¹“Manęs ieško tie, kurie apie mane neklausinėjo, ir suranda tie, kurie manęs neieškojo. Aš sakau: ‘Aš čia, Aš čia!’ tautai, kuri nesivadino mano vardu.

¹Kei hondeih ngeiloute zoning ka om; hon zong ngeiloute muhkhak in ka om: ka min pulou nam kiangah, Honen un, honen uh ka chi-a.

²Visą dieną laikiau ištiestas rankas į maištaujančią tautą, kuri eina neteisingu keliu, sekdama savo mintis.

²Mi helhatte adingin nitumin ka bante ka jak jel, huaite bel amau ngaihtuahnate bang jela lampi hoihlou-a pai nakte.

³Tai tauta, kuri mane nuolat rūstina. Ji aukoja aukas soduose ir degina smilkalus ant aukurų iš plytų.

³Huante khawng a kithoiha, teklei tungte khawnga banghiam gimlim hala, ka maitang mahmah a honhihheh nakte.

⁴Jie pasilieka kapinėse ir miega olose; jie valgo kiaulieną, ir bjaurus viralas yra jų puoduose.

⁴Han lakate khawng tu-a, mundaite khawnga giak jelte, voksa ne-a, a belte khawng ua thil kihhuai tuichik om jelte.

⁵Jie sako: ‘Nesiartink prie manęs, aš esu šventesnis už tave’. Jie yra dūmai mano nosyje, ugnis, deganti visą dieną.

⁵Nang kiain dingin, honnaih ken, nang sangin ka siangthou jo hi, chi jelte ahi uh: huaite bel ka naka meikhu om, nituma mei mitlou om gige nakte ahi uh.

⁶Tai užrašyta mano akivaizdoje; Aš netylėsiu, bet atlyginsiu. Atlyginsiu jiems į antį

⁶Ngaiin, ka maah gelhin a om: ka dai nilouh kei dinga, ka thuk ding, a angsung uah ka thuk ding.

⁷už jūsų kaltes ir kaltes jūsų tėvų­sako Viešpats,­kurie aukojo kalnuose ir mane niekino aukštumose; iki galo jiems atseikėsiu už jų darbus”.

⁷Noumau thulimlouna leh na pute uh thulimlouhnate, Toupan a chi, huaiten lah tang lian tungte ah banghiam gimlim a hal ua, tang tungte ah ka min a gense nak uh: huaijiakin ana sep uh amasapenin a angsung uah ka teh sak ding hi.

⁸Taip sako Viešpats: “Apie vynuogių kekę sakoma: ‘Nesunaikink jos, nes joje yra palaiminimas’, taip Aš darysiu su savo tarnais ir jų visų nesunaikinsiu.

⁸Toupan hichiin a chi, Grep bawmah uain thak a mu ua, min, Hihse ken, huaiah lah vualjawlna a om ngala, a chih bang un, ka sikhate jiakin ka hih sam ding, avek ua ka suksiatlouna dingin.

⁹Jokūbo ir Judo palikuonys paveldės mano kalnus, mano išrinktieji ir mano tarnai apgyvendins juos.

⁹Huan, Jakob akipanin chi khat ka pawt sak dinga, Juda akipanin ka tangte luah ding ka pawt sak ding: huchiin ka mi teelten huai a luah ding ua, ka sikhate huai laiah a om ding uh.

¹⁰Šarono lyguma bus ganykla avims ir Achoro slėnis­vieta sugulti bandai, mano tautai, kuri ieškojo manęs.

¹⁰Huan, ka mi, kei hon zongte adingin, Sharon belam honte huang ahi dinga, Akor guam bel bawng hon kualna mun ding ahi ding hi.

¹¹Bet jums, kurie paliekate Viešpatį, užmirštate mano šventąjį kalną, dengiate stalą laimės deivei ir liejate geriamąją auką lemties dievui,

¹¹Himahleh nou Toupa paisana, ka tang siangthou mangilh a, Vangphatna Bawlpa dinga dohkan bawla, Tanhuana ngaihtuahsaknu dinga uain helsa sung dim jel te aw;

¹²Aš lemsiu kardą, ir jūs nusilenksite išžudymui. Nes kai Aš šaukiau, jūs neatsiliepėte, kai kalbėjau, neklausėte; jūs darėte pikta mano akivaizdoje ir pasirinkote, kas man nepatiko”.

¹²Ka hon saplai in non dawng nuamkei ua, thu ka gen laiin bila jak na ut kei ua, ka mit muhin thil gilou na hihjaw ua, ka kipahpih louh thil na tel jawk jiak un namsauin na tan hun ding uh ka honngaihtuah sak dinga, na vek un thahnaah na kun vek ding uh.

¹³Todėl Viešpats Dievas taip sako: “Štai mano tarnai valgys, o jūs alksite, mano tarnai gers, o jūs trokšite, mano tarnai džiūgaus, o jūs būsite sugėdinti,

¹³Huaijiakin Toupa Pathianin hichiin a chi a, Ngai un, ka sikhaten a ne ding ua, nou bel gilkail in na om ding ua: Ngai un, ka sikhaten a dawnding ua, nou bel dangtakin na om ding uh: ngai un, ka sikhaten nuam asa ding ua, nou bel na zum ding uh:

¹⁴mano tarnai giedos iš širdies džiaugsmo, o jūs verksite iš širdies skausmo ir dejuosite iš dvasios suspaudimo.

