¹Juozapą nuvedė į Egiptą, ir egiptietis Potifaras, faraono rūmų valdininkas, sargybos viršininkas, jį nupirko iš izmaelitų.

¹Huan, Joseph Aigupta gamah a pisuk ua; huan, Pharo nuaia heutu khat, vengtu pawl heutu, Aigupta mi, Potiphar in, huai ahon pisuk Ismael te khut a kipan a leita hi.

²Ir Viešpats buvo su Juozapu, ir jam viskas sekėsi. Jis gyveno savo valdovo, egiptiečio, namuose.

²Huan, Toupa Joseph kiangah a om a, huchiin, amah mi lamzang tak ahia; huan, a pu Aigupta mi ah a om hi.

³Jo valdovas pastebėjo, kad Viešpats buvo su juo ir kad visa, ką jis darė, Viešpats laimino.

³Huan, a puin, Toupa a kiangah a om a, a thilhih peuhmah Toupan a khut ah a lohchingsak chih a thei a.

⁴Juozapas rado Potifaro akyse malonę; jis tarnavo jam, ir tas paskyrė jį savo namų prievaizdu, ir visa pavedė jam tvarkyti.

⁴Huchiin, Joseph in a pu hehpihna a mu a, a na a sem jela: huan, aman a inkuante tungah heutu in a bawla, a neih tengteng a khut ah a koih vek hi.

⁵Nuo to laiko, kai jis paskyrė Juozapą prievaizdu savo namuose, Viešpats laimino egiptiečio namus dėl Juozapo; Viešpaties palaima buvo ant visko, ką jis turėjo namuose ir laukuose.

⁵Huan, hichi ahia, a in ah heutu in a bawla, a neih tengteng tunga heutu a abawl nungsiah Joseph jiakin Toupan Aigupta inkuanpihte a vualjawlta hi; in lam leh gam lama a neih tengteng Toupa vual a jawl jel hi.

⁶Jis visa, ką turėjo, pavedė Juozapui; pats niekuo nesirūpino, tik maistu, kurį valgė. Juozapas buvo dailus ir gražaus veido.

⁶Huchiin a neih tengteng Joseph khut ah a koiha, a kianga thil om himhim a theihpih hetkei hi, a annek kia loungal a theikei hi. Huan, Joseph lah mi hoih mahmah ahia, a mel mah leng a hoih hi.

⁷Po kurio laiko jo valdovo žmona atkreipė dėmesį į Juozapą ir tarė: “Sugulk su manimi”.

⁷Huan, huai nungin hichi ahia, a pu ji in Joseph a ngaih eta; huan, hon luppih in, achia.

⁸Bet jis jai atsakė: “Mano valdovas niekuo nesirūpina ir visa, ką jis turi, atidavė į mano rankas.

⁸Himahleh a ut keia, a pu ji kiangah, ka pu in hiai inn ah ka kiangah bangbang a om a chih lah a thei ngal keia, a neih tengteng ka khut ah a koih veka;

⁹Šiuose namuose nėra didesnio už mane, ir jis nieko man nedraudžia išskyrus tave, nes tu esi jo žmona. Kaip tad galėčiau padaryti tokią piktadarystę ir nusidėti prieš Dievą?”

⁹Hiai in ah kei sanga lian jaw kuamah a om kei uh; a ji na hihjiakin amah kia loungal ka lakah bangmah it a neikei hi; huchiin bangchin hiai khelhna liantak hihin Pathian tungah thil ka hihkhial thei dia? Achia.

¹⁰Ji kiekvieną dieną kalbino Juozapą, tačiau jis nesutiko sugulti ir būti su ja.

¹⁰Huan, hichi ahia, ni tengin Joseph houpih jel mah leh, amah luppih lamthu hiam, amah kianga om lamthu hiam a limsak nuam kei hi.

¹¹Vieną dieną Juozapas atėjo į namus savo reikalais ir nieko daugiau tuo metu namuose nebuvo.

¹¹Huan, huchilai khawngin hichi ahia, ana sem dingin in sungah a va luta; huan, huai laiah in a mi himhim kuamah a om kei uhi.

