¹O kad Tu praplėštum dangų ir nužengtum, kad Tavo akivaizdoje kalnai drebėtų!

¹Aw tangte na maa a luan khiak zoizoina ding un, van botkekin hongkum suk teitei lechin aw.

²Kaip ugnis sudegina malkas ir užvirina vandenį, taip Tavo vardas tegul tampa žinomas priešams ir tautos tegul dreba Tavo akivaizdoje.

²Nam chih na maa a linna ding un nang hondoute kianga na min theihsak nadingin, meiin sing neen a kuangsaka, meiin tui a sousak bangin!

³Tu padarei baisių dalykų, kurių mes nelaukėme. Tu nužengei, ir kalnai drebėjo Tavo akivaizdoje.

³Ka lamet louh uh thil mulkimhuai na hih laiin na hong suka, tangte maah a luangkhe zoizoi uhi.

⁴Nuo amžių ausis negirdėjo ir akis neregėjo kito dievo, be Tavęs, kuris tiek padarytų Jo laukiantiems.

⁴Nidanglaia kipanin miten, nangkia loungal, amaute ngak dinga, sepsak jelpa Pathian lah a thei ngeikei ua, bilin lah a za ngei kei ua, mitin leng a mu ngei sam kei hi.

⁵Tu sutinki tą, kuris su džiaugsmu elgiasi teisiai, atsimena Tave ir Tavo kelius. Tu buvai užsirūstinęs, nes mes nuolat nusidėdavome. Ar dar išgelbėsi mus?

⁵Nang jaw, nuam taka oma diktat taka hihmi, na lampitea nang hontheigigete, na don jela; ngaiin, nang na hihiam, kou thil ka hihkhial ua; huaite-ah sawtpi ka naomta ua, huchiin hotdamin ka om thei lai ding uam?

⁶Mes visi esame kaip nešvarūs, mūsų teisumas kaip purvini skarmalai. Mes visi vystame kaip lapai, mūsų piktadarystės blaško mus kaip vėjas.

⁶Mi nin bangin kana om vekta ngal ua, ka diktatna teng uh leng puansilh nin bang ahi: ka vek un nah bangin ka vuai ua; ka thulimlouhnate un huih bangin a honmut mang jel hi.

⁷Nė vienas nesišaukia Tavo vardo, nepakyla, kad įsikibtų į Tave. Tu paslėpei savo veidą nuo mūsų, palikai mus dėl mūsų nusikaltimų.

⁷Huchiin na min lou-a, nang honlen dinga kihihhalh kuamah himhim a om kei uh: kou akipanin na mai na selta ngala, ka thulimlouhnate uh zangin non mangsakta hi.

⁸Viešpatie, Tu esi mūsų tėvas; mes­molis, o Tu­puodžius; mes visi­Tavo rankų darbas.

⁸Tuin jaw, aw TOUPA, nang ka pa uh na hi; kou bellei ka hi ua; nang kou honvelpa na hi; huchiin ka vek un na khut suak ka hi uh.

⁹Viešpatie, nerūstauk, neminėk amžinai mūsų kalčių. Pažvelk į mus, maldaujame Tavęs, nes mes esame Tavo tauta.

⁹TOUPA aw, heh lo kenla, thulimlouhnate leng khantawnin theigige sam ken: ngaiin hehpihtakin hon en inla, ka vek un nangmah mite ka hi uhi.

¹⁰Tavo šventieji miestai sunaikinti. Sionas paverstas dykuma, Jeruzalė sugriauta.

¹⁰Na khopi siangthoute gamdai a hong suak ua, Zion lah gamdai a hong suak a, Jerusalem lah mun nawtsiat a hong hita hi.

¹¹Mūsų šventi ir didingi namai, kuriuose mūsų tėvai girdavo Tave, sudeginti. Visa, ką mes mėgome, tapo griuvėsiais.

¹¹Ka in siangthou uleh ka in kilawm tak uh, ka pipute un nang a honna phat jelna uh, meia hal ahi; ka thil deihhuaite tengteng ulah hihsiatin a omvekta ngala.TOUPA aw, huai thilte-ah na kidek thei sin ahia? Na dai nilouhin non hihgenthei nilouh sin ahia?

¹²Ar dėl viso to dar susilaikysi, Viešpatie? Ar dar tylėsi ir varginsi mus be saiko?

¹²TOUPA aw, huai thilte-ah na kidek thei sin ahia? Na dai nilouhin non hihgenthei nilouh sin ahia?