¹⁴Ngai un, ka sikhate lungtanga a kipah jiakun la asa ding ua, nou bel lungtanga na lungkham jiak un na kap ding uh, khaa na vui jiak un na mau vungvung ding uh.

¹⁵Mano išrinktieji tars jūsų vardą kaip keiksmažodį, nes Viešpats Dievas nužudys tave, o savo tarnus pavadins kitu vardu.

¹⁵Huan, na min uh kichiam na dingin ka mi telte kiangah na nose ding ua, Toupa Pathianin a hon hih lum ding hi; huan, a sikhate min dang in a samta ding hi.

¹⁶Kas laimins krašte, laimins tiesos Dievo vardu, ir kas prisieks šalyje, prisieks tiesos Dievo vardu, nes senoji priespauda bus užmiršta ir nebeminima mano akivaizdoje.

¹⁶Huchiin, leia amah kivualjawl tawm mi bel thutak Pathian ah aki vualhjawl dinga; leia a kichiammiin thutak Pathian louin a kichiam ding; nidanga lungkhamnate mangngilha a om tak jiakin leh ka mit akipana sela a omtak jiakin.

¹⁷Štai Aš kuriu naują dangų ir naują žemę. Senųjų nebeatsimins ir apie juos nebegalvos.

¹⁷Ngai un, van thakte leh leithakte ka siam ahi; nidanglai thilte jaw theihgigein a om nawn kei dinga, lungsimah leng a lut nawn kei ding hi.

¹⁸Jūs džiaugsitės ir džiūgausite amžinai tuo, ką Aš sukursiu, nes Jeruzalę sukursiu džiūgauti ir jos žmones džiaugsmui.

¹⁸Himahleh ka thil siam ah khantawnin kipak in nuamsa un; ngai un, Jerusalem nuamsakna dingin ka siama, a mite kipahna din ka bawl hi.

¹⁹Aš gėrėsiuos Jeruzale ir džiaugsiuosi savo tauta; nebesigirdės joje verksmo nė dejonių.

¹⁹Jerusalem tungah nuam ka sa dinga, ka mite tungah leng ka kipak ding: a sungah kap husa jak ahi nawn kei dinga, mau husa leng jak ahi nawn kei ding hi.

²⁰Nebus joje kūdikio, kuris išgyventų kelias dienas, nė seno žmogaus, kuris nesulauktų dienų pilnatvės; nes vaikas mirs, nugyvenęs šimtą metų, bet šimtametis nusidėjėlis bus prakeiktas.

²⁰Huai akipana pawt jaw naungek ni sawtlou chik dam a om kei ding ua, putek a damsung nite tangtun lou leng a om sam kei ding uh; naupang lah kum jaa upain a si ding uh ahi ngala, mi khial kum ja lel dam jaw hamse thuak ahi sin uhi.

²¹Jie statys namus ir gyvens juose, įsiveis vynuogynų ir valgys jų vaisių.

²¹Huan, inn a lam ding ua, huaite ah a om gige ding uh; grep huan a bawl ding ua, agah leng a ne ding uh.

²²Jie nieko nestatys, kas atitektų kitiems. Jie nesodins, kad kiti suvalgytų. Mano žmonių amžius prilygs medžio amžiui, gyvendami jie ilgai džiaugsis savo rankų darbais.

²²Mi dang omna ding in inn a lam nawn kei ding ua, midang nek dingin grep huan a bawl nawn kei ding uh; sing damsung nite bang in ka mite damsung nite lah a om sin ngala, ka mi telte jaw sawtpi a sepkhiak tunguah a kipak ding uhi.

²³Jie nedirbs veltui ir negimdys vargui; jie ir jų vaikai bus Viešpaties palaimintųjų palikuonys.

²³Bangmahlouin a sem gim kei ding ua, vangtah lel dingin ta a nei sam kei ding uh; Toupa vualjawl mi suante ahi ngal ua, a tate uh akiang uah a om nilouh ding uh.

²⁴Prieš jiems šaukiant, Aš atsakysiu; jiems dar tebekalbant, Aš išgirsiu.

²⁴Huan, hichi ahi dinga, amau honsap ma un ka dawng dinga; thu a gen sanlai un leng ka bil in kaza ding.Ngia leh belamnou lah a gamta khawm ta ding ua, humpineelkaiin bawngtal bangin buhpawl a neta ding; leivui bel gul an ahi ding. Ka tang siangthou himhimah a kihihna nawn kei ding ua, a kihihse nawn sam kei ding uh, Toupan achi.

²⁵Vilkas ir avinėlis ganysis drauge, liūtas ės šiaudus kaip jautis ir gyvatė maitinsis dulkėmis. Jie nekenks ir nenaikins mano šventajame kalne,­sako Viešpats”.

²⁵Ngia leh belamnou lah a gamta khawm ta ding ua, humpineelkaiin bawngtal bangin buhpawl a neta ding; leivui bel gul an ahi ding. Ka tang siangthou himhimah a kihihna nawn kei ding ua, a kihihse nawn sam kei ding uh, Toupan achi.