¹Tai išgirdęs, karalius Ezekijas perplėšė savo rūbus, apsirengė ašutine ir nuėjo į Viešpaties namus.

¹Huan, hichi ahi a, kumpipa Hezekiain huai a jak takin a puansilhte a botkeka, saiip puan a silha, TOUPA inah a lutta.

²Jis nusiuntė rūmų viršininką Eljakimą, raštininką Šebną ir vyresniuosius kunigus, apsirengusius ašutinėmis, pas pranašą Izaiją, Amoco sūnų.

²Huan, a inkuanpihte tunga heutu-a om Eliakim leh, laigelhmi Shebna leh, siampute upate saiip puan silhin Amoz tapa jawlnei Isai kiangah a sawl hi.

³Jie kalbėjo jam: “Taip sako Ezekijas: ‘Šita diena yra bausmės, pažeminimo ir gėdos diena. Atėjo laikas gimdyti, bet nėra jėgų.

³Huan, a mau a kiangah, Hezekiain hichiin a chi, Tuni mangbatna leh muhsitna ni ahi; naupangte lah a pian hun uh a hita ngala, amau piangsak dingin hatna lah a om nawn ngal keia.

⁴Gal Viešpats, tavo Dievas, išgirs žodžius Rabšakės, kurį Asirijos karalius siuntė niekinti gyvąjį Dievą, ir sudraus už žodžius, kuriuos Viešpats, tavo Dievas, girdėjo. Melskis už tuos, kurie yra likę’ ”.

⁴Rabsakeh a pu Assuria kumpipan Pathian hing gense dinga a sawl thu gente, TOUPA na Pathianin a bilin a za lai ahi kha ding, huchiin a thu gen, TOUPA na Pathian in a biala, a jakte ah, a honsal ding hi; huaijiakin a om sunte adingin na thumna lan tou in, a chi hi, a chi ua.

⁵Karaliaus Ezekijo tarnai atėjo pas Izaiją.

⁵Huchiin kumpipa Hezekia sikhate Isai kiangah a hongpai uh.

⁶Ir Izaijas kalbėjo jiems: “Sakykite savo valdovui: ‘Taip sako Viešpats: ‘Neišsigąsk girdėtų žodžių, kuriais Asirijos karaliaus tarnai man piktžodžiavo.

⁶Huan, Isaiin a kiang uah, Na pu kiang uah hichiin na chi ding uh ahi, TOUPAN hichiin a chi, Na thu jak, Assuria kumpipa sikhaten a hon-gensiatnate uh, kihta ken.

⁷Štai Aš pasiųsiu jam dvasią, ir jis, išgirdęs žinią, grįš į savo šalį ir ten bus nužudytas’ ”.

⁷Ngaiin, a sungah kha banghiam ka omsak dinga, huchiin thuthang a za dinga, amah gamah a kik nawn ding; huchiin amah gam ngeiah namsaua puksakin ka omsak ding, a chi hi, chiin, a chi a.

⁸Rabšakė sugrįžęs rado Asirijos karalių kariaujantį prieš Libną, nes jis girdėjo, kad šis pasitraukė nuo Lachišo.

⁸Huchiin Rabsakeh a kik nawna, Assuria kumpipan Libnah khua akipan a pai kheta chih a thei khin ngala.

⁹Jis išgirdo sakant apie Etiopijos karalių Tirhaką: “Jis ateina kovoti prieš tave”. Tai išgirdęs, jis siuntė pasiuntinius pas Ezekiją ir įsakė:

⁹Huan, Assuria kumpipa Sennakeribin Tirhak Ethiopia gam kumpipa tungthu, Nang honsim dingin a pawtta, chiin mi gen a ja. Huchiin huai a jak takin Hezekia kiangah Palaite a sawla.

¹⁰“Taip sakykite Ezekijui, Judo karaliui: ‘Teneapgauna tavęs tavo Dievas, kuriuo pasitiki, sakydamas: ‘Jeruzalė nebus atiduota į Asirijos karaliaus rankas’.

¹⁰Hichiin Judate kumpipa Hezekia kiangah na chi ding uh ahi, Na muan Pathianin, Jerusalem khua Assuria kumpipa khutah piak ahi kei ding, chiin, hon khem kei hen.

¹¹Tu girdėjai, ką Asirijos karaliai padarė visose šalyse, jas visai sunaikindami. Nejaugi tu būsi išgelbėtas?

¹¹Ngaiin, Assuria kumpipaten gam tengteng suse vekin a tung ua a thilhihte uh nabilin na ja hi, huchiin nang penpen humbitin na om tuam ding hiam?

¹²Argi tų tautų, kurias mano tėvai sunaikino, dievai išgelbėjo Gozaną, Charaną, Recefą ir Edeno vaikus, gyvenusius Telasare?

¹²Nam chih pathianten, Gozante, Harante, Resephte, Eden ta Telassar khuaa om te, ka pipute sukmante, a humbit ua hia.

¹³Kur yra Hamato, Arpado, Sefarvaimų, Henos ir Ivos miestų karaliai?’ ”

¹³Hamath kumpipa te, Ivvah kumpipa te koia om a hita ua? chiin, a chi a.