¹²Ji nutvėrė jį už jo drabužio ir sakė: “Sugulk su manimi”. Bet jis, išsinėręs iš drabužio, ištrūko ir išbėgo laukan.

¹²Huchiin, aman honluppih in, chiin, a puansilh in ana mana: huan, aman a puansilh a khut ah a taisan a, a taikheta hi.

¹³Pamačiusi, kad jis paliko savo drabužį jos rankoje ir išbėgo laukan,

¹³Huan hichi ahia, a puansilh a khuta nusia in a taikhia chih a theih takin,

¹⁴ji pasišaukė namiškius ir jiems tarė: “Žiūrėkite! Jis atvedė mums vyrą, hebrają, kad tas tyčiotųsi iš mūsų. Jis atėjo pas mane, norėdamas sugulti su manimi, bet aš ėmiau garsiai šaukti.

¹⁴A ina mite a sama, a kiang uah, en un, hon zahlak sak dingin Hebru mi khat I kiangua honpi eita ve; hon luppih tumin ka kiangah a honglut a, huchiin ngaihtakin ka kikou ta hi:

¹⁵Kai jis išgirdo mane šaukiant, paliko drabužį pas mane ir išbėgo”.

¹⁵Huan, hichi ahia, aw suaha ngaihtaka ka kikou a jak takin hiai ka kiangah a puansilh a taisana, a taikheta hi, achia.

¹⁶Ji pasilaikė jo drabužį, kol grįžo valdovas.

¹⁶Huan, Joseph pu a hongtun masiah a puansilh a kiangah ana koih gige hi.

¹⁷Tada ji tais pačiais žodžiais kalbėjo jam: “Pas mane atėjo tas vergas, hebrajas, kurį mums atvedei, kad pasityčiotų iš manęs.

¹⁷Huan, a kiangah hichibang thu ana gena, Hebru sikha I kianga na honpi, hon zah laksak tumin ka kiangah a hong luta:

¹⁸Bet kai aš pradėjau garsiai šaukti, jis paliko savo drabužį pas mane ir išbėgo”.

¹⁸Huan, hichi ahia, aw suaha ka kikou takin hiai a puansilh ka kiangah nusiain a taikheta hi, achia.

¹⁹Valdovas, išgirdęs žmonos žodžius, kuriais ji kalbėjo: “Taip tavo vergas pasielgė su manimi”, užsidegė pykčiu.

¹⁹Huan, hichi ahia, Joseph puin, a jiin a kianga, na sikha in hichiin a honbawl, chia, a thugen a jakin, a heh guiha.

²⁰Ir Juozapo valdovas paėmė jį, ir atidavė į kalėjimą, kur kalėjo karaliaus kaliniai.

²⁰Huchiin, Joseph puin amah a pia, suangkulh ah, lal suangkulh tang hena a omna uah a khumta a: huchiin huaiah suangkulh ah a omta hi.

²¹Bet Viešpats buvo su Juozapu ir parodė jam savo gailestingumą, ir davė jam rasti malonę kalėjimo viršininko akyse.

²¹Ahihhangin, Toupa bel Joseph kiangah a om jela, a tungah a chinga, suangkulh vengmi mah leng a hehpihsak a.

²²Šis pavedė Juozapui rūpintis visais kaliniais ir visi darbai buvo jo priežiūroje.

²²Huchiin, suangkulh vengmiten suangkulha tang omte tengteng Joseph khut ah a kemsak tavek ua; huchiin, huailaia a hihpeuh uh Joseph bel a hihpa ahi jela.Toupa Joseph kiangah a oma, a thilhih peuhmah Toupan a lohchinsak nak jiakin suangkulh vengmi in a khut a thil om himhim a en nuam takei hi.

²³Kalėjimo viršininkas niekuo nesidomėjo, kas buvo Juozapui pavesta, nes Viešpats buvo su juo ir visuose darbuose jam duodavo sėkmę.

²³Toupa Joseph kiangah a oma, a thilhih peuhmah Toupan a lohchinsak nak jiakin suangkulh vengmi in a khut a thil om himhim a en nuam takei hi.