¹“Jie sako: ‘Jei vyras paleidžia žmoną ir ji, atsiskyrusi nuo jo, išteka už kito vyro, ar ji gali sugrįžti pas jį? Argi tai nesuteptų krašto?’ O tu paleistuvavai su daugeliu meilužių, tačiau sugrįžti pas mane,­sako Viešpats.­

¹Min ji ma henla, amah paisanin pasal dang nei leh, aman a na nei nawn diam? A gamin nit loh hial sin lou ding hai? Chih a om. Nang bel tangval tampi kiangah na huk manga, huchipin ka kiangah na hongkik nawn ding maw? Chih TOUPA thu pawt ahi.

²Pakelk savo akis į aukštumas ir pažvelk, kur tik tu nesi paleistuvavusi? Pakelėse tu sėdėjai laukdama kaip arabas dykumoje. Tu sutepei šalį savo paleistuvystėmis ir nedorybėmis.

²Tang giau viauvuau lamah na mitte lengtou sak inla, enin, a honluppih louhna mun koiah? Gamdaia Arabia mi bang maiin amau ngakin lampi geiahte na tu nilouh sek, na huknate leh na thulimlouhnatein gam na hihnin khinta.

³Nebuvo ankstyvojo nė vėlyvojo lietaus. Bet tu turėjai paleistuvės kaktą ir nesigėdijai.

³Huaijiakin vuah zuksak ahi keia, vuah nanung leng a zu sam kei; mihuk tal puakin na pua, na zum nuam het kei hi.

⁴Dabar tu šauki: ‘Mano tėve! Mano jaunystės vadove!

⁴Ka pa, ka tuailaia honpipa na hi, chiin, tua kipanin na sam kei ding maw?

⁵Ar Tu pyksi amžinai ir visados rūstausi?’ Tu darei ir kalbėjai pikta, kaip tik galėjai”.

⁵Na heh tawntung sin ahia? A tawp phain hia a uk sin? Dai in, huchibangin na pau ngeia, himahleh a gilou thei bang penin thil na hih hi.

⁶Viešpats man tarė karaliaus Jozijo dienomis: “Ar matei, ką darė nuklydusi Izraelio tauta? Ji paleistuvavo ant kiekvieno aukšto kalno ir po kiekvienu žaliuojančiu medžiu.

⁶Huai lou leng Josia lal laiin TOUPAN ka kiangah hichiin a chi a: Nungkin hat Israel thilhih na mu hia? Tang sang chiha kuan toua, singbawk chih nuaitea a hukna thil a hihte?

⁷Aš sakiau po viso to: ‘Sugrįžk pas mane’, bet ji nesugrįžo. Neištikimoji jos sesuo, Judo tauta, matė,

⁷Huan ken bel hiai thil tengteng a hih nungin ka kiangah a hongkik nawn ding, ka chi a; himahleh a hong kik tuan kei; huan, a sanggamnu, khemhat Judain a mu samta hi.

⁸kad Aš ją atstūmiau ir daviau jai skyrybų raštą, nes Izraelio tauta nuklydusi svetimavo. Tačiau neištikimoji jos sesuo, Judo tauta, nepabūgo, bet taip pat nuėjusi paleistuvavo.

⁸Huan, aman nungkin hat Israel a angkawm jiaka ka maka, makna lai ka piak a muhin leng a sanggamnu, khemhat Judain a lau tuan kei, huchih naksangin a vahoha, hukna thil a va hih ta hi.

⁹Savo paleistuvystėmis ji sutepė kraštą ir svetimavo su akmenimis ir medžiais.

⁹Huan a huk mawkmawk zenhouh jiakin gam a hihnin khintaa; sing bul, suang bul kiangah ang kawmta hi.

¹⁰Tačiau, nors visa tai įvyko, neištikimoji jos sesuo, Judo tauta, taip pat nesugrįžo pas mane visa širdimi, bet tik veidmainiavo,­sako Viešpats”.

¹⁰Huchipiin leng a sanggamnu, khemhat Juda lungtang taka ka kianga hongkik louin a khem lelin ahongkika, chih TOUPA thu pawt ahi.

¹¹Viešpats kalbėjo man: “Nuklydusi Izraelio tauta buvo teisesnė už neištikimąją Judo tautą.

¹¹Huan TOUPAN ka kiang ah hichiin a chi a: Nungkik hat Israelin a sanggamnu, khemhat Juda sangin diktat jawin a kihih langa.

¹²Eik šiaurės link, skelbdamas: ‘Sugrįžk, nuklydusi Izraelio tauta. Aš neberūstausiu, nes esu gailestingas, nepyksiu ant jūsų amžinai.

¹²Kuan inla, hiai thu mallam ah vaphuangin; Nungkin hat Israel hongkikin, chih TOUPA thu pawt ahi; Heh mel puin ka hon en kei dinga, zahngai thai tak ka hi ngala, chih TOUPA thu pawt ahi, ka heh tawntung kei ding hi.

¹³Prisipažink, kad Viešpačiui, savo Dievui, buvai neištikima ir nusikaltai, svetimaudama po žaliuojančiais medžiais ir mano balso neklausydama,­sako Viešpats.­

¹³TOUPA na Pathian tunga na helnate, singbawk nuaia pautuam mite kianga na kiphalgaina te, ka paukam suak na manlouhnatea na thulimlouhna ah thupah tawiin, chih TOUPA thu pawt ahi.