¹⁴Ezekijas paėmė laišką iš pasiuntinių ir perskaitė jį. Po to, nuėjęs į Viešpaties namus, išskleidė jį Viešpaties akivaizdoje.

¹⁴Huan Hezekiain palaite khuta kipanin lai a mu a, a sima, huchiin Hezekia TOUPA inah a va luta, TOUPA maah a phata hi.

¹⁵Ezekijas meldėsi, sakydamas:

¹⁵Huan, Hezekia TOUPA kiang ah a thuma.

¹⁶“Kareivijų Viešpatie, Izraelio Dieve, kuris gyveni tarp cherubų. Tu vienas esi visų žemės karalysčių Dievas, Tu sukūrei dangų ir žemę.

¹⁶Sepaihte TOUPA, Israelte Pathian aw, cherubte tunga tupa, nang, nang kia, leitung luah gam tengteng Pathian na hi; nangman leitung leh van na bawl a.

¹⁷Palenk, Viešpatie, savo ausį ir išgirsk. Atverk, Viešpatie, savo akis ir pamatyk. Išgirsk visus Sanheribo žodžius, kuriais jis niekino gyvąjį Dievą.

¹⁷TOUPA aw na bil hon doh inla, ngai dih ve; TOUPA aw na mit hak inla, en dih ve; Pathian hing gense dinga mite sawlpa Sennakerib thu tengteng ngai dih ve.

¹⁸Tai tiesa, Viešpatie, kad Asirijos karaliai išnaikino tautas ir jų šalis.

¹⁸TOUPA, Assuria kumpipaten gam tengteng leh a lei uh a hihse ngei ngut ua, a pathiante uleng meiah a pai ua.

¹⁹Jie sudegino jų dievus, nes jie nebuvo dievai, tik žmonių rankų darbas­medis ir akmuo,­todėl jie juos sunaikino.

¹⁹Huaite jaw Pathian ahi kei him ua, mihing khuta bawl sing leh suang, a hijaw uh; huaijiakin a hihmang uhi.

²⁰Dabar, Viešpatie, mūsų Dieve, išgelbėk mus iš jo rankų, kad visos žemės karalystės žinotų, jog Tu vienas esi Viešpats”.

²⁰Huaijiakin, TOUPA ka Pathian uh aw, nang, nang kia, TOUPA na hi chih leitung luah gam tengtengin a theihna ding un amah akipanin honhumbitin, chiin.

²¹Tada Izaijas, Amoco sūnus, pasiuntė pas Ezekiją, sakydamas: “Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas, apie Sanheribą, Asirijos karalių.

²¹Huai laiin Amoz tapa Isaiin Hezekia kiangah mi a sawla, hichiin a chi a, TOUPA Israelte Pathianin hichiin a chi hi, Assuria kumpipa Sennakerib siatna ding nangawna ka kianga na thum jiakin hiai a tungtang thu TOUPAN a gen ahi hi;

²²Štai Viešpaties žodis, kurį Jis kalbėjo apie jį: ‘Mergelė, Siono dukra, paniekino tave ir pasityčiojo iš tavęs. Jeruzalės dukra kraipo galvą dėl tavęs.

²²Zion tanu nungakin a honmusita, a honnuih san hi; Jerusalem tanuin a lu a honsin khum.

²³Ką tu niekinai ir prieš ką piktžodžiavai? Prieš ką išdidžiai pakėlei balsą ir savo akis? Prieš Izraelio Šventąjį!

²³Kua ahi maia na minsiatsakna gensiat? kua tungah ahia na aw na puamsaka, na mit na sansak? Israelte Mi Siangthou tungah ngei.

²⁴Per savo tarnus tu niekinai Viešpatį ir sakei: ‘Su daugybe kovos vežimų aš pasikėliau į kalnų aukštumas, Libano aukščiausias vietas. Aš iškirsiu jo aukštuosius kedrus, gražiausius kiparisus. Aš pasieksiu pačią aukštumą, Karmelio mišką.

²⁴Na sikhate zangin TOUPa na min sesaka, Ka kangtalai tampi toh tangsang sanna, LEbanon gam gil khawngah ka hontungtou ta hi; a sidar sing sang takte leh a meilah sing hoih te ka phuk ding; A mun sang pen, a lei hoihna gammangah ka lut ding.

²⁵Aš kasiau šulinius ir gėriau vandenį; savo kojų padais išdžiovinau upes apsiausties vietose’.

²⁵Tuileh ka leta, tui ka dawn jela, ka khepek nuaiin Aigupta lui tengteng ka kangsak vek ding, na chi.

²⁶Argi negirdėjai? Jau seniai Aš tai padariau, labai seniai tai paruošiau, tik dabar įvykdžiau, kad tu galėtum sustiprintus miestus paversti griuvėsių krūvomis.

²⁶Ken nidanglaia patin huai ka hih ahi a, tumalama kipana ka suktuah ahi chih na za ka hia? Khua kulhpi neite in chim khawm bang lela hihsepa na hih theihna dingin tuin ka tungsak hi.

