¹“Štai mano tarnas, kurį palaikau, mano išrinktasis, kurį pamėgau. Aš suteikiau jam savo dvasią, jis įgyvendins teisingumą pagonyse.

¹Ka sikha, ka let gige, ka tel, ka lungin a pahtak mahmah en dih ua: a tungah ka kha ka koihta: Jentelte kiangah piak dingin vaihawmna thu a hong pawt ding.

²Jis nešūkaus ir nepakels balso; jo balso nesigirdės gatvėse.

²A kikou kei dinga, a aw leng a suaksak sam kei ding, kongzing ah a aw a kiza sak sam kei ding.

³Jis nenulauš įlūžusios nendrės ir neužgesins gruzdančio dagčio; Jis įvykdys teisingumą iki galo.

³Sialluang gawpsa a kitan siangsak kei dinga, pat khu a mitsak kei ding: vaihawmna thutakin a la kei ding.

⁴Jis nepails ir nenusivils, kol įgyvendins teisingumą žemėje, ir visi kraštai lauks jo įstatymo”.

⁴Lei tunga vaihwmna a omsak masiah, amah a bah kei dinga, a lungdong sam kei ding; huan, tuikulh gamten a dan thu a ngak nilouh ding uhi.

⁵Taip sako Viešpats Dievas, kuris sutvėrė dangus ir juos ištiesė, sutvirtino žemę ir kas ant jos auga, kuris duoda gyvybę ir dvasią tautoms, gyvenančioms žemėje:

⁵Pathian, toupa. van siampa leh phalhpa, lei leh a sunga kipana pawt tengteng hihlianpa, a tunga mite kiangah hatna pepa leh a tunga paite kiangah kha pepan hichiin a chi:

⁶“Aš, Viešpats, pašaukiau tave tiesoje. Aš laikysiu tave už rankos ir padarysiu tave sandora tautai, šviesa pagonims,

⁶Kei toupain diktatnain ka honsama, na khut ka len dinga, ka honhumbit dinga, mite thukhun ding leh Jentelte hihvakpa dingin ka honsep dinga:

⁷kad atvertum akis akliems, išvestum iš kalėjimo belaisvius, sėdinčius tamsiuose kalėjimuose.

⁷Mitdelte mit hihvak ding leh. mi tengte suangkulha kipan pi khe ding leh, mial laka tute suangkulh akipana pi khe dingin.

⁸Aš esu Viešpats­tai mano vardas. Aš neduosiu savo garbės kitam ir savo šlovės stabams.

⁸TOUPA ka hi; huai tuh ka min ahi: ka thupina mi dang kiangah ka pe kei dinga, phat ka lohna leng milim bawl tawmte kiangah ka pe sam kei ding.

⁹Ankstesnieji dalykai įvyko, skelbiu jums dabar naujus, pranešu anksčiau, negu tai įvyks”.

⁹Ngai un, tuma thilte a hongtungta, thil thakte gen ka hi: a pou main a thachin ka honhilh hi.

¹⁰Giedokite Viešpačiui naują giesmę, gyrius Jam teskamba iki žemės pakraščių! Girkite Jį, plaukiantys jūra ir visa, kas joje, salos ir jų gyventojai!

¹⁰Tuipi-a hohsukte leh, a sunga om tengteng leh, tuikulh gamte leh, a tunga om tengteng aw, TOUPA pahtawiin la thak sa unla, kawlmong akipanin leng amah phatna lasa un.

¹¹Tedžiūgauja dykuma ir jos miestai, kaimai, kedariečių apgyventi; uolų gyventojai linksmai šūkaukite nuo kalnų viršūnių.

¹¹Gamdai leh a khoiten a aw uh suaksak uhen, Kedarte omna khuaten; Suangpi khuaa omten nuamsain lasa uhenla, mual dawna kipanin kikou uhen.

¹²Atiduokite Viešpačiui šlovę ir skelbkite Jo garbę salose!

¹²TOUPA hih thupi uhenla, tuikulh gamten a phatna thu gen uhen.

¹³Viešpats išeis kaip karžygys, kaip karo vyras pažadins savo įniršį. Jis šauks, šauks garsiai, Jis nugalės savo priešus.

¹³toupa lah mihat mahmah bangin a pawt dinga, galdoumi bangin mulitna a tokthou ding: a kikou dinga, ahi, ngaih takin a kikou ding; amah doute tungah hat takin a gamtang ding.

¹⁴“Aš ilgai tylėjau, buvau tylus ir kantrus. Dabar šauksiu kaip gimdyvė, iš karto viską sugriausiu ir sunaikinsiu.

