¹“Vadinkite savo brolius ‘Mano tauta’ ir savo seseris ‘Ta, kurios pagailėjo’.

¹Na unaute uh, Ammi kiangah gen un; na sanggamnute uh, Ruhama kiangah.

²Darykite teismą savo motinai, teiskite ją, nes ji ne mano žmona ir Aš ne jos vyras! Teatsisako ji paleistuvystės ir svetimavimo,

²Na nu uh genpih un, genpih un; ka ji ahi keia, amah pasal lah ka hi sam kei hi; a maitang akipan a kijuaknate leh a nawite kikal akipan a angkawmna te koih mang heh;

³kad nenurengčiau jos nuogai ir nepastatyčiau tokios, kokia ji buvo tą dieną, kai gimė, kad nepadaryčiau jos panašios į dykumą, į išdžiūvusią žemę, ir nenumarinčiau jos troškuliu.

³Huchilouinjaw, vuaktangin ka omsakin, a pianni bangin ka koihin, gamdai bangin ka bawlin, gam keu bangin ka koihin, dangtaknain a mah ka hihlum kha ding hi;

⁴Nepasigailėsiu ir jos vaikų, nes jie paleistuvystės vaikai.

⁴A hi, a tate tungah chitna ka neikei dinga; kijuak tate a hih ding jiak un.

⁵Jų motina elgėsi begėdiškai. Ji sakė: ‘Aš seksiu savo meilužius, duodančius man duonos, vandens, vilnų, linų, aliejaus ir gėrimų’.

⁵A nu uh kijuak a hih jiakin; amaute painun zumhuaitakin a hihta hi; Ka tanghou leh ka tui, ka samul leh ka pat, ka sathau leh ka dawn ding honpia, ka itte ka delh ding a chih jiakin.

⁶Aš užtversiu jos kelią erškėčiais, pastatysiu sieną, kad ji neberastų savo takų.

⁶Huaijiakin, ngaiin, lingin na lampi ka daikaih khum dia, amah nanna ding in dai ka kai dia, huchiin a lampite a mu kei ding.

⁷Ji bėgs paskui savo meilužius, bet jų nepavys, ji ieškos jų, bet nesuras. Tada ji sakys: ‘Grįšiu pas savo pirmąjį vyrą, nes pas Jį man buvo geriau negu dabar’.

⁷Huchiiin a itte nungah a jui dinga, himahleh a pha kei ding; huan amau a zong dinga, himahleh a mu kei ding; huan, Ka pai dia ka pasal masapen kiangah ka kik ding; huaichiangin tu sangin kei dingin a hoihzo ding, a chi ding hi.

⁸Ji nesuprato, kad Aš jai daviau javų, vyno, aliejaus ir parūpinau daug sidabro bei aukso, kurį ji panaudojo Baalui!

⁸A buhlehbal, uain, sathau ka piak leh, a dangka leh a dangkaeng, Baal adia a zat uh, ka hihpungsak chih a theih louh jiakin.

⁹Todėl Aš sugrįšiu ir atimsiu iš jos javus jų metu, vyną jo metu ir vilnas bei linus, kuriais ji dengė savo kūną.

⁹Huaijiakin ka buhlehbal a lak hunin ka la nawn ding, ka uain a hunin, a vuaktanna khuhna ding ka samul leh ka pat ka bot khe ding.

¹⁰Dabar Aš atidengsiu jos gėdą meilužių akyse, ir niekas jos neišgelbės iš mano rankos.

¹⁰Huchiin tuin amah itte muhin a zahlakna ka mukhe ding a, ka khut a kopan kuamahin amah a tankhe kei ding uh.

¹¹Padarysiu galą jos džiaugsmui, puotoms, sabatams, jauno mėnulio ir metinėms šventėms.

¹¹A vualnopna tengteng ka tawpsak dinga, a ankuanluite, a kha thakte, a khawlnite, leh a kikhawmpi kulmut tengteng

¹²Aš sunaikinsiu jos vynmedžius ir figmedžius, apie kuriuos ji kalbėjo: ‘Tai mano meilužių duotas užmokestis’. Aš tuos sodus paversiu mišku, juose ganysis laukiniai žvėrys.

