¹Tomis dienomis Ezekijas mirtinai susirgo. Pas jį atėjo pranašas Izaijas, Amoco sūnus, ir jam tarė: “Taip sako Viešpats: ‘Sutvarkyk savo namus, nes tu nebepasveiksi, bet mirsi’ ”.

¹Huai laiin Hezekia muanmohin achi a naa. Huchiin Amoz tapa jawlnei Isai a kiangah a honga, a kiangah, Toupan hichiin achi, Na innkuanpihte omdan ding gel sak in; dam khe lou inlah si ding na ngala, chiin. a chi a.

²Ezekijas nusigręžė į sieną ir meldėsi:

²Huchiin Hezekia bang lam ngain a oma, Toupa kiangah a thuma,

³“Viešpatie, meldžiu Tave, atsimink, kad aš teisingai ir tobula širdimi vaikščiojau prieš Tave ir dariau gera Tavo akyse”. Ir Ezekijas graudžiai verkė.

³Toupa aw, na maa thutak leh lungtang hoihkim pu-a ka omjel dan leh na mitmuha thil hoih ka hih jel dan, hehpihtakin thei gige in, achi a. Huan, Hezekia a kap huphup hi.

⁴Viešpaties žodis buvo suteiktas Izaijui:

⁴Huchiin Toupa thu Isai kiangah a hongtung a,

⁵“Eik ir sakyk Ezekijui: ‘Taip sako Viešpats, tavo tėvo Dovydo Dievas: ‘Aš girdėjau tavo maldą ir mačiau tavo ašaras. Aš pridėsiu tau dar penkiolika metų

⁵Kuan inla, Hezekia kiangah genin, Toupa, na pu David Pathianin hichiin achi, Na thumna ka jaa, na khituite leng ka mu-a: ngaiin, na damsung nite ah kum sawm le kum nga ka behlap ding.

⁶ir išgelbėsiu tave ir šitą miestą iš Asirijos karaliaus rankų.

⁶Huan, nang leh hiai khopi Assuria kumpipa akipan ka humbit dinga: hiai khopi ka hum ding hi.

⁷Tau bus šis Viešpaties ženklas, kad Viešpats įvykdys, ką pažadėjo.

⁷Huan, Toupan a thil gen a hih ngei ding chih, hiai nanga dingin Toupa akipan chiamtehna ding ahi ding:

⁸Aš pastumsiu Ahazo saulės laikrodžio šešėlį atgal dešimčia laipsnių’ ”. Saulė sugrįžo dešimčia laipsnių atgal, kuriuos buvo nuėjusi.

⁸Enin, inlimchiala lim, Ahaz dakbitheihnaa niam kiaksa, inlimchial sawm tanin ka kiksak nawn ding, a chi, chiin, chiin. Huchiin, ni a niamna dakbitheihnaah inlimchial sawm tannin a kik nawnta hi.

⁹Ezekijas, Judo karalius, pagijęs iš savo ligos, parašė:

⁹Juda kumpipa Hezekia china, a dam nawn nunga a laigelh:

¹⁰“Aš maniau, jog, įpusėjus mano amžiui, turėsiu eiti į mirusiųjų buveinę. Aš pasigendu savo likusių metų.

¹⁰Ka damsung nite sun lai takin han kongpi-ah lut dingin ka kisaa: ka damsung kum omlai dingte suhin ka omta, ka chi hi.

¹¹Aš tariau: ‘Nebematysiu Viešpaties gyvųjų žemėje, nebepamatysiu daugiau pasaulio gyventojų’.

¹¹Toupa, Toupa ngei, mi hing gamah ka mu nawnta kei dinga: khovela omte lakah mihing ka mu nawnta kei ding hi.

¹²Mano metai praėjo ir pašalinti nuo manęs kaip piemenų palapinė; mano gyvenimas kaip audėjo rietimas suriestas ir iš staklių išimtas. Dieną ir naktį Tu vedi mane į pabaigą.

