¹Judas pasitraukė nuo savo brolių ir apsigyveno pas vieną adulamietį, vardu Hyras.

¹Huchih laiin, hichi ahia, Juda bel a unaute kianga kipanin a pai suka, Adullam mi khat a min Hira a vebelta hi:

²Ten Judas pamatė kanaaniečio Šūvos dukterį ir paėmė ją, ir įėjo pas ją.

²Huan, Juda in huailaiah Kanan mi khat tanu a min Suah a mua; huan, amah a kitenpih a, a kithuahpih ta.

³Ji pastojo ir pagimdė sūnų, kurį pavadino Eru.

³Huchiin a gaia, tapa a neia; huan; Juda in amin dingin Er asa hi.

⁴Ji pastojo dar kartą ir pagimdė sūnų, kurį pavadino Onanu.

⁴Huan, a gai nawna, tapa a nei nawna; huan, a nuin a min dingin Onan asa hi.

⁵Ir dar kartą ji pastojo, ir pagimdė sūnų, kurį pavadino Šela. Judas tada gyveno Kezibe.

⁵Huan, tapa a nei nawn jela, a min ding Sela asa a; amah a neihlaiin Juda Chezib khua ah a om hi.

⁶Judas paėmė savo pirmagimiui Erui žmoną, vardu Tamara.

⁶Huan, Juda in a ta masa Er a dingin ji api saka, a min Tamar ahi.

⁷Eras, Judo pirmagimis, buvo nedoras Viešpaties akyse, ir Viešpats jį numarino.

⁷Huan, Juda ta masa Er Toupa mitmuh in gilou ahia; huchiin, Toupan amah a si saka.

⁸Tada Judas tarė sūnui Onanui: “Įeik pas savo brolio žmoną ir vesk ją, ir atgaivink savo brolio palikuonis”.

⁸Huan, Juda in, Onan kiangah, na u ji kithuahpih inla kitenpih inla, na u a dingin chi khahsakin achia.

⁹Onanas žinojo, kad palikuonys nepriklausys jam. Todėl įeidamas pas savo brolio žmoną išliejo sėklą žemėn, kad neduotų broliui palikuonių.

⁹Huan, Onan in chi suah ding pen amah suan ahikei ding chih athei a, huchiin hichi ahia, a u ji a kithuahpih tengin a u a dinga chi a suahsak louh na dingin leiah a kesak jel hi.

¹⁰Viešpačiui nepatiko jo elgesys, todėl ir jį numarino.

¹⁰Huan, a thil hihdan Toupa mitmuh in giloutak ahi: huchiin amah leng a sisak ta.

¹¹Judas tarė savo marčiai Tamarai: “Gyvenk kaip našlė savo tėvo namuose, kol užaugs mano sūnus Šela”. Nes jis bijojo, kad ir tas nemirtų kaip jo broliai. Tamara nuėjo gyventi į savo tėvo namus.

¹¹Huan, Juda in amou nu Tamar kiangah, ka tapa Sela a pichin mateng na pa in lamah pasal neilou in na om tadih in, achia. Huchilou in jaw amah leng a ute bangin a si kha ding hi, achi ahi. Huchiin, Tamar apa in lamah ava omte hi.

¹²Po kurio laiko mirė Judo žmona, Šūvos duktė. Gedulo laikui praėjus, Judas su savo draugu adulamiečiu Hyru ėjo į Timną pas savo avių kirpėjus.

¹²Huan, a nungin Suah tanu Juda ji a si a; huan, Juda in a ngaih a daita a, Timna khua ah a belam mulmet mi te kiang lamah amah leh a lawm Adullam mi Hira a hoh tou uh.

¹³Tamarai buvo pranešta: “Štai tavo uošvis eina į Timną avių kirpti”.

¹³Huan, mi in, Tamar, na pu a belam mulmet dingin Timna khua ah a hohtou dek, chiin, a hilh ua.

¹⁴Ji nusivilko savo našlės drabužius, apsidengė šydu ir atsisėdo prie Enaimo vartų, kurie yra pakelėje į Timną. Ji žinojo, kad Šela buvo užaugęs, tačiau ji nebuvo jam duota į žmonas.

¹⁴Huchiin, aman a pasal sunna puansilh te a suah a, kikhuh na puanin a kikhuh a, a kituam bikbek a, Timna kho lampi ah Enaim kulh kongpi ah ana tu a; Sela lah a piching ta ngala, apan aji dingin amah api sak kei chih a thei hi.

¹⁵Judas ją palaikė paleistuve, nes ji buvo uždengusi savo veidą.

¹⁵Huan, Juda in amah amuh in kijuak hiinteh achia; amai lah akikhuh bikbek ngala.

¹⁶Jis pasuko prie jos ir tarė: “Leisk man įeiti pas tave”. Jis nežinojo, kad tai buvo jo marti, o ji klausė: “Ką man duosi?”

¹⁶Huchiin, lampi gei ah huai numei lam ava juan a, kisa in hehpihtakin I lumkhawm ding, achia: amou mah ahi chih lah athei ngal kei a. Huan, aman, hon luppih bang non pe dia? Achia.

¹⁷Jis atsakė: “Aš tau atsiųsiu ožiuką iš savo bandos”. Ji paklausė: “Ar duosi man užstatą, kol jį atsiųsi?”

