¹“Salos, nutilkite prieš mane. Tautos teįgauna naujų jėgų, tepriartėja ir tekalba; eikime kartu į teismą.

¹Tuikulh gahte aw, ka maah dai sisip unla; michihin a hatna uh thaksak nawm uhenla: hongpai nai chiat le uh; huai khit chiangin gen uhen: vaihawm dingin kinaih tuah chiat ni.

²Kas pašaukė teisųjį iš rytų, liepė jam sekti paskui save? Jis atidavė tautas jam, pavergė karalius, atidavė juos kardui kaip dulkes, lankui­kaip vėjo nešiojamus šiaudus.

²Suahlam akipan mikhat, diktatna jiak a khe bula a sap, kuan ahia kai halh? Aman lah nam chih a maah a piaa, kumpipate tungah vai a hawmsaka; amau leivui bangin a namsau kiangah a piaa, buhsi huih mut leng bangin a thalpeu kiangah leng a pia hi.

³Jis vejasi juos, saugiai pereina keliu, kuriuo prieš tai nebuvo ėjęs.

³Aman amaute a delha, bittakin a pai jela; a khea a pai nailouhna lampi-ah.

⁴Kas tai nuveikė ir padarė? Kas pašaukė kartas pradžioje? Aš, Viešpats, pirmasis ir paskutinysis.

⁴Atunga kipan suan tengteng samin, kuan ahia sema, hih khin? Kei TUOPA, a masapen leh nanungpen kia ka om, a hihpa tak ka hi

⁵Salos tai matė ir išsigando, drebėdami iš baimės atėjo žemės pakraščiai.

⁵Tuikulh gamten amu ua; a lau ua; kawlmongte a ling ua: a honnaiha, a hongpai ua.

⁶Jie vienas kitam padėjo ir vienas kitą drąsino.

⁶Mi chihin amau lawmte a panpih ua; mi chihin a unaute uh kiangah, Khamuang takin om un, a chi chiat uh.

⁷Amatininkas padrąsina auksakalį, kuris su plaktuku dirba, giria ant priekalo kalantį: ‘Taip, gerai!’ Jie prikala vinimis stabą, kad nejudėtų.

⁷Huchiin, a bulhkipna lam thu-ah, A noih hi, chiin, khutsiam miin dangkaeng sekmi a hasuana, seka sekmum sekdou sekmi a hasuana: huan, a linlouhna dingin kilhna tein a kilh kipta.

⁸Bet tu, Izraeli, mano tarne Jokūbai, kurį išsirinkau, mano draugo Abraomo palikuoni.

⁸Himahleh nou Isrealte ka sikha, Jakopte kamitel, ka lawm Abraham suante aw,

⁹Aš pašaukiau tave iš žemės pakraščių, susivadinau iš tolimiausių kampų ir tau sakiau: ‘Tu esi mano tarnas, Aš tave išsirinkau ir neatmesiu tavęs.

⁹Nou, lei tawpna akipana ka mi pi, a nawl akipana ka mi sap, ka sikhate na hi ua, honpaikhe louin ka hontel jaw hi, ka honchihte aw,

¹⁰Nebijok, nes Aš esu su tavimi; nepasiduok baimei, nes Aš esu tavo Dievas. Aš sustiprinsiu tave ir padėsiu tau, Aš palaikysiu tave savo teisumo dešine’.

¹⁰Lau kei un, kei lah na kiang uah ka om ngala; mangbang kei un, kei lah na Pathian uh ka hi ngala: ka honhatsak dinga; ahi, ka honpanpih ding; ahi, ka diktatna khut taklamin ka honlen gige ding.

¹¹Visi, kurie tau priešinasi, bus sugėdinti ir raudonuos; kurie kovoja prieš tave, sunyks ir žus.

¹¹Ngaiin, na tung ua lungkimlou tengtengzahlak tak leh zum takin a om ding uh: nou honselte lah bangmahlou bang ahi ding ua, a mang ding uh.

¹²Tu ieškosi ir nerasi tų, kurie sukyla prieš tave; tie, kurie kovoja prieš tave, bus kaip niekas, kaip tuščia vieta.

¹²Nou honselte na zong ding ua, namu tuan kei ding uh: nou hon doute lah bangmah lou bang ahi ding ua, thil omlou bang lel ahi ding uh.

¹³Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, laikysiu tavo dešinę ranką ir sakysiu: ‘Nebijok, Aš tau padėsiu!’

¹³Kei TOUPA na Pathian un, Lau kei un, ka honpanpih ding, chiin, na khut taklam ulah ka len sin ngala.

¹⁴Nebijok, tu kirmėle Jokūbai, jūs Izraelio žmonės! Aš padėsiu tau”,­sako Viešpats, tavo atpirkėjas, Izraelio Šventasis.

¹⁴Nou Jakob tangtel leh Isreal mite aw, lau kei un, ka honpanpih ding, TOUPAN a chi, nou hon tanpa tuh Isrealte Mi Siangthou a hi

¹⁵“Aš padarysiu tave lyg naują kuliamąjį veleną su aštriais krumpliais. Tu kulsi ir sutriuškinsi kalnus, kalvas sutrinsi kaip pelus.

¹⁵Ngaiin, buhsukna khawl thak mahmah, hiam mahmah, ha neiin ka honbawl ding; tangte khawng chilin na khen jan ding ua, mualpawngte lah buhsi bangin na bawl ding uh.

