¹Taip sako Viešpats: “Eik į Judo karaliaus rūmus ir ten kalbėk šiuos žodžius:

¹TOUPAN hichiin a chi: Juda kumpipa in ah hoh suk inla, hiai thu vagen in.

²‘Judo karaliau, kuris sėdi Dovydo soste, tavo tarnai ir žmonės, kurie įeinate pro šituos vartus, klausykite Viešpaties žodžio:

²Aw Juda kumpipa, David tutphah tunga tu, nang leh na nungjuite leh na mi hiai kongkhaka lutte toh, TOUPA thu ngaikhia unla, chiin:

³‘Elkitės teisiai ir teisingai, ginkite skriaudžiamuosius, o svetimšalio, našlaičio ir našlės neskriauskite ir nenaudokite prieš juos prievartos, nepraliekite nekalto kraujo šitoje vietoje.

³TOUPAN hichiin a chi: Diktak leh hoihtakin vai hawm unla; simmohmi khut akipan loh thuakmi hunkhhia unla; huan, mikhualte, pa neiloute leh meithai tungah te diklouhna hiam hiamgamna hiam ching kei un; hiai mun ah mi hoih sisan leng suah sam kei un,

⁴Jei jūs tikrai taip darysite, pro šitų namų vartus įeis karaliai, sėdintieji Dovydo soste, jie, jų tarnai ir tauta važiuos vežimais ir jos ant žirgų.

⁴Hiai thu jui ngei hi le uchin jaw, David tutphah tunga kumpipate kangtalaite leh sakolte tunga tuangin, amaute leh a nungjuite uh leh a mite uh hiai na kongkhakte uah a lut ngeingei ding uh.

⁵Bet jei neklausysite šitų žodžių, tai prisiekiu savimi,­sako Viešpats,­kad šitie namai pavirs griuvėsiais’ ”.

⁵Himahleh hiai thute na ngaihkhiak kei uleh, hiai in a segawp dinga, chiin, kei leh kei kilouin ka kichiam ahi, chih TOUPA thu pawt ahi.

⁶Judo karaliaus namams Viešpats sako: “Tu esi man Gileado kraštas, aukščiausia Libano viršūnė, bet Aš padarysiu tave dykuma ir negyvenamais miestais.

⁶TOUPAN Juda kumpipa inkuan tungtang thu hichibangin a gen hi: Nang jaw kei ading in Gilead bang, Lebanon mual vum bang na hi: himahleh gamdai ka honsuaksak ding, luahmi omlou khopi bang maiin.

⁷Aš siųsiu naikintojų prieš tave, kurie savo įrankiais nukirs tavo rinktinius kedrus ir sudegins juos.

⁷Nang hihmang dingte, galvan nei chiatin, ka bawlkhol dinga; na sidar sing telte a phuk ding ua, meiah a khul ding uh.

⁸Daugelis tautų eis pro šitą miestą, klausinėdami vienas kito: ‘Kodėl Viešpats taip padarė šitam dideliam miestui?’

⁸Huan, nam dang tampiten hiai khopi a pal paisuak ding ua, mi chihin amau insakinkhangte kiangah TOUPAN hiai khopi thupi mahmah bangdia hichi taka hih hi ding ahia eita? a chi ding uh.

⁹Jiems atsakys: ‘Kadangi jie paliko Viešpaties, savo Dievo, sandorą, garbino svetimus dievus ir jiems tarnavo’ ”.

⁹A Pathian uh TOUPA thukhun a lehngatsanua pathian dangte a biak ua, a na a sep jiak uh ahi, chiin a dawng ding uh.

¹⁰Neverkite mirusio ir neraudokite dėl jo. Verkite to, kuris išėjo, nes jis nebesugrįš ir nebematys savo gimtojo krašto.

¹⁰Misi kah kei unla, sun sam kei un; paimangmi bel nakpi mahmahin kah un, a hongkik nawn sin ngal keia, a pianna gam a muh nawn louh ding jiakin.

¹¹Nes taip sako Viešpats apie Jozijo sūnų Šalumą, Judo karalių, karaliavusį savo tėvo Jozijo vietoje: “Jis išėjo iš šitos vietos ir nebesugrįš;

¹¹Juda kumpipa Sallum, Josia sika vaihawmpa, hiai mun akipan paikheta tungtang thu bel TOUPAN hichiin a chi: Hiaiah a hongkik nawnta kei ding.

¹²ten jis ir mirs savo nelaisvės vietoje, neišvydęs savo šalies.

¹²Sala a pi na mun uah, huailai mahah a si dinga, hiai gam a mu nawnta kei ding.

¹³Vargas statančiam namus neteisybe ir suktybėmis, kuris verčia artimą dirbti jam ir neatlygina už darbą,

¹³Diktatlouhnaa in lama, diklouhnaa a dantan tungnungte bawlmi, a thawna amah insakinkhangte tha zang, loh pe nuam loumite tung a gik hi;

¹⁴kuris sako: ‘Aš pasistatysiu didelius namus erdviais kambariais’, išsikerta langus, apkala sienas kedro lentomis ir nudažo raudonai.

¹⁴In thupi mahmah ka kilam dinga, dantan tungnung zapite neiin, tohlette ka hong dinga, sidar singin ka thuap suak dinga, ze san ka nuh ding, chimi tung mah.

¹⁵Ar tu karaliausi dėl to, kad pasistatei kedro namus? Ar tavo tėvas nevalgė ir negėrė, nebuvo teisus ir teisingas, ir ar ne dėl to jam sekėsi?

¹⁵Sidar singa vuallehphai na khen jiakin, kumpipa kisa na hi maw! huan na pan a nein a dawna, diktakin vai a hawm ahi kei maw? huai tuh amah dingin a hoih ahi.

