1“Klausykite, Jokūbo namai, vadinami Izraelio vardu ir kilę iš Judo šaltinio, kurie prisiekiate Viešpaties vardu ir kalbate apie Izraelio Dievą, bet ne tiesoje ir teisume.
1Jakob inkuan aw, Israel min kikoppiha, Juda tuite akipana pawt, thutakah lah hi lou, diktatnaah leng lah hi sam lou, Toupa min lou-a kichiama, Israelte Pathian min lou jelte aw, hiai ngaikhia un.
2Jie vadinasi šventojo miesto vardu ir remiasi Izraelio Dievu. Jo vardaskareivijų Viešpats.
2Khopi siangthou-a mi a kichi ngal ua, Israel Pathian tungah ginna a nga ua; A min sepaihte Toupa ahi.
3Aš praeities įvykius paskelbiau seniai. Jie išėjo iš mano lūpų ir juos Aš atvėriau. Staiga Aš tai padariau, ir jie įpyko.
3A tunga kipanin thil masate ka gena; ahi, ka kama kipanin a pawta, ka theisaka; thakhatin ka tangtung sak guiha, a hongtung hi.
4Kadangi Aš žinojau, kad tu kietasprandis, tavo sprandas geležinis ir tavo kakta varinė,
4Mi genhak na hi uh, na ngawng uh sik tha ahi, na tal uh dal ahi chih ka theih jiakin,
5Aš pranešiau tai tau iš anksto, pirma, negu įvyko, kad nesakytum: ‘Mano stabas tai įvykdė, mano drožti ir lieti atvaizdai taip įsakė’.
5Nidanglaia kipanin na kiang uah ka genta; a hongtun main leng na kiang uah ka hontheisakta hi: huchilouin jaw, Ka milimin a hih ahi, ka milim bawl tawm leh ka milim sunin thu a piak ahi, na chi kha ding uh.
6Tu girdėjai ir matei visa tai, ar nenori to pripažinti? Dabar skelbiu tai, ko dar nežinaitai nauji ir paslėpti dalykai.
6Na zata uh; hiaite tengteng en un; noumau na genta kei ding ua hia? Tua kipanin thil thak ka hontheisak ding, thil kisel na theih ngei louhte uh.
7Tai padaryta dabar, ne pradžioje. Pirmiau apie tai negirdėjai ir negali sakyti: ‘Aš žinojau’.
7Huaite nidanglaia siam hilouin, tua siam ahi; tuni main na bil un na za ngei kei uh; huchilouin jaw, Ngaiin, huaite I theihsa ahi, na chi kha ding uh.
8Tu to negirdėjai ir nežinojai, tai nepasiekė tavo ausų. Bet Aš žinojau, kad būsi neištikimas ir nusikalsi, ir vadinau tave neklaužada nuo pat gimimo dienos.
8A hi, na bil un na za ngei kei ua; ahi, na lungsim un leng na thei ngei sam kei uh; ahi, nidanglaia kipanin na bil uh honin a om ngei kei himhi: lepchiah taktakin na hih jel uh chih leh, sul akipanin talekmi a honchi him uh chih lah ka thei ngala.
9Dėl savo vardo Aš sulaikysiu savo rūstybę ir dėl savo šlovės susivaldysiu, kad tavęs nesunaikinčiau.
9Ka honhihman louhna dingin ka min jiakin ka hehna ka hawi lai dinga, phat ka lohna dingin na tunguah ka kidek ding.
10Aš apvaliau tave ugnimi, bet ne kaip sidabrą, Aš išbandžiau tave vargų krosnyje.
10Ngai un, ka honhih siang ahi, himahleh dangka hihsiang bangin ahi kei; haksatna haltuina meiah ka hon chian ahi.
11Dėl savęs, dėl savęs Aš tai darysiu, kad mano vardas nebūtų suterštas. Savo šlovės Aš neduosiu kitam.
11Kei leh kei jiakin, ahi, kei leh kei jiak lelin ahi ka hih ding; bang dingin ka min suksiatin a om dia? ka thupina midang kiangah ka pe kei ding.