¹⁶Tu vėtysi juos, vėjas nuneš ir viesulas išblaškys juos, o tu džiaugsies Viešpačiu ir didžiuosies Izraelio Šventuoju.

¹⁶Na jap ding ua, huihin a mut leng dinga, pingpeiin a hih dalh ding: huan, noute TOUPA ah na kipak ding ua, Isrealte Mi Siangthoupa na hon suang ding uh.

¹⁷Kai vargšai ir beturčiai ieškos vandens, bet jo neras ir jų liežuvis sudžius iš troškulio, Aš, Viešpats, Izraelio Dievas, išklausysiu juos, nepaliksiu jų.

¹⁷Mi genthei leh tagahten tui a zong jel ua, a om ngal keia, a lei uh dangtakin a hul khinjel; kei TOUPAIN amau ka dawng dinga, kei Isrealte Pathianin amaute ka paisan kei ding.

¹⁸Aš atidarysiu upelius ant kalvų ir šaltinius slėniuose; dykumą paversiu ežerais ir išdžiūvusią žemę­vandens versmėmis.

¹⁸Tangsang giau-ahte luite ka luangkhesak dinga, guam laizangahte tuinakte ka suaksak ding: gamdai dilin ka bawl dinga, gam keu leng tuinakin ka bawl ding hi.

¹⁹Dykumoje pasodinsiu kedrų ir akacijų, mirtų ir alyvmedžių; kartu augs pušys, kiparisai ir jovarai,

¹⁹Gamdaiah sidar singte, singgite, muite, thau singte ka suan dinga, gam keuah meilah singte, phante, singgelh chite ka suan khawm vek ding:

²⁰kad jie matytų ir suprastų, apsvarstytų ir žinotų, jog Viešpaties ranka tai padarė, Izraelio Šventasis tai sukūrė.

²⁰TOUPA khutin huaite a hih ahi chih leh Isrealte Mi Siangthouin a siam ahi chih a muh ua, a theih ua, a ngaihtuah ua, a theisiam theina ding un.

²¹Ateikite, ginkite savo bylą, pateikite įrodymus,­sako Viešpats, Jokūbo karalius.­

²¹Na thu uh hong gen un, TOUPAN achi; Pathianin na chihna sanpen uh sulang un, Jakopte Kumpipan a chi.

²²Priartėkite ir praneškite, kas įvyks. Pasakykite, kas seniau buvo, kad apsvarstytume ir suprastume, kas įvyks toliau.

²²Huaite sulang uhenla, thil hong tung dingte I kiang uah gen uhen; I ngaihtuah theina ding leh a tawpna ding I theih theina dingin, tuma thilte bang ahia gen un; ahihkeileh, thil hongtung dingte hontheisak un.

²³Praneškite, kas ateityje įvyks, kad žinotume, jog jūs esate dievai. Darykite gera ar bloga, nustebinkite ar išgąsdinkite.

²³Pathian na hi uh chih ka theih theihna ding un tunungchianga thil hongtung dingte gen un; ahi, I mangbat chiatna ding un leh I et chiat ding un thil hoih hiam thil hoihlou hiam hih dih ua le.

²⁴Jūs esate niekas ir jūsų darbas yra niekas. Pasibjaurėjimas, kas jus pasirenka.

²⁴Ngai un, bangmah nana hi kei uhi, na thil hih u leng bangmah ahi sam kei: nou hontelte lah mi kihhuaipi na hi uhi.

²⁵Aš pažadinau jį iš šiaurės, ir jis ateis. Iš rytų ateis tas, kuris šauksis manęs. Jis valdovus sumins kaip kalkių skiedinį, kaip puodžius mina molį.

²⁵Mal lama kipan mi khat ka ding saka, amah a hontunga; ni suahna akipan ka min loupa; aman suang bulhkipna bawl bangin vaihawmmite a bawl dinga, belvelmiin bellei a chil mah bangin a chil ding hi.

²⁶Kas paskelbė nuo pat pradžios, kad žinotume, ir iš senovės, kad sakytume: ‘Jis teisus’. Nė vienas nepranešė ir nepaskelbė, nė vienas neišgirdo jūsų žodžių.

²⁶I theih theihna ding un kuan ahia a tunga kipan gen ngei? Amah jaw a dik hi, I chih theihna ding un kuan ahia gen khol ngei? A hi gen himhim a om kei uh, ahi, theisak him him a omkei uh, ahi, na thugente uh za himhim a om kei uh.

²⁷Aš pirmasis pranešiau Sionui ir Jeruzalei, pasiunčiau tą, kuris skelbia gerą žinią.

²⁷Ken Zion kiangah, Enin amau en dih, ka chi masa dinga, Jerusalem kiangah tanchin hoih hontunmi khat ka pe ding.

²⁸Aš apsidairiau, bet nebuvo nė vieno, kuris patartų ar paklaustas atsakytų.

²⁸Huan, ka etin leng mi himhim a om kei ua; amau ka dotin leng. A lak ua lemtheimi, thu khat leng dawng thei, kua mah him him leng a om kei uh.En un, a vek un, a nasepte uh bangmah lou ahi a, thil om lou himhim ahi: a milim sunte u lah huaih leh huihkhua lel ahi hi.

²⁹Jie yra tuštybė, jų darbai­niekas, jų lieti atvaizdai­vėjas ir niekai”.

²⁹En un, a vek un, a nasepte uh bangmah lou ahi a, thil om lou himhim ahi: a milim sunte u lah huaih leh huihkhua lel ahi hi.