¹Kas ateina raudonais drabužiais iš Edomo miesto Bocros, apsirengęs šlovingais rūbais eina savo jėgos pilnatvėje? “Aš, kuris skelbiu teisumą ir turiu galią išgelbėti”.

¹Edom gama akipana hong pai, Bozra khua akipana puansilh diahsan silh kua ahia? a puan silha thupitak, a hatna a thupidan bang a hongpai? Keimah diktat taka thu gena, hotdam lama mi hat mahmahpa kahi.

²Kodėl tavo apsiaustas raudonas ir tavo drabužiai tarsi minančių vyno spaustuvą?

²Bangjiaka na puansilh sana, na silh leh tente leng grep sukna khuka chiltaimi silh leh ten banga om ahia?

³“Aš vienas myniau spaustuvą, nė vieno iš žmonių nebuvo su manimi. Aš mindžiojau juos įtūžęs ir trypiau savo rūstybėje. Jų kraujas aptaškė mano drabužius ir sutepė juos.

³Keimah kiain grep sukna khukah ka chiltaia; mi chih laka mi khat lel leng ka kiangah a om kei uh; ahi, amau ka heha ka chila, ka heha ka pala: huchiin a hinna sisan uh ka puansilhteah thehin a oma, ka puan tengteng ka hihninta hi.

⁴Keršto diena buvo mano širdyje, ir išgelbėjimo metas atėjo.

⁴Phulakni lah ka lungtangah a om ngala, ka tatsa mite kum leng a hongtungta ahi.

⁵Aš apsidairiau­ir nebuvo, kas padėtų, Aš stebėjausi, kad niekas nepalaikė. Todėl mano paties ranka atnešė man išgelbėjimą ir mano įtūžis palaikė mane.

⁵Huchiin ka ena, panpih dingmi himhim a omkei ua; len dingmi himhim a om louh uh lamdang ka sa a: huaijiakin keimah ban mahmah hotdamna honpuaka; ka hehnain a honlen kip hi.

⁶Aš įnirtęs mindžiojau tautas, daviau joms paragauti savo rūstybės ir nubloškiau žemėn jų galybę”.

⁶Huchiin, mi chih ka hehin ka sikdena, ka hehin ka khamsaka, a hinna sisan uh leiah ka bota hi.

⁷Atsimenu Viešpaties mums parodytą malonę ir Jo šlovę, ir visa, ką Jis mums suteikė; Viešpats labai gailestingas Izraelio namams. Jis visa tai darė iš savo malonės, pasigailėdamas mūsų.

⁷Toupan thil bangkima honvuh bang jelin Toupa chitdan thute leh toupa phat na thute ka gen dinga; hehpihnate bang jel leh a chitna thupidante bang jela Israel inkuanpihte laka a hoihna thupi mahmaha a tung ua a vuh thu leng ka gen ding.

⁸Viešpats tarė: “Jie yra mano tauta, mano vaikai, kurie nemeluos”. Jis buvo jiems gelbėtoju.

⁸Aman, Ka mite, ta a taklou-a hih lou dingte ahi mahmah uh, a chi ngala; huchiin amaute hondampa din a hongomta hi.

⁹Jis patyrė visą jų vargą ir angelas, esantis Jo akivaizdoje, jiems padėjo. Iš meilės ir pasigailėjimo jiems Jis atpirko juos, pakėlė juos ir nešė per visas praeities dienas.

⁹A mangbatna tengteng uah amah a mangbang sam jela, angel, a maa omin, amaute a humbit jel: a itna leh a hehpihnain a tantaa; nidanglai ni tengtengah amaute a puain amaute a pom jel hi.

¹⁰Jie maištavo ir vargino Jo šventą Dvasią, todėl Jis apsigręžė ir tapo jų priešu, Jis kovojo prieš juos.

¹⁰Ahihhangin a hel un, a Kha siangthou a lungkhamsak ta ua: huai jiakin amau dou-a om dingin kilehheisakin a oma, amah mahmahin amau a sualta hi.

¹¹Jie atsiminė senas praeities dienas, Jo tarno Mozės laikus, kai Jis vedė savo tautą. Kur yra Tas, kas išvedė iš jūros savo bandą kartu su jų ganytoju? Kur yra Tas, kas davė jam savo šventą Dvasią?

¹¹Huai laiin a miten Mosi nidanglai nite a theigige ua, huchiin a chi uh, Tuipi akipana a belam hon chingmite ton amaute pi Toupa koi a om ahia? a khasiangthou a lak ua koi koihpa koia om ahia?

¹²Kas savo galinga dešine vedė Mozę, perskyrė vandenį pirma jų ir įsigijo amžiną vardą?

¹²A ban thupi tak Mosi taklama paisakpa koia om ahia? khantawn min kibawl nadia a ma ua tui kikhensakpa koia om ahia?

¹³Kas vedė juos per gelmes lyg žirgą dykumoje, kad jie nesukluptų?

¹³A kisuilouhna ding ua tui thuk taka, gamdaia sakol pi banga, amaute pi kaipa koia om ahia?

¹⁴Kaip kaimenė eina į slėnį, taip Viešpaties Dvasia davė jiems poilsį. Taip Tu vedei savo tautą ir įsigijai šlovingą vardą.

¹⁴Guama gan paisukte bangin Toupa Khain amau a khawlsak a: huchibangin, min thupi tak na kibawl na dingin, na mite na pi hi, chiin.

¹⁵Pažvelk iš dangaus, iš savo šventos ir šlovingos buveinės. Kur Tavo uolumas ir galia? Kur Tavo širdies ilgesys ir gailestingumas? Ar jie paliovė?

¹⁵Van akipanin hon ensuk inla, na siangthouna leh na thupina omna akipanin honenin: na phatuamngaihna leh na thil hih thupitakte koiah? na lungtanga non ngaihna leh non hehpihna, khama omta hia?

¹⁶Tik Tu esi mūsų tėvas. Abraomas nepažįsta mūsų, Izraelis nieko nežino apie mus. Tu, Viešpatie, esi mūsų tėvas, mūsų atpirkėjas. Tavo vardas yra amžinas.

¹⁶Abraham in hon theihlouin, Israelin leng hon limsak kei mah leh, nang jaw ka Pa uh nahi ngala: nang jaw, aw Toupa, ka Pa uh na hi a; na min khantawn akipanin kou Hontanpa ahi.

¹⁷Viešpatie, kodėl leidai mums nuklysti nuo Tavo kelių, sukietinai mūsų širdį, kad Tavęs nebijotume? Sugrįžk dėl savo tarnų, savo paveldėtų giminių.

¹⁷Toupa aw, nang bang jiakin ahia na lampi akipantea hon vakmang sak nak na hia? Na sikha, na gouluah namte jiakin hong kik nawnin.

¹⁸Tavo šventa tauta tik trumpai čia gyveno; mūsų priešai mindžiojo Tavo šventyklą.

¹⁸Na mi siangthouten sawtlou chik kia a nei ua: hondouten lah na min siangthou a sik gawpta uh.A tung ua vai na hawm ngeilouhte bang, na min pu ngei loute bang, ka hita uh.

¹⁹Mes esame tokie, lyg niekad nebūtume Tau priklausę ir Tavo vardu nesivadinę.

¹⁹A tung ua vai na hawm ngeilouhte bang, na min pu ngei loute bang, ka hita uh.