¹Taip sako Viešpats: “Dangus yra mano sostas ir žemė­mano pakojis. Kur yra namai, kuriuos jūs man norite statyti, ir kur mano poilsio vieta?

¹Toupan hichiin a chi, Van ka tutphah ahi a, lei ka khe ngakna ahi: inn bang chi bang ahia non lamsak ding uh? koilai ahia ka khawlna ding?

²Mano ranka visa tai sukūrė, ir taip visa atsirado,­sako Viešpats.­Aš pažvelgsiu į žmogų, kuris yra vargšas bei turi atgailaujančią dvasią ir dreba prieš mano žodį.

²Hiaithil bangkimte lah ka khuta ka bawl ahi ngal ua, huchiin hiai thil bangkimte a hongomta ahi, Toupan a chi: ahihhangin hiai mi genthei taka om, lungsima kisik tuntun, ka thu-a ling jel jaw ka en jo ding.

³Pjaunantis jautį yra kaip žudantis žmogų, aukojantis avį­kaip nusukantis sprandą šuniui, aukojantis duonos auką­kaip aukojantis kiaulės kraują, deginantis smilkalus­kaip garbinantis stabą. Taip jie pasirinko savo kelius, jų siela mėgsta jų bjaurystes.

³Bawngtal goumi jaw mi that bang ahi a; thilpiak lan mi jaw vok sisan lanmi bang ahi-a; begaw halmi jaw milim vualjawlmi bang ahi: ahi, amau lampi a telta ua, a thilkihhuaite ua a lungsim uh a kipak jel.

⁴Tad ir Aš parinksiu ir užleisiu ant jų vargą, kurio jie bijo. Nes Aš šaukiau, bet nė vienas neatsiliepė, Aš kalbėjau, bet jie nesiklausė. Jie darė mano akivaizdoje pikta ir pasirinko, kas man nepatinka”.

⁴Ka saplaia kuamahin hon dawng kei ua, thu ka gen lai-a bil a ajak louh ua, ka mitmuh a thil gilou a hih jawk ua, ka thil kipahpihlouhlam a tel jiak un ken leng amau khemna dingte ka telsak dinga, a kihtaak lam uh a tunguah ka tungsak ding, chiin.

⁵Išgirskite, ką sako Viešpats, jūs, kurie drebate prieš Jo žodį: “Jūsų broliai, kurie neapkenčia jūsų ir jus atmeta dėl mano vardo, sako: ‘Teapreiškia Viešpats savo šlovę, kad matytume jūsų džiaugsmą!’ Bet jie bus sugėdinti”.

⁵A thu-a ling jelte aw, Toupa thu ja un: na unau uh, nou honhopa leh ka min jiaka nou hon delhkheten. Na kipahman uh ka muh theih na ding un, Toupa hih thupiin om hen, a chi ua, ahihhangin a zumzota ding uh.

⁶Tai balsas mieste! Tai balsas iš šventyklos! Tai Viešpaties balsas, kai Jis atlygina savo priešams.

⁶Tua! Khopi-a lum vengvung husa! Biakin husa eive! a melmate thukpa Toupa husa eive!

⁷Dar skausmų nepajutus, ji pagimdė, dar skausmams neprasidėjus, pagimdė sūnų.

⁷Aman vei man louin nau a neia; na man louin pasal naupang a nei hi.

⁸Kas tai girdėjo, ar ką panašaus matė? Ar gali kraštas užgimti per vieną dieną? Ar gali tauta atsirasti per vieną akimirką? Tik skausmams prasidėjus, Sionas pagimdė savo vaikus.

⁸Huchibang kuan a za ngeia? huchibangte kua ahia a mu ngei? Nikhat in gam a piang guih sin ahia? Thakhat in nam suanin a om guih sin ahia? Zionin nau a vei takin a tate lah a nei pah ngala.

⁹“Argi Aš, atvedęs iki gimdymo, neleisiu pagimdyti?”­sako Viešpats. “Argi Aš, leidęs pradėti gimdymą, uždarysiu įsčias?”­sako tavo Dievas.

⁹Pian hun tungsak ngalin ka nei sin kei ahia? Toupan a chi: kei neisak jelpan ta ka neisak phal sin kei dia hia? Na Pathianin a chi.

¹⁰Džiaukitės kartu su Jeruzale, kurie ją mylite. Džiaukitės, kurie liūdėjote dėl jos.

¹⁰Jerusalem iitte tengteng aw, Jerusalem nuamsakpih unla, kipahpih un: amah sunte tengteng aw, kipah jiakin nuamsak pih un.

¹¹Kad galėtumėte maitintis ir pasisotinti jos paguodos krūtimis, kad gaivintumėtės ir mėgautumėtės jos šlovės gausumu.

¹¹Na tep ua, a lungmuanna nawitea na tai theih na ding un leh, na tep peng ua, a thupina tampi-a na kipah theih na ding uh, chih.

¹²Taip sako Viešpats: “Aš užliesiu ją ramybe kaip upe, tautų lobiai plauks į ją kaip neišsenkanti srovė. Jūs būsite kaip kūdikiai maitinami, ant rankų nešiojami ir supami ant jos kelių.

¹²Toupan hichiin a chi ngala, ngai un, lemna luipi bang maiin a kiang phain ka luangsak dinga, namchih thupina luita a kuang a let zoizoi bang maiin a kiang pha in ka luang sak ding, huchiin huai na tep ding uh; honangpom dinga, apheipi tungah a hontawmsak ding hi.

