¹Keturioliktais karaliaus Ezekijo metais Asirijos karalius Sanheribas puolė visus sustiprintus Judo miestus ir juos paėmė.

¹Huan, kumpipa Hezekia kum sawm leh kum lina kumin hichi ahi a, Assuria gam kumpipa Sennakerib tuh Juda gama khua kulhpi nei tengteng sim dingin a vahohtou-a a lata hi.

²Asirijos karalius siuntė Rabšakę iš Lachišo į Jeruzalę pas karalių Ezekiją su didele kariuomene. Jis sustojo prie aukštutinio vandentiekio tvenkinio, vėlėjo lauke.

²Huan, Assuria kumpipan Rabsakeh sepaihhon tampi piin Lakish khua akipanin Jerusalem khuaa kumpipa Hezekia kiangah a sawla. Huan, dil saknung tuilakna kianga puansawpmi pawn lamlianah a dinga,

³Pas jį išėjo Hilkijo sūnus Eljakimas, rūmų viršininkas, raštininkas Šebna ir metraštininkas Joachas, Asafo sūnus.

³Huchiin kumpipa inkuanpihte tunga heutu-a om Hilkia tapa Eliakim te, laigelhmi Shebnate, tanchin gelhmi Asaph tapa Joa te kiangah a hong suk uhi.

⁴Rabšakė jiems tarė: “Taip sakykite Ezekijui: ‘Taip sako didysis karalius, Asirijos karalius: ‘Kuo remiasi tavo pasitikėjimas?

⁴Huan Rabsakehin a kiang uah, Hezekia kiangah hichiin gen un, Kumpipa thupitak Assuria kumpipain hichiin a chi, Na muanna kiangakna bang ahi maia?

⁵Tu kalbi tuščius žodžius, o karui reikalingas patarimas ir jėga. Kuo pasitiki, kad maištauji prieš mane?

⁵Kidouna dinga na lemtheihna leh na hatna jaw thu lel ahi, ka chi; Kua muanga, ka tunga hel na hi maia?

⁶Ar ketini atsiremti į Egiptą, šitą sulūžusią nendrę? Kas į ją atsiremia, tam ji įsminga į ranką ir perduria ją. Toks yra faraonas, Egipto karalius, visiems, kurie juo pasitiki.

⁶Ngaiin, hiai sialluang chiang, kitan Aiguptate, muang neive; huaimin a muan aleh, a khutah a sun ding hi; Aigupta kumpipa Pharo jaw amah muang tengteng tungah hichibang ahi nakanak hi.

⁷Jei tu sakysi: ‘Mes pasitikime Viešpačiu, savo Dievu’, tai ar ne Jo aukštumas ir aukurus Ezekijas pašalino ir įsakė Judui ir Jeruzalei: ‘Jūs garbinkite prie šito aukuro’.

⁷Ahihkeileh, ka kiangah, TOUPA i Pathian uh ahi ka muan uh, na chihleh, amah pen Hezekiain Judate kiangah leh Jerusalemte kiangah, Hiai maitam maah kia na biak ding uh ahi, chi-a, a mun sangte leh a maitamte lak mang sakpa hi lou hia?

⁸Taigi dabar lenktyniauk su mano valdovu, Asirijos karaliumi; aš tau duosiu du tūkstančius žirgų, jei tu surinksi tiek raitelių ant jų joti.

⁸Huchiin, hehpihtakin, ka pu Assuria kumpipa kiangah thu chiamin, huchiin ken sakol sang nih ke honpe ding, nang a tung ua tuangdingte na muh theihpeuh ding leh.

⁹Ar gali pasipriešinti silpniausiam mano valdovo tarnų būriui, nors ir pasitiki Egipto kovos vežimais ir raiteliais?

⁹Bangchin, kangtalaite leh sakol tungtuang mite thu-ah Aiguptate tunga na muanna ngaa, ka pu sikha neupente laka heutu khat leng na nan zoh ding?

¹⁰Argi aš be Viešpaties atėjau į šį kraštą jo sunaikinti? Viešpats man įsakė: ‘Eik ir sunaikink tą kraštą’ ”.

¹⁰Huan, hiai hihse dinga sim dingin TOUPA panglou-a hong pai tou ka hi-a hia? TOUPAN, ka kiangah, Huai gam sim dingin hoh tou inla, hihsia in, a honchi, chiin, a chi a.

¹¹Tada Eljakimas, Šebna ir Joachas sakė Rabšakei: “Kalbėk su savo tarnais aramėjiškai, mes suprantame; nekalbėk su mumis žydiškai, girdint žmonėms ant sienų”.

¹¹Huan, Eliakim leh Shebna leh Joa ten, Rabsakeh kiangah, Hehpihtakin na sikhate Suria pauin honhoupihtain; huailah ka theithei ngal ua; kulh bang tunga mite jakin Juda pauin honhoupih nawn ken, a chi ua.