¹⁶Jis gynė vargšo ir beturčio teises, ir jam sekėsi. Tai ir yra mano pažinimas,­sako Viešpats.­

¹⁶Mi genthei leh tasamte a vaihawm saka, huai tuh a hoih ahi. Hiai tak na hontheihdan ding ahi maw? chih TOUPA thu pawt ahi.

¹⁷Tavo akys ir širdis linkusios į godumą ir trokšta pralieti nekaltą kraują, vykdyti priespaudą bei prievartą”.

¹⁷Himahleh na huaihamnate adingin, mi hoih sisan suahna dingin, nuaisiahna ding leh hiamgamna ding leiin na mit leh na lungsim na pu ahi.

¹⁸Todėl apie Jozijo sūnų Jehojakimą, Judo karalių, Viešpats sako: “Jo neapraudos, sakydami: ‘O mano broli! O sesuo!’, arba: ‘O valdove! O jūsų didenybe!’

¹⁸Huaijiakin Judate kumpipa Jehoiakim, Josia tapa tungthu bel TOUPAN hichiin a gen a: Aw ka unaupa, chiin hiam, Aw ka sanggamnu, chiin hiam amah a kah kei ding ua, Aw toupa, chiin hiam, Aw thupi pen, chiin hiam amah a sun sam kei ding uh.

¹⁹Jis bus palaidotas kaip asilas, nuvilktas ir numestas už Jeruzalės vartų”.

¹⁹Jerusamlem kulh po lama lot khiaka, paihin, sabengtung vuia vuiin a om ding.

²⁰“Eik į Libaną ir šauk, garsiai dejuok Bašane, verk Abarimo kalnyne, nes sunaikinti visi tavo meilužiai.

²⁰Lebanon ah pai tou inla, kikouin, Basan ah na aw suah inla, Abarim akipanin kikou in, na mi itte tengteng a mangthangta ngal ua.

²¹Aš kalbėjau tau, kai tu dar klestėjai, bet tu neklausei. Taip tu elgeisi nuo pat savo jaunystės, neklausydama mano balso.

²¹Na lohchinin na kiangah thu ka gena, nang lah ka ngaikhe kei ding, na chi a, ka kamsuak na ngaihkhiak louh na tuailai akipanin hiai na omdan ahi hi.

²²Visus tavo ganytojus nuneš vėjas, visi tavo meilužiai bus ištremti. Tada tu gėdysies ir rausi dėl savo nedorybių.

²²Na belampute tengteng uh huihin a kivak ding ua, na miitte sal din a tang ding ua, nang leng gitlouna tengteng jiakin zahlak tak leh mangbang tak in na hongom ngei ding hi.

²³Tu susikrovei lizdą Libano kedruose. Kaip tu vaitosi, kai tave suims gimdymo skausmai!

²³Aw Lebanon tanga teng, sidar sing laka bu septu natna na tunga a hongtuna na honghehpihhuai dingdan mai jaw! numei nauvei na bang maiin.

²⁴Kaip Aš gyvas,­sako Viešpats,­ nors Jehojakimo sūnus Konijas, Judo karalius, būtų antspaudo žiedas ant mano dešinės, Aš jį nutraukčiau.

²⁴A hina ka hin sung, chih TOUPA thu pawt ahi; Juda kumpipa Konia, Jehoiakim tapa bel ka khut taklama sawnna zungbuh himahle chin, huai a kipan ka honbot ngeingei ding.

²⁵Aš atiduosiu tave į rankas tų, kurie siekia tavo gyvybės, kurių tu bijai, į Babilono karaliaus Nebukadnecaro ir į chaldėjų rankas.

²⁵Huan, thah dinga nang hongzongmi khut ah, Babulon kumpipa Nebukadnezzar khut ah leh Kaldaite khut ah ngeingei nang ka honpe ding hi.

²⁶Aš išmesiu tave ir tavo motiną, kuri tave pagimdė, į šalį, kuri nėra jūsų gimtinė, ir ten jūs mirsite.

²⁶Na pianna hi lou gam dangah nang leh na nu nang honsuang ka honpai khe dinga, huaiah na si ding uh.

²⁷Bet į šalį, kur jūs norėsite sugrįžti, nebesugrįšite”.

²⁷A lungsim ua kik nawn a ut mahmahna gam uah a kik nawn het kei ding uh.

²⁸Argi tas žmogus Konijas yra paniekintas stabas? Argi jis indas, kuris niekam nepatinka? Kodėl jis ir jo vaikai ištremti į šalį, apie kurią jie nieko nežinojo?

²⁸Hiai Konia pen bel kitam gawp, simmohhuai ahi ka hia? bel a sunga lungkimna omlouhna ahi kai maw? bangdia amah leh a suante paihkhiaka gam a theih ngeilouh ua paihkhiaka a om uh?

²⁹O žeme, žeme! Klausykis Viešpaties žodžio!

²⁹Aw, gam, gam, gam, TOUPA thu ngaikhia in,TOUPAN hichiin a chi, Hiai mi ta neilou, a damsunga lohching lou ding mi ahi, a suante kuamah lohchinga, David tutphah tunga tu ding lah Juda gama vaihawm nawn ding lah a om sin ngal kei ua, chiin gelh in.

³⁰Taip sako Viešpats: “Užrašykite šitą vyrą kaip bevaikį, kuriam nesiseka gyvenime, nes iš jo palikuonių nė vienas nesėdės Dovydo soste ir nevaldys Judo”.

³⁰TOUPAN hichiin a chi, Hiai mi ta neilou, a damsunga lohching lou ding mi ahi, a suante kuamah lohchinga, David tutphah tunga tu ding lah Juda gama vaihawm nawn ding lah a om sin ngal kei ua, chiin gelh in.