1Tada Viešpats man tarė: “Net jei Mozė ir Samuelis stotų mano akivaizdoje, mano širdies nepalenktų, nepagailėčiau šitos tautos. Pašalink juos iš mano akių, kad pasitrauktų.
1Huan, TOUPAN ka kiangah hichiin a chi a: Mosi leh Samuel ka maah hongding mahle uh, ka lungsim hiai mite lam a ngatuan kei ding. Ka muh phak louhah delhkhia inla, paimang uhen!
2Jei jie klaus tavęs: ‘Kur mums eiti?’, atsakyk jiems: ‘Taip sako Viešpats: ‘Kas paskirtas mirčiai, teeina į mirtį, kas karduiį žūtį, kas baduiį badą ir kas nelaisveiį nelaisvę’.
2Huan, koiah ka pai ding ua? chia nang a hondot uleh hichiin a kiang uah na chi ding hi: Hichiin TOUPAN a chi: Sihna tuam sihna ah; namsau tuam namsau ah; kial tuam kial ah, saltanna tuam saltanna ah.
3Aš juos naikinsiu keturiais būdais: kardas žudys, šunys draskys, padangių paukščiai ir laukiniai žvėrys ris ir naikins.
3Thil li ka sehsak ding, chih TOUPA thu pawt ahi: hihlum dingin namsau, kei zan dingin ui, ne khin leh hihmang dingin tunga leng vasa leh gam sahangte.
4Už tai, ką Judo karalius Manasas, Ezekijo sūnus, padarė Jeruzalėje, Aš atiduosiu juos vargui į visas žemės karalystes.
4Juda kumpipa Hezekia tapa Manasein Jerusalema a thilhih jiakin lei kumpipa gam tengteng laka vial sepsep dingin ka bawl ding.
5‘Kas gailėsis tavęs, Jeruzale, kas tave užjaus? Ir kas teirausis apie tavo gerovę?
5Kuan a hon hehpih dia, aw Jerusalem? kuan hon lungkhampih dia? na omdan dong dingin kua a lampial dia oi?
6Tu mane palikai,sako Viešpats,ir atsukai man nugarą. Todėl Aš ištiesiu prieš tave savo ranką ir tave sunaikinsiu, Aš pavargau gailėtis’.
6Nang na honpai khiaa, na nungtawn tawna, chih TOUPA thu pawt ahi. Huchiin kisik ka chimtaka, na tungah ka khut ka lika, ka honhihmang ahi.
7Aš juos vėtysiu visoje šalyje. Aš atimsiu jų vaikus ir naikinsiu juos, kadangi jie neatsisako savo kelių.
7Gam pumpia kulh kongpite ah kijapnain amau ka japa, ta beiin ka bawla, ka mite ka hihmanga; a omdan uh a kihei san louh jiak un.
8Jų našlių yra daugiau negu jūros smilčių. Aš atvedžiau jų jaunuoliams naikintoją, kuris staiga užpuolė, ir miestą apėmė siaubas.
8Tuipi piaunel sanga tamin a meithaite uh ka pungsak dinga, suntang laiin tangvalte siatna dingin a tunguah lokmi ka tungsaka, mangbatna leh thil mulkimhuai ka tungsak guih a.
9Septynių sūnų motina nusilpo, ji atidavė dvasią; jai nusileido saulė dienos metu, ji buvo apvilta ir pažeminta. O likusius atiduosiu priešų kardui,sako Viešpats”.
9Sagih suangnu a bahgawpa; kha tuh a khahta; sun a hih laiin a ni a keta, a zahlakin a lung buaia: huan a omlaite a melmate uh khut ah namsau thah dingin ka pe ding, chih TOUPA thu pawt ahi.
10Motina, vargas man! Kam tu mane pagimdei vaidams ir kivirčams visame krašte? Nei aš skolinau, nei skolinausi, tačiau jie visi keikia mane.
10Nu ei, gam pumpia kituahlouhna mi leh kikalhna mia non na suan ka tung gik hina tele! ka leitawi sak keia, miten leng a honlaitawi sak kei uh; ahihhangin a vek un hamsia a honloh himhim ngal ua.
