¹Klausykitės, salos, stebėkite, toli esančios tautos! Viešpats pašaukė mane dar man negimus, Jis minėjo mano vardą, kai tebebuvau motinos įsčiose.

¹Tuikulh-ate aw, ka thu ngaikhia unla, gamla pi-a mi chih aw, ngaikhia un: Toupan sul akipana hon sap him ka hi; ka nu gilsunga kipan him in ka min a nagenta hi:

²Jis padarė mano žodžius lyg aštrų kardą ir pridengė mane savo rankos šešėliu; Jis padarė mane tinkama strėle ir paslėpė savo strėlinėje.

²Ka kam namsau hiam mahmah bangin a bawla, a khutah a honsela; thal nawttet vilvelin a honbawla, a thalbawmah a hnkhum a:

³Jis sakė: “Tu, Izraeli, esi mano tarnas, per tave būsiu pašlovintas”.

³Huan, ka kiangah, Nang jaw ka sikha na hi a; Israel pahtawia ka omna ding, na hi, a chi a.

⁴Aš sakiau: “Veltui dirbau, be reikalo ir tuščiai eikvojau savo jėgas; bet pas Viešpatį yra mano teisingumas, pas Dievą mano atlyginimas”.

⁴Ken bel, A thawn lelin ka semgima, bangmah lou ding leh huihkhua lel dingin ka tha pai: himahleh pellouin ka tunga vaihwamna ding Toupa kiangah ahi a om, hon ditna ding leng ka Pathian kiangah ahi a om, ka chi.

⁵Dabar kalba Viešpats, kuris nuo gimimo padarė mane savo tarnu, kad sugrąžinčiau Jam Jokūbą ir surinkčiau Izraelį. Aš būsiu šlovingas Viešpaties akyse, Dievas yra mano stiprybė.

⁵Huan, tuin Toupa, Jakobte a kianga pi nawnna ding leh, Israelte a kianga pi khawma a omna ding un, a sikhaa om dinga sula kipana honbawlpan a gen (Toupa mitmuhin mi zahtakhuai ka hi ngala, ka Pathian lah ka hatna ahi behlapta hi)

⁶Jis sako: “Negana to, kad tu būsi mano tarnu Jokūbo giminėms sugrąžinti ir Izraelio likučiui surinkti. Aš tave padarysiu šviesa pagonims, kad tu būtum mano išgelbėjimas iki žemės pakraščių”.

⁶A hi, aman, Jakobte namte tundingna ding leh Israelte laka humbitte a omsak naawna dingin, ka sikhaa na om jaw, thil neuchik mahmah a hilai: Jentelte vaksakpa dingin leng ka honsep ding, kawlmong phaa ka hondampa dia na om theihna dingin, a chi a.

⁷Taip sako Viešpats, Izraelio atpirkėjas, jo Šventasis, valdovų vergui, kurį žmonės paniekino ir tautos bjaurisi: “Karaliai pamatys ir atsistos, kunigaikščiai pagarbins dėl Viešpaties, kuris ištikimas, ir Izraelio Šventojo, kuris tave išsirinko”.

⁷Toupa, Israelte tanpa leh a Mi Siangthou un, mite muhsitpa, namte kihtuntun, vaihawmmite sikha kiangah hichiin a chi: Muanhuai Toua, Israelte Mi Siangthou, nang hontelpa jiakin kumpipaten a mu ding ua, a thou ding uh; mi lianten leng chibai a buk ding uh, chiin.

⁸Taip sako Viešpats: “Tinkamu metu išklausiau tave ir išgelbėjimo dieną padėjau tau; padarysiu tave sandora tautai, kad atkurtum šalį ir apgyvendintum apleistą nuosavybę.

⁸Toupan hichiin a chi, Hun kipahhuaiah ka hondawngtaa, hotdamna ni ah ka hon panpihta: ka honhawi dinga, mipite thukunna dingin ka honpe ding, lei dingkipsak ding, gouluah nutsiatsa luahsak dingin;

⁹Kad sakytum belaisviams: ‘Išeikite’, ir tamsoje esantiems: ‘Pasirodykite’. Jie ganysis pakelėse, aukštumos bus jų ganykla.

⁹Suangkulh tangte kianga, Pawt un, miala omte kianga, Hongkilang un, na chih theihna dingin. Lampi-ahte a ne jel ding ua, tangsang mai pengpong ahte a tatna mun uh a om ding hi.

¹⁰Jie nealks ir netrokš, jų neištiks saulė nė karštis; Tas, kuris jų pasigailėjo, ves juos prie tyro vandens šaltinių.

¹⁰A gil kial un a dangtak kei ding ua; kholuma bawlgimin niin leng a hai sam kei ding hi: amaute itpain a pi ding a ahi ngala, tui naknei kiang ngeiah te a pi sin ngala.

¹¹Aš pravesiu kelius kalnuose ir vieškelius aukštumose.

¹¹Huchiin ka tang tengteng lampi din ka bawl dinga, ka lamliante leng sansakin a om ding uh.

¹²Štai šitie ateis iš toli, tie­iš šiaurės ir vakarų, o anie­iš Sinimo krašto”.

¹²Enin, hiaite gamlapi akipanin a hongpai ding ua; enin hiaite mallam akipan te, tumlam akipante in a hongpai sin uh; huaite Sinim gama kipanin a hongpai sin uhi.

¹³Giedokite, dangūs! Džiūgauk, žeme! Kalnai, linksmai giedokite! Nes Viešpats paguodė savo tautą, pasigailėjo savo prispaustųjų!

¹³Vante aw, nuamtakin lasa un; lei aw, nuamsain omin; tangte aw, lasa khe guih un: Toupan lah mite a lungmuan ngala, a mi haksat thuakte leng a hehpih ding hi.

