¹Viešpats man parodė dvi figų pintines, padėtas prie Viešpaties šventyklos. Tai buvo po to, kai Babilono karalius Nebukadnecaras ištrėmė iš Jeruzalės į Babiloną Jehojakimo sūnų Jechoniją, Judo karalių, bei Judo kunigaikščius, kalvius ir amatininkus.

¹Huan, TOUPAN a honensaka, ngaidih, thipi bawm nih TOUPA biakin maah a nakitunga, Babulon kumpipa Nebukadnezzarin Judate kumpipa Jekonia, Jehoiakimtapa leh Juda heutute, mi khutsaimte leh siksekmite toh Jerusalem akipana Babulon sal dia a pi nungin.

²Vienoje pintinėje buvo labai gerų, ankstyvųjų figų, o kitoje pintinėje­labai blogų figų, kurių nebegalima valgyti.

²Bawm khat ah theipi hoihtek, theipi min masa bang tak, a oma; bawm dangah bel theipi hoihlou hial, nek tak louh khopa sia a om hi.

³Viešpats klausė manęs: “Ką matai, Jeremijau?” Aš atsakiau: “Figų. Gerosios figos labai geros, o blogosios tokios blogos, kad jų nebegalima valgyti”.

³Huan, TOUPAN ka kiangah, Bang ahia na muh, Jeremia? a chi a. Ken, Theipi, theipi hoih, hoih mahmah; leh a hoihlou, nek tak louh khopa sia, ka chi a.

⁴Tada Viešpats man kalbėjo:

⁴Huan, TOUPA thu ka kiangah a hongtung.

⁵“Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Kokios šitos gerosios figos, tokie man bus Judo tremtiniai, kuriuos pasiunčiau iš šitos vietos į chaldėjų šalį.

⁵TOUPA Israelte Pathianin hichiin a chi: Juda sal tangte, Kaldaite gama a thatna ding ua ka sawl khiakte, hiai theipi hoih bangin ka en sin hi.

⁶Aš palankiai žiūrėsiu į juos ir parvesiu juos atgal į šitą šalį, juos atstatysiu ir nebegriausiu, juos įsodinsiu ir neišrausiu.

⁶A hoihna ding un a tunguah kamit ka tusak dinga, hiai gamah ka pikik nawn ding: amau ka dingsak dinga, ka phel kei ding; ka suan dinga, ka bot kei ding.

⁷Aš duosiu jiems širdis, kurios pažintų mane, kad Aš esu Viešpats. Jie bus mano tauta, o Aš jiems būsiu jų Dievas, nes jie grįš prie manęs visa širdimi.

⁷Huan, TOUPA ka hi chih na hontheihna dingin lungtang ka honpe dinga: ka mite ahi ding ua, a Pathian uh ka hi ding: a lungtang tengteng utoh ka kiangah a hongkik sin ngal ua.

⁸Aš padarysiu su Judo karaliumi Zedekiju ir Jeruzalės gyventojais, pasilikusiais šitoje šalyje ir apsigyvenusiais Egipto krašte, kaip su blogosiomis figomis, kurių negalima valgyti.

⁸TOUPAN hichiin a chi: Theipi sia, nek tak louh khopa sia bangin Juda kumpipa. Zedekia leh a heutute uh leh Jerusalema nituang hiai gama om laite leh Aigupta gama tengte, ka lehngatsan ngeingei ding:

⁹Aš juos padarysiu baidykle visoms žemės karalystėms, gėda ir patarle, pašaipa ir keiksmažodžiu visose vietose, kur juos išvysiu.

⁹Haksa taka leitung gam tengteng laka sep lenlen dingin, ka delhmangna tengtenga gensiat leh tehpih leh tai leh hamsiat khum hi dingin ka tawpsan ding.Amau leh a pate uh kianga ka piak gam akipan valh khit a hih pha un a lak uah namsaute, kialte, a kianga ka piak gam akipan valh khit a hih pha un a lak uah namsaute, kialte, hite, ka sawl ding.

¹⁰Aš siųsiu jiems kardą, badą ir marą, kol jie bus išnaikinti krašte, kurį daviau jiems ir jų tėvams”.

¹⁰Amau leh a pate uh kianga ka piak gam akipan valh khit a hih pha un a lak uah namsaute, kialte, a kianga ka piak gam akipan valh khit a hih pha un a lak uah namsaute, kialte, hite, ka sawl ding.