¹⁴Sugrįžkite, nuklydę vaikai, nes Aš esu jus vedęs. Aš paimsiu jus po vieną iš miesto ir po du iš giminės ir atvesiu į Sioną.

¹⁴Aw nungkin hat tate aw, hongkik un, chih TOUPA thu pawt ahi. Nou honhonpa lah ka hi ngala, na lak ua kipan khopia mi khat, inkuana mi nih ka honla dinga, Zion ah ka honpi ding hi.

¹⁵Aš jums duosiu ganytojų pagal savo širdį: jie jus ganys išmintingai ir sumaniai.

¹⁵Ka lungtuak lamtak belamchingte ka honpe dinga, amau theihna leh theihsiamnatein nou a honvak ding uh.

¹⁶Tuomet jūs tapsite gausia tauta ir niekas nebeklaus, kur yra Viešpaties Sandoros skrynia. Ji niekam neberūpės, jos nei prisimins, nei pasiges ir naujos nebedarys.

¹⁶Huan na hongtam ua, gama na hongpun hun chiang un, huai ni chiangin amau, TOUPA thukhun bawm, a chi ngei nawn kei ding uh; a lungsim uah a lut kei dinga, theih leng a theigige sam kei ding uh; a khelah nawn kei ding ua, a bawl nawn sam kei ding uh.

¹⁷Tuomet Jeruzalę vadins Viešpaties sostu ir į ją susirinks visos tautos prie Viešpaties vardo Jeruzalėje. Jie nebevaikščios pagal savo piktos širdies sumanymus.

¹⁷Huai nungin Jerusamem bel TOUPA mangtutphah a chi ding ua, huaiah nam tengteng TOUPA minin Jerusalem ah a hongpai khawm ding uh: a lungtang gilou khauhna uh bangin a paita kei ding uh.

¹⁸Judas su Izraeliu ateis iš šiaurės krašto į šalį, kurią daviau jūsų tėvams paveldėti.

¹⁸Huai ni chiangin Juda inkote Israel inkote toh a om khawm ding ua, mallam gam a kipanin, na pipute uh kianga gouluah dinga ka piak gamah, a hongpawt khe ding uh.

¹⁹Galvojau padaryti tave sūnumi ir duoti tau gražią šalį, gerą paveldą tarp tautų. Tikėjausi, kad tu mane vadinsi savo tėvu ir seksi paskui mane visados.

¹⁹Ken bel, Nam tampite laka gouluah ding hoih pen, gam nuam tak mai honpiain, tate laka honkoih ka utdan! Ka pa, chia non sapa, non zuihna akipan na pial mang kei ding chih ka na um a.

²⁰Tačiau kaip moteris sulaužo ištikimybę savo vyrui, taip jūs, izraelitai, sulaužėte ištikimybę man,­ sako Viešpats.­

²⁰Ji khem hatin a pasal a angkawm san bangin, Aw Israel inkote aw, honna khem neita ve ua, chih TOUPA thu pawt ahi.

²¹Aukštumose girdimas Izraelio vaikų maldavimas ir verksmas; jie elgėsi neištikimai, pamiršo Viešpatį, savo Dievą.

²¹Tang giau velvul tuagah husa a om hi, Israel tate kap leh thil ngen husa, TOUPA Pathian a mangngilh ua, a omdan uh a hihgawp jiak un.

²²Sugrįžkite, nuklydusieji vaikai. Aš atleisiu jums’ ”. Mes ateiname pas Tave, nes Tu esi Viešpats, mūsų Dievas.

²²A nungkin hat tate aw, hongkik unla, na nungkin seknate uh ka hihdam ding hi: endih, na kiangah ka hongpai uhi, nang lah TOUPA ka Pathian uh na hi ngala.

²³Iš tiesų veltui mes vylėmės aukštumomis ir kalnais.Viešpatyje, mūsų Dieve, yra Izraelio išgelbėjimas.

²³Tangte a phatuam keia, tang tunga husa chiak vengvungte. Israel hotdamna jaw TOUPA i Pathian mahmah ah ahi a om.

²⁴Gėda prarijo mūsų tėvų jaunystės triūsą: avis, galvijus, sūnus ir dukteris.

²⁴Himahleh huai thil kihhuai mahmahin i tuailai a kipan in piputen tha a sukbeina uh a ne beita hi; a belam honte uh, a gan honte uh, a tanute uh, a tapate uh tanin.Zumin lum ni eleh, i zahlaknain honkhuh heh; TOUPA i Pathian tungah thil i hihkhial ua, ei leh I piputen i tuailai akipan tuni tannin TOUPA I Pathian paukam i man louh ziak in.

²⁵Gėdykimės ir prisipažinkime nusidėję Viešpačiui, savo Dievui; mes ir mūsų tėvai nuo jaunystės iki šios dienos neklausėme Viešpaties, savo Dievo.

²⁵Zumin lum ni eleh, i zahlaknain honkhuh heh; TOUPA i Pathian tungah thil i hihkhial ua, ei leh I piputen i tuailai akipan tuni tannin TOUPA I Pathian paukam i man louh ziak in.