¹“Guoskite, guoskite mano tautą,­sako jūsų Dievas.­

¹Lungmuan un, ka mite lungmuan un, na Pathian un a chi.

²Kalbėkite paguodą Jeruzalei, praneškite jai, kad jos kovos pasibaigė, nusikaltimas atleistas. Ji gavo iš Viešpaties dvigubai už savo nuodėmes”.

²Jerusalemte kiangah lungmuan lamsangin thugen unla, a galdouna uh hih zoh a hitaa, a khelhna uh ngaihdam ahi a, a thil hih khelh tengteng gun ding in Toupa khutta kipan amunihin a muta uh chih hilh un.

³Dykumoje šaukiančiojo balsas: “Paruoškite kelią Viešpačiui, tiesų darykite Jam vieškelį dykumoje.

³Tua! Kikou awin, Gamdaiah Toupa lampi bawl unla, gam keu-ah I Pathian adingin lamlian kilualsak un.

⁴Slėnius užpilkite, kalnus ir kalvas pažeminkite, kas kreiva, ištiesinkite, kas nelygu, išlyginkite.

⁴Guam chih sansak ahivek dinga, tang chih mual chih niamsak ahi ding: lampi kawite tansak ahi dinga, a phokna lailai hihlual ahi ding:

⁵Viešpaties šlovė bus apreikšta, visi kūnai tai matys, nes Viešpats taip kalbėjo”.

⁵Huan, Toupa thupina hihlat ahi dinga, mi tengtengin huai a mu diamdiam chiat ding uh: Toupa kamin lah a genta ngala, a chi a.

⁶Balsas tarė: “Šauk!” Aš klausiau: “Ką šaukti?”­“Kiekvienas kūnas yra žolė, visas jo grožis yra lyg lauko gėlės žiedas.

⁶Tua! awin, Kikou in, a chi. Huan, miin, bang thu gen din kaki kou dia? a chi-a. Mi tengteng loupa bang ahi ua, a thupina tengteng uleng pawna pak bang ahi.

⁷Kai Viešpats pūsteli, žolė nuvysta ir žiedas nukrinta. Taip ir tauta yra žolė.

⁷Toupa huin a mut jiakin loupa a vuaia, a pak a tul nak: mite jaw loupa bang ahi mahmah uhi.

⁸Žolė nuvysta, žiedas nukrinta, bet mūsų Dievo žodis išlieka per amžius”.

⁸Loupa a vuaia, a pak a tul jel: i Pathian thu ubel khantawn in a om gige ding, chiin, a chi a.

⁹Pakilk į aukštą kalną, geros žinios nešėjau Sione! Pakelk galingai balsą, geros žinios nešėja Jeruzale! Pakelk balsą, nebijok! Sakyk Judo miestams: “Štai jūsų Dievas!”

⁹Zion kianga a tanchin hoih hilh mi aw, tangsang mahmahte khawngah vahoh tou un; Jerusalem kianga tanchin hoih hilh mi aw, ngaihtakin na aw suahin; suahin, lau ken; Juda khuate kiangah, En un, na Pathiah uh!

¹⁰Viešpats Dievas ateina su galia, Jo ranka valdo visa. Jo atpildas yra su Juo ir Jo darbas priešais Jį.

¹⁰En un, Toupa Pathian mi hattak bang in a hongpai sin hi; a banin a sikin vai a hawm ding: en un, a kipahman lah a kiangah a om hi, a ditna leng amaah a om.

¹¹Jis ganys savo bandą kaip piemuo, surankios avinėlius, juos neš prie krūtinės, o avis su jaunikliais vedžios švelniai.

¹¹Aman belamchingpa bangin a belamhon a vak dinga, belamnoute a banin a pomkhawm dinga, a ang sunga koihin a paipih dinga, noukailaite bel awlawl in a pi hiathiat ding, chiin.

¹²Kas išsėmė vandenis sauja ir išmatavo dangų sprindžiais? Kas žemės dulkes saiku seikėjo, pasvėrė kalnus ir kalvas svarstyklėmis?

¹²Kuan ahia tuite a khutpek kuak lela teha, tunga van khap lela teh a, leia leivui tehna khat lel a thun veka, tangte lah khaina lel a khaia, mualpawngte lah bukna lela buk?

¹³Kas nukreipė Viešpaties Dvasią ir buvo Jo patarėjas?

¹³Kuan ahia Toupa kha thilhih dan ding kawkmuh? ahih keileh kua ahia amah lemsehsak hi-a amah chi?

¹⁴Kas davė Jam patarimą, kas mokė Jį teisingumo ir pažinimo, kas parodė Jam supratimo kelią?

¹⁴Aman kua a dong a, kuan ahia amah theisaka, vaihawm lampi ensaka, theihna hilha, theihsaimna lampi ensak ngei?

¹⁵Tautos yra kaip lašas kibire, kaip grūdelis svarstyklėse. Jam salos lyg dulkės.

¹⁵Ngaiin, namchih lah baltina tui tak khat bang lel ahi ua, buknaa banghiam nen bang lela seh ahi ua, ngaiin, aman lah tuikulh gante thilneu neuchikte bangin a dom jel hi.

¹⁶Libano kedrų neužtektų ugniai kūrenti, gyvulių nepakaktų Jo deginimo aukai.

¹⁶Lebanon nangawn khul tham ahi keia, a gama gante leng halmanga kithoihnatham ahi sam kei hi.

