¹Viešpats kalbėjo man:

¹TOUPA Thu ka kiangah a hongtunga:

²“Tau nevalia vesti žmonos ir turėti sūnų ar dukterų šioje vietoje,

²Ji na nei ding ahi keia, hiai mun ah tanu tapate leng na nei ding ahi sam kei, chiin.

³nes Viešpats taip sako apie sūnus ir dukteris, gimstančius šitoje vietoje, ir apie jų motinas ir tėvus:

³Tanu tapa hiai muna piangte leh hiai gama nu leh pa amaute suangte tungtang TOUPAN hichiin a chi a:

⁴‘Baisia mirtimi jie mirs! Jų niekas neapraudos ir nepalaidos, jie bus kaip mėšlas laukuose! Nuo kardo ir bado jie žus, jų lavonai bus ėdesiu padangių paukščiams ir laukiniams žvėrims’.

⁴Hipiin a si ding ua, kuamah vui louh lah kuamah sun louhin a om ding uh; leitung ekvut bang lel ahi ding uh. Namsaute, kialtein a mangthang ding ua, a luangte uh tunga leng vasate leh gamsate an ahi ding.

⁵Taip sako Viešpats: ‘Neik į namus, kuriuose gedulas, neraudok ir neužjausk jų, nes Aš atėmiau iš šitos tautos savo ramybę, malonę ir pasigailėjimą.

⁵TOUPAN hichiin a chi hi: sunna in ah lut kenla, sun dingin hoh kenla, amau kah ken; hiai mite laka kipan ka lungmuanna ka hawkta ngala, chitna leh lainatnate toh, chih TOUPA thu pawt ahi.

⁶Dideli ir maži mirs šitoje šalyje; jų nepalaidos ir neapraudos, nesiraižys dėl jų ir plikai nenusiskus.

⁶Hiai gamah mi lian leh mi neute a si ding ua; vui ahi kei ding ua; kuamahin a sun kei ding ua, a ki-at un a kimet giau loh kei ding uh.

⁷Nelauš duonos gedinčiam, nepaguos dėl mirusio ir neduos gerti paguodos taurės dėl tėvo ar motinos.

⁷Lusunmite a misi ngai uh lungmuan dingin kuamahin nek ding a lui kei ding ua, a nu luh hiam a pa uh hiam jiakin leng nepna nou dawn ding kuamahin a tun kei ding uhi.

⁸Tau nevalia eiti į puotos namus ir ten sėdėti, valgyti ir gerti su jais.

⁸Huan, ne leh dawn dingin a lak-ua tu dingin ankuangluina in ah na lut ding ahi kei.

⁹Nes taip sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Aš pašalinsiu tada šitoje vietoje, jums matant, džiaugsmo ir linksmybės balsą, jaunikio ir jaunosios balsą’.

⁹Sepaihte TOUPA, Israel Pathianin hichiin a chi ngala: Ngai dih ua, na mitmuh un, na damsung un mou aw te, mouneipa aw te, nuamsakna husa te, kipahna ging te hiai mun ah ka daisak ding.

¹⁰Kai tu praneši šitai tautai visus tuos žodžius ir jie klaus: ‘Kodėl Viešpats paskelbė mums šitą didelę nelaimę? Kokia yra mūsų nuodėmė, kuo nusikaltome Viešpačiui, mūsų Dievui?’,

¹⁰Hiai thu tengteng hiai mite kianga na hilh hun chiangin amau, Bangjiakin ahia TOUPAN ka tung ua hichi taka thil hoihlou a hon gen khiak? bang ahia ka thulimlouhna uh? TOUPA ka Pathian uh tunga ka thilhihkhelh bang ahia? a hon chih uleh,

¹¹tada jiems atsakyk: ‘Nes jūsų tėvai paliko mane, sekė svetimus dievus, jiems tarnavo ir juos garbino, o mano įstatymo nesilaikė.

¹¹hichiin na chi ding hi: Na pipute un a honpaisan jiak uh ahi, pathian dangte a delh ua, a na uh a sem ua, a bia ua, a honpai san ua, ka dan a jui kei ua;

¹²Jūs elgiatės dar blogiau negu jūsų tėvai, jūs sekate savo piktos širdies užgaidas, o manęs neklausote.