12Klausyk manęs, Jokūbai ir Izraeli, kurį pašaukiau. Aš, Aš esu pirmasis ir paskutinysis.
12Jakopte leh ka sap Israel aw, ka thu ngaikhia un: kei amah ka hi; amasapen ka hi, a nanungpen leng ka hi.
13Aš sukūriau žemę ir ištiesiau dangus. Aš juos pašaukiau, ir jie stovi čia.
13Ahi, ka khutin lei kingakna a phuma, ka khut taklamin a vante a kaipalh a: ka sap takin a ding khawm jel uh.
14Susirinkite visi ir pasiklausykite. Kas iš jų tai paskelbė? Tas, kurį Viešpats myli, įvykdys Jo sprendimą Babilonui ir chaldėjams.
14Noute tengteng aw, kikhawm unla, ngaikhia un; a lak uah kuan hiai thil a gen dia? Toupan lah amah a ita: aman Babulon tungah a deihlam a hih dinga, a ban Kaldaite tungah likin a om ding.
15Aš, Aš tai kalbėjau, pašaukiau jį, atvedžiau ir jam seksis.
15Kei, keimah ngeiin, thu ka genta; ahi, amah ka sama, ka pia, a lampi zangsak ding.
16Priartėkite prie manęs ir išgirskite; nuo pat pradžios Aš nekalbėjau slaptai, Aš buvau anksčiau, negu tai įvyko. Dabar Viešpats Dievas ir Jo Dvasia siuntė mane”.
16Nouten honnaih unla, hiai ngaikhia un; atung akipanin asimin thu ka gen ngei kei; a om tung lai akipanin huaiah ka om: tuin Toupa Pathianin kei leh a Kha a honsawlta hi.
17Taip sako Viešpats, tavo atpirkėjas, Izraelio Šventasis: “Aš, Viešpats, tavo Dievas, mokau tave, kas naudinga, ir vedu keliu, kuriuo turėtum eiti.
17Toupa, nou hantanpa, Israelte Mi Siangthouin hichiin a a chi: Kei, Toupa na Pathian uh, na hoihna ding ua noute honchilpa, na paina ding lampi ua honpipa ka hi.
18Jei būtum klausęs mano įsakymų, tai tavo ramybė būtų kaip upė ir tavo teisumas kaip jūros bangos.
18Aw nouten ka thupiakte na ngaikheta hi le uchin, na tung ua lemna lui bang maia om dinga, na diktatna uh lah tuipi kihawtte bang maia om ding hi ven maw:
19Tavo palikuonys būtų buvę kaip smiltys ir tavo ainiai kaip smėlio grūdeliai. Jų vardas nebūtų išnykęs ir nebūtų žuvęs mano akyse”.
19Na suante u leng piaunel zah pha ding ua, na gil ua gahte leng piaunel mal neu chikchik zah pha ding hive un maw; a min uh ka maa kipan thai mangin a om kei ding, hihmanin leng a om sam kei ding, chiin.
20Išeikite iš Babilono, bėkite nuo chaldėjų! Džiūgaudami skelbkite tą žinią! Teskamba tai iki žemės pakraščių! Sakykite: “Viešpats atpirko savo tarną Jokūbą”.
20Babulon akipan pawt unla, Kaldaite taimang san un; hiai lasak husain genjak unla, hilh unla, kawlmong tanphain leng gingsak unla, Toupan a sikha Jakopte a tanta, chi un.
21Jie netroško dykumoje, kai Jis juos vedė; Jis perskėlė uolą, ir vanduo išsiveržė.
21Gamdaia a pi laiin a dangtak kei ua: suangpi akipanin amau adingin tuite a luangkhe saka: suangpi a phelkhapa, huchiin tui a hongpawt hokhok hi.Toupan, Mi thulimlote a dingin a muanna himhim a om kei, a chi.
22Viešpats sako: “Nedorėlis neturi ramybės”.
22Toupan, Mi thulimlote a dingin a muanna himhim a om kei, a chi.