¹²Ka omna suan in a oma, belamchingmi puanin bang in ka kianga kipana lak mang in a omta hi. Puan gan min a puan a jial bangin ka hinna ka jial a; aman siambu akipan a hon teptan mot sina; nang ni khat leh zan khat thil thu-a hon hih tawp maimah ding nei ve ka chi.

¹³Aš laukiau iki ryto. Jis kaip liūtas sutrupino visus mano kaulus pirmiau, negu diena pasibaigė ir atėjo naktis.

¹³Jingsang tan ka dai teiteia; humpinelkai bang in ka guh tengteng a sutan veka: nang ni khat leh jan khat thil thu-a hon hihtawp mai ding neive.

¹⁴Aš čirškiu kaip kregždė, burkuoju kaip balandis. Mano akys nusilpo, bežiūrėdamos aukštyn. Viešpatie, aš prislėgtas, padėk man.

¹⁴Lensiam hiam, vakang hiam bangin ka hamhama, vakhu bang in ka thumthuma, tunglam etnain ka mit a vaita hi; Toupa aw, nuaisiah a om kahi, nang ka tang in ding in.

¹⁵Ką aš galiu bekalbėti ir besakyti? Jis davė man pažadą ir jį įvykdė. Aš tyliai gyvensiu visus likusius savo metus savo sielos apkartime.

¹⁵Bang ka gen de aw? Aman honhoupiha, amah mahin a hih pah ngal: ka hinna ningkitelna jiak in ka damsung kum tengtengin awl khakhain ka pai khiankhian ta ding.

¹⁶Viešpatie, tuo žmogus yra gyvas ir tai yra mano dvasios gyvybė. Tu išgydysi mane ir suteiksi man gyvenimą.

¹⁶Toupa aw, hichibang thil jiakin mihingte a hing jel uh, huaite kiaah ka kha hinna a om jel hi: huaijiakin hondam sak nawnin hon hihing sak nawn in.

¹⁷Štai apkartimas man pavirto ramybe. Tu išgelbėjai mano gyvybę nuo duobės ir sunaikinimo, visas mano nuodėmes numetei sau už nugaros.

¹⁷Ngaiin, ka lungmuanna dingin ahi, ningkitelna thupitak ka naneih: himahleh nang, ka hinna na it jiak in, siatna kokhuk akipanin na humbitta; ka khelhnate tengteng lah na nunglamah na pai vekta ngala.

¹⁸Mirusiųjų pasaulis Tau nedėkoja ir mirtis nešlovina Tavęs. Kurie žengia į duobę, nebesitiki Tavo ištikimybės.

¹⁸Hanin lah hon phat thei ngal keia, sihnain leng honpahtawi thei sam kei hi: kokhuka kumten na thutak a lemen theikei uh.

¹⁹Gyvieji giria Tave, kaip ir aš šiandien. Tėvas pasakoja vaikams apie Tavo ištikimybę.

¹⁹Mihingin, mihing in, amau ngeiin tuni-a ka hih bangin a honphat ding uh: pa in atate kiangah na thutak a theisak ding.

²⁰Viešpatie, gelbėk mane, tuomet aš visą savo gyvenimą Viešpaties šventykloje giedosiu ir skambinsiu”.

²⁰Toupa bel hon hondam dingin a mansa gige hi: huaijiakin I damsung tengteng in, Toupa inah, ka late tumgingguineite toh i sa ding.

²¹Izaijas liepė uždėti gabalėlį figos ant voties, kad karalius pasveiktų.

²¹Isaiin, Theipi gah lomkhat la henla, damdawi a tata tatte dingin a meimatumah tat hen, huchiin a dam ding, a na chi khinta.Hezekiain leng, Toupa inah ka hoh tou nawn ding chih theihna bang chiamtehna hong om ding ahia? A nachikhinta hi.

²²Ezekijas klausė: “Koks yra ženklas, kad įeisiu į Viešpaties namus?”

²²Hezekiain leng, Toupa inah ka hoh tou nawn ding chih theihna bang chiamtehna hong om ding ahia? A nachikhinta hi.