¹²Hiaite ka kipahman ka itten kei a honpiak uh ahi, a chihna, a grep guite leh a theipi kungte ka suse vek ding huchiin gammangin ka bawl dinga, gamsaten huaite a ne ding uh.

¹³Bausiu ją dėl švenčių Baalams, nes ji smilkydavo jiems, dabindavosi auskarais ir papuošalais, sekdavo paskui meilužius, o mane pamiršdavo”,­sako Viešpats.

¹³Huan Baalim ni, huaitea gimlim a hal nite amah tungah ka kan dinga; a bilbahte leh a suangmantamtea kijema, a it a zuiha, kei a hon mangngilh jiakin, TOUPAN a chi.

¹⁴“Aš ją viliosiu, išvesiu į dykumą ir paguosiu ją.

¹⁴Huaijiakin, ngaiin, amah ka hip ding a, gamdai ah ka tonpih dinga, a kiangah lungmuanhuaitakin thu ka gen ding hi.

¹⁵Aš ten jai duosiu vynuogynus ir Achoro slėnį­vilties vartus. Ji giedos ten kaip jaunystėje, kaip išėjusi iš Egipto krašto.

¹⁵Huan huai akipanin a grephuangte amah ka pe dinga, lametna kongkhak dingin Akor guam; huan a tuilai nite bangin, Aigupta gam akipana a hongpawt khiak lai ni bangin huailaiah aman la a sa ding.

¹⁶Tą dieną,­sako Viešpats,­tu vadinsi mane savo vyru, ir nebevadinsi savo šeimininku.

¹⁶Huai ni chiangin hichi ahi dinga, aIsi na honchita dia; Baali non chi nawnta kei ding, TOUPAN a chi.

¹⁷Aš pašalinsiu Baalų vardus iš jos burnos, ir ji nebeminės jų.

¹⁷A kam akipan Baalim minte ka lamangta dinga, a min un genkhiak a hih nawntak louh ding jiak un.

¹⁸Tuomet padarysiu sandorą su lauko žvėrimis, padangių paukščiais ir žemės ropliais; karą, lanką ir kardą pašalinsiu iš krašto ir leisiu jiems saugiai gyventi.

¹⁸Huai ni chiangin, gamsate toh, van vasate toh, leia bokvaka pai thilte toh amau adingin thukhun ka bawl ding; thalpeu leh namsau leh kidouna gam akipan ka hihmangta dinga, galmuangtakin amaute ka kualsakta ding hi.

¹⁹Aš susižadėsiu su tavimi amžiams, susižadėsiu teisume ir teisingume, malonėje ir gailestingume.

¹⁹Huan, kei dingin khantawnin nang ka honkhamta ding; ahi, diktatna leh, vaihawmna leh, itna siamna leh chitnain keia dingin nang ka honkham ding hi.

²⁰Susižadėsiu su tavimi ištikimybėje, ir tu pažinsi Viešpatį.

²⁰Ginomnain keia dingin ka honkham hial dinga; huan TOUPA na thei ding hi.

²¹Tą dieną Aš išgirsiu,­sako Viešpats.­Aš išgirsiu dangus ir jie išgirs žemę.

²¹Huan huai ni chiangin hichi a honghi dinga, Ka dawng ding, vante ka dawn dinga, amau lei a dawng ding uh, TOUPAN a chi.

²²Žemė išgirs javus, vyną ir aliejų, ir šie išgirs Jezrahelį.

²²Huan leiin buhlehbal leh, uain leh, sathau a dawng ding a, huan amau Jezreel a dawng ding uh.Huan lei ah kei din amah ka tuh dinga; chitna tanglounu tungah chitna ka nei ding; ka mite hiloute kiangah, Ka mite na hi, ka chi dinga; huan amau, Ka Pathian na hi, hon chi ding uhi.

²³Aš ją pasėsiu sau tame krašte, pasigailėsiu tos, kurios nebuvo pasigailėta ir sakysiu ne savo tautai: ‘Tu mano tauta’, o jie atsakys: ‘Tu mano Dievas’ ”.

²³Huan lei ah kei din amah ka tuh dinga; chitna tanglounu tungah chitna ka nei ding; ka mite hiloute kiangah, Ka mite na hi, ka chi dinga; huan amau, Ka Pathian na hi, hon chi ding uhi.