¹²Rabšakė atsakė: “Ar mano valdovas siuntė mane tik pas tavo valdovą ir tave kalbėti šiuos žodžius? Ar ne pas tuos vyrus, kurie sėdi ant sienos, kad valgytų su jumis savo pačių išmatas bei gertų savo šlapimą?”

¹²Himahleh Rabsakehin, Ka puin na pu kiang kiaah leh nang kiangah hiai thu gen dingin honsawl ahia? Kulh bang tunga tute, noute toh amau ek ne ding leh amau zun dawn dingte kiangah, a honsawl a hizo kei maw? a chi a.

¹³Tada Rabšakė atsistojo ir garsiai šaukė žydiškai: “Klausykite didžiojo karaliaus, Asirijos karaliaus žodžių!

¹³Huan, Rabsakeh a dinga, Juda pauin ngaihtakin a kikou-a, kumpipa thupi Assuria kumpipa thute ngaikhia un.

¹⁴Taip sako karalius: ‘Nesiduokite Ezekijo suvedžiojami, nes jis neišgelbės jūsų.

¹⁴Kumpipan hichiin a chi, Hezekia khemin om nuam dah un; aman lah a honhumbit thei sin ngal keia;

¹⁵Teneįtikina Ezekijas jūsų pasitikėti Viešpačiu, sakydamas: ‘Viešpats tikrai išgelbės mus ir šito miesto neatiduos į Asirijos karaliaus rankas’.

¹⁵Hezekiain, TOUPAN pellouin honhumbit ding; hiai khopi jaw Assuria kumpipa khuta piakin a om kei ding, chiin, thu gen mahleh, TOUPA tuh Hezekia gen jiakin muang nuam tuan dah un.

¹⁶Neklausykite Ezekijo, nes taip sako Asirijos karalius: ‘Padarykite su manimi sutartį ir išeikite pas mane, tuomet kiekvienas valgysite nuo savo vynmedžio ir nuo savo figmedžio bei gersite vandenį iš savo šulinio,

¹⁶Hezekia thu ngaikhe kei un; Assuria kumpipan lah hichiin a chi ngala, Thilpiakin hon kituahpih unla, ka kiangah hongpai khia un; mi chihin a grep guia pat leh mi chihin a theipi kunga pat ne chiat unla, mi chihin a tuikhuka pat tui dawn chiat un.

¹⁷kol aš ateisiu ir išvesiu jus į kraštą, panašų į jūsų, pilną javų ir vyno, duonos ir vynuogių.

¹⁷Ka hongpaia, noumau gam banga buh leh uain omna gam, tanghou leh grep huante omna gama ka honpaipih ma tan.

¹⁸Nesiduokite Ezekijo suklaidinami, kai jis kalba: ‘Viešpats išgelbės mus’. Argi kuris nors iš tautų dievų išgelbėjo savo kraštą iš Asirijos karaliaus rankos?

¹⁸TOUPAN honhumbit ding, chi-a, Hezekiain a honkhem khak leh pilvang un. Nam chih pathian laka mi himhimin a gam uh Assuria kumpipa kiangah a humbitta ua hia?

¹⁹Kur yra Hamato ir Arpado dievai? Kur Sefarvaimų dievai? Argi jie išgelbėjo Samariją iš mano rankos?

¹⁹Hamath leh Arpahte pathiante koia om ahi ta ua? Sepharvaimte pathiante koia om a hita ua? Huai Samari khua kei akipanin a humbit ta ua hia?

²⁰Kuris visų šitų kraštų dievas išgelbėjo savo kraštą iš mano rankos, kad Viešpats išgelbėtų Jeruzalę?’ ”

²⁰Huai gam pathian tengteng loaka kuaten ahi a gam uh keia kipana a humbit uh? TOUPAN Jerusalem khua kei akipanin a humbit vial mahmah ding maw? chiin, a chi a.

²¹Jie visi tylėjo ir neatsakė nė žodžio, nes karalius buvo įsakęs: “Neatsakykite jam”.

²¹Amau bel a dai dide ua, thu khat lelin leng a dawng kei uh; kumpipa thupiak, Amau dawng kei un, chih ahi ngala.Huchiin kumpipa inkuanpihte tunga heutu-a om Hilkia tapa Eliakim te, laigelhmi Shebna te, tanchin gelhmi Asaph tapa Joa te puansilh bohkek silhin Hezekia kiangah a hongpai ua, Rabsakeh thugente a hilh uhi.

²²Eljakimas, Hilkijo sūnus, rūmų viršininkas, raštininkas Šebna ir Joachas, Asafo sūnus, metraštininkas, atėjo pas Ezekiją su perplėštais rūbais ir perdavė jam Rabšakės žodžius.

²²Huchiin kumpipa inkuanpihte tunga heutu-a om Hilkia tapa Eliakim te, laigelhmi Shebna te, tanchin gelhmi Asaph tapa Joa te puansilh bohkek silhin Hezekia kiangah a hongpai ua, Rabsakeh thugente a hilh uhi.