¹⁷Huan, aman, ganhon laka kipan kelnou ka hon khak ding, achia. Huan, aman huai na hon khak ma a kana let ding banghiam bek non pe diam? Achia.

¹⁸Jis paklausė: “Ko nori užstatu?” Ji atsakė: “Tavo antspaudo, virvės ir lazdos, kuri yra tavo rankoje”. Jis davė jai tai, įėjo pas ją, ir ji pastojo.

¹⁸Huan, aman, let ding bang ka hon pe dia? Achia. Huan, aman, na min sawnna leh na tau, na chiang tawi toh, achia. Huchiin, apia a, a luppih ta, huan, amah a kipan apaita hi.

¹⁹Jam išėjus, ji nusiėmė šydą, persirengė našlės drabužiais ir grįžo namo.

¹⁹Huan, a thou a, a kikhuhna puan a suah a, a meithaina puansilh te a silh non ta hi.

²⁰Kai Judo draugas adulamietis nuvedė ožiuką, kad atsiimtų užstatą iš moteriškės, jos nerado.

²⁰Huan, a thillet numei khut a kipana la dingin a lawmpa Adullam mi khut ah kelnou a khak a: himahleh aman ava muzou takei hi.

²¹Jis klausinėjo vietos žmonių: “Kur yra paleistuvė, kuri buvo Enaime prie kelio?” Jie atsakė: “Čia nebuvo jokios paleistuvės”.

²¹Huchiin, numei omna mun a mite kiangah, lampi gei a Enaima kijuak nu koi a om ahita a? Chiin a dong a. Huan, amau, kijuak mawngmawng hiai laiah a om kei hi, achi ua.

²²Jis tada sugrįžo pas Judą ir pasakė: “Aš jos neradau, ir tos vietos žmonės sakėsi nieko nežiną apie jokią paleistuvę”.

²²Huchiin, Juda kiangah a kik nawn a, amah ka muzou kei; amun a miten leng, kijuak mawngmawng hiai laiah a om kei, ana chih behlap uh, achia.

²³Judas tarė: “Tegul pasilaiko mano užstatą, kad neapsijuoktume. Aš jai siunčiau ožiuką, bet tu negalėjai jos surasti”.

²³Huan, Juda in, neiden maileh huchilouin in jaw I zahlak kha ding; ngaiin, hiai kelnou khak hi inga, amah lah mu zoulou chin na, achia.

²⁴Po trijų mėnesių Judui buvo pranešta: “Tavo marti Tamara paleistuvavo ir pastojo”. Judas liepė: “Atveskite ją, kad ji būtų sudeginta”.

²⁴Huan, kha thum hiam tak nungin, min Juda, na mounu Tamar in tangval a ngai a; huailou leng, ngai in sawn a pai hi, chiin, ahilh ua. Huan, Juda in pi khia unla, hal lup in om heh, achia.

²⁵Kai ją išvedė, ji pasiuntė žinią savo uošviui: “Aš pastojau nuo vyro, kuriam priklauso šitie daiktai. Ištirk, kam priklauso šitas antspaudas, virvė ir lazda”.

²⁵Huan, a pi khiak uleh, Tamar in, hiai thil te neipa lakah ahi nau ka pai, chiin, a pu kiangah mi a sawl ta a; amah mah in, hehpihtakin hiai min sawn na te, tau te, chiang te, kua a ahia, en chian dih ve, achia.

²⁶Judas atpažinęs tarė: “Ji yra teisesnė už mane, nes aš jos nedaviau savo sūnui Šelai”. Ir daugiau jis jos nepažino.

²⁶Huan, Juda in huai thilte amah a ahi chih ana thei a. Kei sang amah diktat jaw ahi; ka tapa Sela lah amah toh kana kiteng sak ta kei a, achia. Huan, Juda in amah a kithuahpih nawn hetkei.

²⁷Gimdymo metu paaiškėjo, kad dvyniai yra jos įsčiose.

²⁷Huan, nau a vei laiin hichi ahia, ngai in, a sul ah phik ana om ua.

²⁸Jai begimdant, vienas iškišo ranką. Pribuvėja paėmė ir užrišo ant jo rankos raudoną siūlą, sakydama: “Šitas pirmas išėjo”.

²⁸Huan, hichi ahia, nau avei laiin khat in a khut a hon golh khia a: huchiin nau dom mi in, hiai a pawt masa jaw ahi, chiin ana len a, a khut ah khau san a bunsak hi.

²⁹Bet jis įtraukė ranką atgal, ir štai išėjo jo brolis. Ji tarė: “Štai kaip tu prasiveržei”. Jį tad pavadino Perecu.

²⁹Huan, huchi ahia, khut a laklut nawn laiin, ngaiin, a unau a hongpawt ta a: huchiin naudom miin, bang dia pawtna kibawl na hia? Achia, huaijiakin a min dingin Perez a sa uh.Huan, huai nungin a unau, huai nungin a unau, huai a khut a khau san bunpen, a hongpawt nawna: a min dingin Zera a sa uhi.

³⁰Paskui gimė jo brolis, ant kurio rankos buvo raudonas siūlas; jį pavadino Zerachu.

³⁰Huan, huai nungin a unau, huai nungin a unau, huai a khut a khau san bunpen, a hongpawt nawna: a min dingin Zera a sa uhi.