¹³Kaip motina paguodžia kūdikį, taip Aš jus paguosiu; Jeruzalėje jūs būsite paguosti”.

¹³Mi, a nun a lungmuan bangin ka honlungmuan ding; huchiin Jerusalem a lung muan in na om ding uhi.

¹⁴Jūs tai matysite ir jūsų širdis džiaugsis, jūsų kaulai žaliuos kaip jauna žolė. Viešpaties ranka bus apreikšta Jo tarnams, o Jo rūstybė­priešams.

¹⁴Huan, huai na mu ding ua, na lungtang un nuam a sa dinga, na guhte uh leng loupa hing dipdip bangin a pha lihliah ding: huchiin Toupa khut a sikhate lamah a om chih a thei ding ua, a melmate tungah a lungkim kei ding.

¹⁵Viešpats ateis su ugnimi, Jo vežimai kaip viesulas, kad išlietų savo rūstybę ir įtūžį, nubaustų ugnies liepsnomis.

¹⁵Ngai un, a hehna thangpaihnaa thuk ding leh, a salhna meikuanga thuk dingin Toupa mei toh a hongpai sin hi, a kangtalaite pingpei bangmai ahi ding hi.

¹⁶Ugnimi ir kardu Viešpats padarys teismą kiekvienam kūnui. Viešpaties užmuštųjų bus daug.

¹⁶Meiin ahi, Toupan a ngaihtuah ding, a namsauin ahi mi tengteng a ngaihtuah ding: huchiin Toupa hihlupte jaw tampi ahi ding uh.

¹⁷“Visi, kurie pasišvenčia ir apsivalo soduose, valgo kiaulieną, peles ir kitus pasibjaurėtinus dalykus, bus sunaikinti”,­sako Viešpats.

¹⁷Huante khawngah a hoh ua, a laia mi nunga om khepkhup dinga kihihsiangthou leh kisiangsak jelte, voksa leh thil kihhuai leh chikpi nete, a mangthang khawm ding uh, Toupan a chi.

¹⁸“Aš žinau jūsų darbus ir mintis; surinksiu įvairių kalbų tautas, ir jos matys mano šlovę.

¹⁸A thilhihte uleh a ngaihtuahte uh lah ka thei ngala: nam chih leh pau chih ka pi khawm hun a hong tung sin; huchiin a hongpai ding ua, ka thupina a mu ding uh.

¹⁹Aš duosiu ženklą jiems ir pasiųsiu dalį išlikusiųjų į visas tautas: į Taršišą, Pulą ir Ludą, pas šaudančius strėlėmis, į Tubalą ir Javaną, į tolimas salas, kuriose negirdėjo mano darbų ir nematė mano šlovės. Jie paskelbs mano šlovę tautoms.

¹⁹Huan, a lak uah chiamtehna ka omsak dinga, huchiin a lak ua gawtna pelte peuhmah nam chih kiangaa-Tarsish te, Pul te, thangpeu laite Lud kiangahte, tuikulhgam gamla pi, ka min than za ngei nailou Tubal leh Javante kiangah te, ka thupina mungeinailoute kiangah te ah-ka sawl ding; huchiin namchih lak ah ka thupina thu agen ding uh.

²⁰Jie atgabens jūsų brolius iš visų tautų, kaip yra atgabenamos aukos, ant žirgų, vežimuose, neštuvuose, ant mulų ir kupranugarių į šventąjį Jeruzalės kalną, kaip Izraelio sūnūs atneša duonos auką į Viešpaties namus švariame inde”,­sako Viešpats.

²⁰Huchiin, Israel telten a thillat uh belsuan siangthou taka Toupa ina a honglut jel bang un, Toupa kianga thillat dingin nam chih teng laka kipan na unaute tengteng uh sakol tungte ah, kangtalai te ah, jawnnate ah, sabengtung tungte ah, sangawngsau tungah te, Jerusalem ka tang siangthou ah a honpi ding uh, Toupan a chi.

²¹“Kai kuriuos iš jų padarysiu kunigais ir levitais”,­sako Viešpats.

²¹Huan huaite laka kipanin siampu dingte leh Levimi dingte ka la ding, Toupan a chi.

²²“Kaip nauji dangūs ir nauja žemė, kuriuos sukursiu, pasiliks mano akivaizdoje, taip jūsų palikuonys ir vardas išliks”,­sako Viešpats.

²²Ka bawl ding van thak te leh lei thak ka ma ah om gige ding bangin, na suante uh leh na min uh leng a om gige ding ahi, Toupan achi.

²³“Nuo vieno jauno mėnulio iki kito ir nuo vieno sabato iki kito visi ateis ir parpuls mano akivaizdoje,­sako Viešpats.­

²³Huan, hichi ahi dinga, kha thak a kipana khathak dang tanin, khawlni akipana khawlni dang tanin mi tengteng ka maa chibai honbuk dingin a hongpai zutzut ding uh, Toupan achi.Huan, a pai khejel bang un, ka tunga talekte luang a en ding uh: a thante uh a si kei ding ua, a meite uh leng thahin a om sak kei ding hi; mi tengteng adingin thil kihhuai mahmah ahi ding uhi.

²⁴Jie išeis ir matys lavonus žmonių, kurie maištavo prieš mane. Jų kirminas nemirs ir ugnis neužges. Jie bus pasibaisėjimu visai žmonijai”.

²⁴Huan, a pai khejel bang un, ka tunga talekte luang a en ding uh: a thante uh a si kei ding ua, a meite uh leng thahin a om sak kei ding hi; mi tengteng adingin thil kihhuai mahmah ahi ding uhi.