²⁷Todėl jų gyventojai bejėgiai, jie nusigando ir susigėdo, jie tapo kaip lauko žolė, kaip gležna žolė ant stogų, kuri nudžiūna neužaugusi.

²⁷Huaijiakin a sunga omte a hat lo kei ua, a lau ua, a zahlak uhi; pawn loupa bang lel leh, koupa hing bang lel, intungloupa hing bang lel, intungloupa bang leh, lou buh hoih ma bang lel ahi uh.

²⁸Aš žinau, kaip tu gyveni, kaip tu įeini ir išeini, kaip tu siautėji prieš mane.

²⁸Ken bel na tut bang, na pawt bang, na lut bang, ka tunga na hehdan ka thei hi.

²⁹Kadangi tavo siautėjimas prieš mane ir tavo pasipūtimas pasiekė mano ausis, Aš įversiu savo grandį į tavo šnerves ir tave pažabosiu, ir vesiu tave atgal keliu, kuriuo atėjai’.

²⁹Ka tunga na heh jiak leh, na pau uang dan ka bila a honglut touh tak jiakin ka nakbulh nang nakah ka bulh dinga, ka sikkaihna leng na mukah ka bulh ding hi, na hongpaina lampi mahah ka honkik sak nawn ding, chih, chiin.

³⁰Tau bus toks ženklas: šiais metais valgyk, ką randi, kitais metais maitinkis tuo, kas užaugs savaime; o trečiais metais sėkite ir pjaukite, sodinkite vynuogynus ir valgykite jų vaisus.

³⁰Huan, hiai pen nang adinga chiamtehna ding ahi ding; tukumin buh sang na sen ding ua; kum nawnin leng huai buh sang mah na sen ding uh; huan, a kum thumna ah buh tuh unla, at unla, grep huante bawl unla, a gah ne un.

³¹Judo namų likutis vėl leis šaknis apačioje ir neš vaisių viršuje.

³¹Huan, Juda inkuampihte laka dam sunte bel a suklama zungkaia, a tou lama gahin a om nawn ding.

³²Iš Jeruzalės išeis išlikusieji, iš Siono kalno išgelbėtieji. Tai darys kareivijų Viešpaties uolumas.

³²A om sunte Jerusalem akipanina pawt ding ua, dam lai dingte Zion tang akipanin a pawt ding uh; sepaihte TOUPA phatuamngaihnain huaite a hih ding hi.

³³Todėl taip sako Viešpats apie Asirijos karalių: ‘Jis neįeis į šį miestą ir nepaleis į jį nė vienos strėlės, neateis prieš jį su skydais ir nesupils pylimo aplink jį.

³³Huaijiakin TOUPAN Assuria kumpipa tungtang thu-ah hichiin a chi, Amah hiai khopi a hongtung kei dinga, hiailaiah a thal leng a kap sam kei dinga, lum toh a kiangah leng a hongpai sam kei ding, a simna dingin lah lei kulh a bawl sam kei ding.

³⁴Jis sugrįš tuo pačiu keliu, kuriuo atėjo, ir į miestą neįsiverš,­ sako Viešpats.­

³⁴A hongpaina lampi-ah huai mahah a hongkik nawn dinga, hiai khopi a hongtung kei ding, TOUPAN a chi.

³⁵Aš apginsiu šitą miestą ir išgelbėsiu jį dėl savęs ir dėl mano tarno Dovydo’ ”.

³⁵Kei jiak leh ka sikha David jiakin hiai khopi humbit dingin ka hum ding hi, chiin, a chi a.

³⁶Viešpaties angelas išėjo ir išžudė asirų stovykloje šimtą aštuoniasdešimt penkis tūkstančius. Kai jie atsikėlė anksti rytą, visur buvo pilna lavonų.

³⁶Huchiin TOUPA angel a vapawta, Assuriate giahmunah mi nuai khat leh sing giat leh sang nga a sisak a; huan, jing khanga mi a thoh u leh, ngaiin, misi luang ngen a nahi hi.

³⁷Asirijos karalius Sanheribas pasitraukė ir grįžo į Ninevę.

³⁷Huchiin, Assuria kumpipa Sannakerib a pawta, a paia, a kik peka, Ninevi khuaah a om nilouh hi.Huan, hichi ahi a, a pathian Nisrok inah pathian a biak laiin a tapa Adrammelek leh Sarezer ten namsauin a sat lum ua; huchiin a tai mang ua, Ararat gamah a lut uh. Huan, a tapa Esarhaddonin a sikin vai a hawm hi.

³⁸Kai jis garbino savo dievo Nisrocho namuose, jo sūnūs Adramelechas ir Sareceras nužudė jį kardu ir pabėgo į Armėnijos kraštą. Jo sūnus Asarhadonas karaliavo jo vietoje.

³⁸Huan, hichi ahi a, a pathian Nisrok inah pathian a biak laiin a tapa Adrammelek leh Sarezer ten namsauin a sat lum ua; huchiin a tai mang ua, Ararat gamah a lut uh. Huan, a tapa Esarhaddonin a sikin vai a hawm hi.