¹⁴Bet Sionas sakė: “Viešpats paliko mane, Viešpats užmiršo mane”.

¹⁴Himahleh Zionin, Jehova-in honpai sana, Toupan ahongmangngilh ta, a chi.

¹⁵“Ar gali moteris užmiršti savo kūdikį, nepasigailėti savo sūnaus? Jei ji ir užmirštų, tačiau Aš neužmiršiu tavęs.

¹⁵Numeiin a tapa, a gila gah ngei, hehpih louhna dingin a nau nwinelai a mangngilh thei ahia! Thei e, huaiten jaw a mangngilh uh ahi thei, himahleh ken jaw ka honmangngilh kei ding.

¹⁶Aš įrašiau tave į savo rankos delną, tavo sienos visada yra mano akyse.

¹⁶Enin, ka khutpekah ka hon gelh hi; na kulh bangte ka maah a om gige ahi.

¹⁷Tavo sūnūs atskuba, o tavo ardytojai ir naikintojai pasitraukia.

¹⁷Na tate a kin ua, nang honhihmangmite leh nang honhihsemiten a honpawt san ding uh.

¹⁸Pakelk akis ir apsidairyk aplinkui: jie visi renkasi prie tavęs. Kaip Aš gyvas,­sako Viešpats,­tu juos priimsi kaip papuošalus ir jais pasidabinsi lyg sužadėtinė.

¹⁸Dak inla, en vialvial inla, en in: hiai tengteng a kikhawm ua, na kiangah a hongpai uhhi. Ka hinna louin, Nang pahtawina kisilh bangin hiaite na kisilha, mou a kigak bangin hiaite in na kigak ngei ding, Toupan a chi hi.

¹⁹Tavo griuvėsiuose, ištuštėjusiose vietose ir sunaikintoje šalyje bus ankšta gyventojams, o tie, kurie tave naikino, bus toli.

¹⁹Na mun sia leh nusiatsate leh na gam hihmansa nung thu ajaw tuin a omte adingin na neu lota ngeingei dinga, nang honvalhte gamla-pi ah aomta ding uhi.

²⁰Tavo vaikai, gimę priespaudoje, sakys: ‘Mums ankšta, padaryk daugiau vietos gyventi’.

²⁰Na ta mansak nunga na ta neihnawnten, Mun kei adingin a neu luaa: ka omna dingin mun honpiain, chiin, na bilah a hon gen ding uh.

²¹Tu galvosi: ‘Kada man gimė šitie? Juk aš buvau nevaisinga ir bevaikė, tremtinė ir belaisvė. Kas juos užaugino? Aš buvau viena palikta. Iš kur šitie?’ ”

²¹Huchiin nangna lungsimin; Hiaite honsuaksak ahi ua eita? ka tate ka mangsaka, keimah kiaa, sala, vialvak ka hi ngala: huchiin hiaite kuan kem ahia eita? Ngaiin, keimah kiaa nutsiatin lah ka om ngala, hiaite koia na om uh ahia eita? na chi ding, chiin.

²²Taip sako Viešpats Dievas: “Aš ištiesiu savo ranką į tautas ir duosiu ženklą pagonims; jie atneš tavo sūnus glėbyje ir tavo dukteris ant pečių.

²²Toupa Pathianin hichiin a chi, Ngaiin, nam chih adingin ka khut ka jakin, mi chih a dingin ka chiamtehna ka tat khe ding: huchiin na tapate a poma pomin na kiangah a honpi ding ua, na tanute te leng liangkolou-a suana piin a om ding uh.

²³Karaliai bus tavo sargai ir karalienės­auklės. Jie puls prieš tave veidu į žemę ir laižys dulkes nuo tavo kojų. Tuomet suprasi, kad Aš esu Viešpats; nebus sugėdinti, kurie laukia manęs.

²³Huan, Kumpipate na tate donpate ahi ding ua, a khupinute u leng na tate donnu ahi ding uh: amau a mai ua lei siin chibai honbuk ding ua, na khea leivui a liak ding uh; huchiin kei Toupa ka hi chih na thei mai ding, hon ngakmite zahlakin a om kei ding uh.

²⁴Argi iš galingojo galima atimti grobį? Ar belaisvius galima išgelbėti iš galiūno?

²⁴Gallakte mi hattak akipana suha omin, mi lauhuai salte hotkhiakin a om ding ua hia?

²⁵Bet taip sako Viešpats: ‘Belaisviai bus atimti iš galiūno ir grobis išplėštas iš galingojo. Aš kovosiu su tais, kurie kovojo prieš tave, ir tavo vaikus išgelbėsiu.

²⁵Om nake, Toupan hichiin a chi, Mi hattak salte hial leng suhin a om ding ua, mi lauhuai gallakte hotkhiak in a om ding: nang doute lah ka dou sin ngala, na tate leng ka hondam ding hi.Huan, nang homsimmohte amau sa ka ne sak ding; uain khum kham bangin amau sisain a kham ding uh: huchiin mi tengtengin, kei Toupa nangmah Hondampa leh nangmah Tanpa, Jakob-a Mi Hat ka hi chih, a thei ding uh, chiin.

²⁶Aš maitinsiu tavo prispaudėjus jų pačių kūnu, ir jie gers savo kraują kaip vyną. Tada kiekvienas kūnas žinos, kad Aš esu Viešpats, tavo gelbėtojas ir atpirkėjas, Jokūbo Galingasis’ ”.

²⁶Huan, nang homsimmohte amau sa ka ne sak ding; uain khum kham bangin amau sisain a kham ding uh: huchiin mi tengtengin, kei Toupa nangmah Hondampa leh nangmah Tanpa, Jakob-a Mi Hat ka hi chih, a thei ding uh, chiin.