11Viešpats sako: “Tikrai su tavimi bus viskas gerai. Aš padarysiu, kad priešai užstos tave nelaimės ir pavojaus metu.
11TOUPAN, chihtak ngialin thil hoih adingin ka honhihkip ding; chih tak ngialin saitna ni leh haksatna niin melma na kiangah khut ka dohsak ding, achia.
12Ar gali geležis sulaužyti geležį iš šiaurės ir varį?
12Min sik, mallama sik leh ngen a kitansak thei sin ahia?
13Tavo turtą ir lobius leisiu grobti už tavo nuodėmes visame krašte.
13Na khelhna tengteng jiakin na sum lah pai lah na gou thilte man beiin gallak dingin ka pe ding, na gam tawnin.
14Aš pasiųsiu tave su priešais į svetimą kraštą. Mano rūstybės ugnis užsidegė, ji degins jus”.
14Na theih ngeilouh gamah namelmate na ka honsem sak ding. Ka heh jiaka mei na tunga ampha ding lah a kuangkheta ngala, achia.
15Viešpatie, atsimink mane ir aplankyk mane. Atkeršyk už mane mano persekiotojams. Nesunaikink manęs, būdamas maloningas. Tu žinai, kad aš dėl Tavęs kenčiu priekaištus!
15Nangman na thei hi, aw TOUPA; hontheigige inla, hongvehin, honsimmohte tungah phu honlak sak in. Na dohzohna ken manthat loh kei leng; nang jiaka minsiat thuak ka hi chih theiin.
16Tavo žodžiais maitinuosi. Tavo žodis džiugina mane, jis yra mano širdies linksmybė; aš vadinuosi Tavo vardu, Viešpatie, kareivijų Dieve!
16Na thute hihlat ahia, ka ne a, na thute keia dingin kipahna leh ka lungtang nopna ahi; aw TOUPA, sepaihte Pathian, na min lah ka puta ngal ua.
17Aš niekada nesėdėjau pašaipūnų būryje ir nesidžiaugiau. Aš sėdėjau vienišas dėl Tavo rankos, nes Tu pripildei mane apmaudo.
17Nuamsip bawlmite lakah ka tel keia, ka kipahpih sam kei; nang khut jiakin ka tu tuama, lungkimlouhnain na hondimsak ngala.
18Kodėl mano skausmas nepraeina, žaizda nepagydoma? Nejaugi Tu būsi man kaip apgaulingas upelis, kaip nepatikimas vanduo?
18Bang dia ka natna dai theiloua, ka liamna dam theilou ahi, hihdam ut lou bang maia? ka tungah guam khemhat tui kang sekte bang na hi sin ahia?
19Taip sako Viešpats: “Jei grįši, Aš vėl priimsiu tave, tu būsi mano tarnas. Tu atskirsi, kas brangu ir kas menka, būsi kaip mano lūpos. Jie kreipsis į tave, o ne tu į juos.
19Huchiin TOUPAN hichiin a chi: Na kihei leh a ngei kon bangsak ding, ka maah na ding nawn ding. Thil ginalou akipan thil manpha ngen na genkhiak leh keimah kam bang na hi ding. Amau nang lam hongnga uhenla, nang bel amau lam na nga ding ahi kei.
20Aš padarysiu tave tvirta varine siena: nors jie kovos prieš tave, tačiau nenugalėsAš būsiu su tavimi, tau padėsiu ir išgelbėsiu tave,sako Viešpats,
20Hiai mite laka jaw ngen kulh bangin ka honbawl dinga, a honsual ding ua, himahleh a honzou kei ding uh, nang honhondam ding leh honkhe dingin na kiangah ka om ngala, chih TOUPA thu pawt ahi.Mi giloute khut a kipan ka honhonkhe dinga, mi lauhuaite khut akipan ka honpawtkhe sak ding.
21Aš išgelbėsiu tave iš priešo rankos ir išvaduosiu iš prispaudėjo rankos”.
21Mi giloute khut a kipan ka honhonkhe dinga, mi lauhuaite khut akipan ka honpawtkhe sak ding.