak a khoih jiakin.