¹⁷Visos tautos Jo akivaizdoje bevertės, jos vertinamos mažiau už nieką ir tuštybę.

¹⁷Namchihte lah a maah bangmahlou bang ahi ua, amah ngaihtuahin bangmahlou sanga tawm jaw, huihkhua lel ahi uhi.

¹⁸Su kuo tad palyginsite Dievą? Į ką panašų darysite Jo atvaizdą?

¹⁸Pathian kua toh teh dia kisa na hi ua? Ahihkaleh, bang lim ahia amah toh na teh ding uh?

¹⁹Amatininkas nulieja atvaizdą, auksakalys aptraukia jį auksu ir papuošia sidabrinėmis grandinėlėmis.

¹⁹Milim bawltawm zaw, nasem miin a sunga, dangkaeng sek min dangkaeng in a luan khum a, huai adingin dangka khainiangte a sunsak jel

²⁰Kas neturtingas, pasirenka nepūvantį medį, susiranda išmanų amatininką, tas padaro drožinį ir pastato jį, kad nejudėtų.

²⁰Huchibang thilpiak pe zou lou-a, genthei lo mahmahin sing muat lou ding a tel jel, milim bawl tawm, ling lou ding, amah adia bawlkhiak sak ding khutsiam mi a zongjel hi.

²¹Argi jūs nežinote? Argi negirdėjote? Argi nebuvo pranešta nuo pradžios? Argi nesuprantate iš pasaulio sutvėrimo?

²¹Na lungsim un na theingei kei ua hia? Na bil un na za ngei kei ua hia? a tunga kipan in hon hilh kei ua hia? Lei pian chila kipanin na theisiam kei ua hia?

²²Jis sėdi virš žemės skliauto, jos gyventojai atrodo lyg skėriai. Jis ištiesia dangus lyg užuolaidas, išskleidžia juos lyg palapinę gyventi.

²²Amah jaw lei kualkhumna tunga tupa ahi, amah mitmuhin leitunga omte khaupe bang lel ahi uh, amah jaw tunga van puanin tung banga kai palha, Puan in omna ding a jak a, miliante bangmahlou suaksakpa ahi.

²³Jis kunigaikščius paverčia nieku ir žemės teisėjus padaro kaip tuštybę.

²³Amah leitunga vaihawmmite bangmahlou-a bawl nakpa ahi.

²⁴Jie bus ką tik pasėti, ką tik jų kamienai bus išleidę šaknis, kai Jis pūstelės, ir jie nuvys, viesulas nuneš juos kaip šiaudus.

²⁴Ahia, suan ahi kei ua; ahi, a tuh ahi kei uh; ahi, a kung un leiah zung a kai kei: huailouin aman amau a muta, a vuai ua, pingpeiin buhsi a lak mang bangin a la mang nak hi.

²⁵“Su kuo mane palyginsite ir į ką Aš panašus?”­klausia Šventasis.

²⁵Kua toh honteha, kua kimpih lela honsep dek na hi ua? Mi siangthouin a chi

²⁶Pakelkite akis ir pažiūrėkite aukštyn, kas visa tai sutvėrė? Jis suskaitęs veda jų pulkus ir kiekvieną vadina vardu. Jo galia ir jėga yra tokia didelė, kad nė vieno netrūksta.

²⁶Tunglam khawngah na mit uh haksak unla, huai thilte khawng kua siam hiam en un; aman tuh sepaihte kizomzom in a pi khe jela, a min chiat un a sam jela; a hatna thupina jiak leh thilhihtheihna lama a hat jiakin khat lel leng kimlo a om ngei kei uhi.

²⁷Kodėl sakai, Jokūbai, kodėl taip kalbi, Izraeli: “Viešpačiui mano keliai nežinomi ir mano teisių Dievas nemato”.

²⁷Jakobte aw, Bangchia hichibanga chi na hi ua, Isrealte aw, bangchia, hichibanga thugen na hi ua, Ka lampi jaw Toupa laka sel ahi a, a honvaihawmsakna ka Pathian laka lak mang ahi, chih?

²⁸Ar nežinai? Ar negirdėjai? Viešpats, amžinasis Dievas, kuris sutvėrė žemę, niekada nepailsta ir nepavargsta, Jo išmintis neišsemiama.

²⁸Na lungsim in na theingei kei ua hia? Na bil un na za ngei kei ua hia? Khantawn Pathian. TOUPA kawlmong Siampa, a bah ngei keia, a gim ngei sam louhdan; a theihsiamdan zon khiak vual ahi kei hi.

²⁹Jis duoda pavargusiam jėgų ir bejėgį atgaivina.

²⁹Bahte kiangah thilhitheihna a pe jela; hatna him him neiloute a hatsak naknak hi.

³⁰Net jaunuoliai pavargsta ir pailsta, jauni vyrai krinta išsekę.

³⁰Tuailaite nangawn leng a bah un a gim ding ua, tangvalte leng a puk zou ding uh:TOUPA ngakten jaw a hatna uh a thaksak nawn ding ua; muvanlaite bangin khain a leng tou ding ua; gim louin a tai ding ua; bah louin khein a pai ding uhi.

³¹Bet tie, kurie laukia Viešpaties, įgaus naujų jėgų. Jie pakils ant sparnų kaip ereliai, bėgs ir nepavargs, eis ir nepails.

³¹TOUPA ngakten jaw a hatna uh a thaksak nawn ding ua; muvanlaite bangin khain a leng tou ding ua; gim louin a tai ding ua; bah louin khein a pai ding uhi.