¹⁴Sawtpi ka daitaa; ka om kinkenin ka kidek teitei; tun jawm numei nauvei bangin ka kikou tuaituai dinga; ka nak honhonin ka nak huhu ding.

¹⁵Aš ištuštinsiu kalnus ir kalvas, upes padarysiu salomis, išdžiovinsiu tvenkinius ir žolę.

¹⁵Tangte leh mualpawngte ka hihse dinga, a niam tengteng ka keusak vek ding; luite khawng tuikulh gamin ka bawl dinga, dilte ka kangsak ding.

¹⁶Aš vesiu akluosius jiems nežinomais keliais, nepažįstamais takais; pakeisiu jiems tamsą šviesa, kreivus takus­tiesiais. Aš tai įvykdysiu ir jų nepaliksiu.

¹⁶Mittote a theih ngei louh uh lam ah ka honpi dinga; a theih ngei louh uh lampi ah ka pi ding: a ma uah mial vakin ka bawl dinga, lam kawinate leng ka tangsak ding. Huai thilte ka hih dinga, amau leng ka nuse kei ding.

¹⁷Trauksis atgal ir bus visai sugėdinti tie, kurie pasitiki drožtais atvaizdais ir sako nulietiems stabams: ‘Jūs esate mūsų dievai’.

¹⁷Milim bawl tawmte muanga, milim sunte kianga, Ka Pathian uh na hi uh. chite kihei sakin a om ding ua, nakpitakin a zahlak ding uhi.

¹⁸Kurtieji, klausykite; aklieji, žiūrėkite ir matykite.

¹⁸Bengngongte aw, bilin ja unla; mittote aw na muh theihna ding un en un.

¹⁹Kas toks aklas kaip mano tarnas ir kurčias kaip mano pasiuntinys, kurį siunčiu? Kas toks aklas kaip ištikimasis, kaip Viešpaties tarnas?

¹⁹Ka sikha loungal kua mit a tawa? Ahihkeileh, ka sawltak sawl bangin kua beng a ngonga? Hon kithuah pihmi bangin kua mit a tawa? TOUPA dikha bangin kua mit a tawa?

²⁰Jis žiūri, bet nepastebi. Jo ausys atviros, bet jis negirdi”.

²⁰Thil tampi na mu-a, himahleh na lungsimin na vom gige kei; a bilte lah a kihonga, himahleh a za kei jel hi.

²¹Viešpats panorėjo dėl savo teisumo išaukštinti ir išgarsinti įstatymą.

²¹Dan lah a diktatna jiaka letsaka zah kaisaka om TOUPAN hoih a saa.

²²Tauta yra apiplėšta ir apvogta, visi klasta suimti ir sugrūsti kalėjimuose. Jie tapo grobiu, ir nėra gelbėtojo. Niekas nereikalauja paleisti aukos.

²²Himahleh hiaite jaw guta guk sak leh loh tuak mite ahi ua; guama ahi vek ua, suangkulha khum mangte ahi ua; sal ding ahi ua, kuamahin lah a humbit ngal kei ua, gallaka lak ding ahi ua, kuamahin, penawnin, a chi tuan kei uhi.

²³Kas iš jūsų atkreipia dėmesį į tai ir rūpinasi tuo, kas bus ateityje?

²³Na lak uah huaitea bildoh ding kua na om ua? Hun hongtung ding adia ngaikhiaa za ding kua na om ua?

²⁴Kas leido Jokūbą apiplėšti ir Izraelį apvogti? Ar ne Viešpats, kuriam mes nusikaltome? Jie nenorėjo vaikščioti Jo keliais ir paklusti įstatymui.

²⁴Kuain ahia Jakobte gallak dia lak dinga piaa, Isreal gutate kianga pia? TOUPA, a tunga I khelhnapa un, a piak hilou hia? Amah lampi ah lah a pai nuam ngal kei ua. A dan thu lah a mang sam kei uh.Huaijiakin a heh mahmahna leh kibawlna tha amau tungah a sung buaa; huaiin amaute a kanga, himahleh a thei sam kei uh; huaiin amaute a hula, himahleh a lungsim un a ngaihtuah tuan kei uhi.

²⁵Jis išliejo ant Izraelio savo degančią rūstybę ir užleido karo baisumą. Visur siautė ugnis, bet jis nesuprato, ji degino jį, bet jis neėmė to į širdį.

²⁵Huaijiakin a heh mahmahna leh kibawlna tha amau tungah a sung buaa; huaiin amaute a kanga, himahleh a thei sam kei uh; huaiin amaute a hula, himahleh a lungsim un a ngaihtuah tuan kei uhi.