¹²Huan nouten na pipute uh sanga lekluain na hih ua, ngai un, mi chihin noumau lungtang gilou paupeng na jui ua, Kei non ngaikhe kei ua;

¹³Aš išmesiu jus iš šitos šalies į šalį, kurios nežinote nei jūs, nei jūsų tėvai, ir ten dieną bei naktį tarnausite svetimiems dievams, nes Aš neberodysiu jums savo malonės.

¹³Huaijiakin ka gam akipan noute leh na pipute un leng na theih ngeilouh uh gamah ka hondelhkhe ding, huaiah sun leh janin pathian dangte na na sem ding ua, ka honhehpih sin ngal keia, chih TOUPA thu pawt ahi.

¹⁴Ateina dienos,­sako Viešpats,­kai nebesakys: ‘Kaip gyvas Viešpats, kuris išvedė Izraelio tautą iš Egipto žemės!’

¹⁴Huchiin, ngaidih ua, nite a hongtung sin hi, TOUPA thu pawtin a chi; Israel tate Aigupta gama kipana pikhepa a hin-a a hin sung, chita louin,

¹⁵Bet sakys: ‘Kaip gyvas Viešpats, kuris išvedė izraelitus iš šiaurės ir iš visų šalių, kuriose jie buvo išsklaidyti’. Aš juos sugrąžinsiu į jų žemę, kurią daviau jų tėvams.

¹⁵Mal lam gam leh a delh jakna gam tengteng a kipana Israel tate pikhepa TOUPA a hina a hin sung, a chi zota ding uh. A pipute uh kianga ka piak, amau gam mahmahah lah ka pi kik nawn sin ngala.

¹⁶Aš pasiųsiu daug žvejų, kurie žvejos juos; po to pasiųsiu daug medžiotojų, kurie juos medžios kalnuose ir kalvose bei uolų plyšiuose.

¹⁶Ngamanmi tampi ka thukhak dinga, amau a man ding ua; huai khitin gamvakmi tampi ka thukhak dinga, tang chiteng leh mual chitenga kipan amaute a beng khe ding ua, suangpi hengkala leng.

¹⁷Mano akys seka juos visuose keliuose, jie negali pasislėpti nuo manęs, mano akys mato jų kaltę.

¹⁷A omdan tengteng uah lah ka mit a tu nilouh ngala; keia kipan selin a om kei ua, a thulimlouhna uh leng ka mit akipan selin a om sam kei hi.

¹⁸Aš visų pirma dvigubai atlyginsiu jiems už jų nusikaltimus, nes jie suteršė mano žemę ir mano paveldėjimą pripildė savo šlykščiais ir bjauriais stabais’ ”.

¹⁸Huchiin a thil kihhuai luangte ua ka gam a hihnit u leh a kihhuaina ua ka goutan gam a dimsak jiak un a thulimlouhna uh leh a khelhna uh a zahnihin ka thuk ding, chih TOUPA thu pawt ahi.

¹⁹Viešpatie, Tu esi mano stiprybė ir mano pilis, mano priebėga nelaimės metu! Pas Tave ateis tautos nuo žemės pakraščių ir sakys: “Mūsų tėvai paveldėjo tik apgaulę, tuštybę ir stabus, kurie jiems nieko nepadėjo”.

¹⁹Aw TOUPA, ka hatna leh ka kulhpi, mangbat nia ka kihumbitna, kawlmong akipanin namte a hongpai ding ua, Ka pipute un juau, thil ginalou, punna nei lah hilou kia loungal bangmah gouluahin a neikei uh.

²⁰Ar gali žmogus pasidaryti dievų? Juk jie ne dievai!

²⁰Min pathiante a kibawlsak thei ua hia? huaite pathian ahi sam ua, a chi ding uh.Huaijiakin, ngaidih ua, tutungin amau ka theisak peuhmah ding; ka khut leh ka thilhihtheihna ka theisak ding, ka min TOUPA ahi chih a thei ding uh.

²¹“Aš leisiu jiems patirti savo galią ir jie žinos, kad mano vardas yra Viešpats”.

²¹Huaijiakin, ngaidih ua, tutungin amau ka theisak peuhmah ding; ka khut leh ka thilhihtheihna ka theisak ding, ka min TOUPA ahi chih a thei ding uh.