¹Viešpats kalbėjo:

¹Huan TOUPA thu ka kiangah a hongtunga, hichiin a chi:

²“Eik ir šauk Jeruzalei, sakydamas: ‘Taip sako Viešpats: ‘Aš atsimenu tavo jaunystės ištikimybę, tavo meilę, kai buvai sužadėtinė, kaip tu mane sekei dykumoje, neapsėtoje žemėje;

²Kuan inla, Jerusalem bil a jakin kikou in, TOUPAN hichiin a chi: Na tuailaia na migitdan te, kikham laia na honitdante ka theigige hi; gamdai a khohlouh gam a na honzuih dan bang.

³Izraelis buvo šventas Viešpačiui, Jo derliaus pirmasis vaisius. Kas jį skriaudė, nusikalto, nelaimė juos ištiko’.

³Israel bel TOUPA adia hihsiangthou, a gah pung masa ahi, amah ne gaimi peuhmah a moh dinga, a tunguah siatna a hongtung ding, chih TOUPA thupawt ahi.

⁴Klausykite Viešpaties žodžio, Jokūbo namai ir visos Izraelio giminės:

⁴Aw Jakob inkote leh Israel inko tengteng aw, TOUPA thu ngaikhia un;

⁵‘Kokią neteisybę rado manyje jūsų tėvai, kad jie atitolo nuo manęs, sekė tuštybę ir patys tapo tušti.

⁵TOUPAN hichiin a chi: Na pipute un kei ah diktatlouhna bang ahia a muh uh, kei akipan gamlapi ah a vakmang ua, bangmahlou phet a delh ua, a nakiotsak uh?

⁶Jie neklausė: ‘Kur yra Viešpats, kuris mus išvedė iš Egipto šalies, vedė dykumoje, stepių ir daubų krašte, išdžiūvusioje ir tamsioje žemėje; krašte, per kurį niekas nekeliauja ir kuriame joks žmogus negyvena?’

⁶TOUPA, Aigupta gam a kipan honpi khiaa, gamdai, gam keu, kokhuk mun, sihna limliap leh gam keu mun, kuamah paisuak ngeilouhna, kuamah omlouhna muna, honpi paisuakpa koihah? a chi sam kei uh.

⁷Juk Aš jus atvedžiau į derlingą šalį ir leidau naudotis jos vaisiais ir gėrybėmis. Bet jūs atėję sutepėte mano kraštą, mano nuosavybę padarėte bjaurią.

⁷Gam hoihtak ah, a gah leh hoihna ne dingin, ka honpilut a, himahleh na lut uleh ka gam na hihnin ua, ka goutan thil kihhuaiin na bawl uh.

⁸Kunigai neklausė: ‘Kur yra Viešpats?’, įstatymo sargai nepažino manęs, ganytojai sukilo prieš mane, pranašai pranašavo Baalo vardu ir sekė tai, kas neturi vertės.

⁸Siamputen leng, TOUPA koiah? a chi kei ua, Dan zangmiten lah a honthei sam kei uh, vaihawmmite ka tungah a hel ua, jawlneiten Baal minin thu a gen ua, thil phatuamlou dingte a delh uh.

⁹Todėl bylinėsiuosi su jumis ir jūsų vaikų vaikais.

⁹Huchiin ka honglang dinga, na tate uh ta nawnte leng ka lang lailai ding, chih TOUPA thu pawt ahi.

¹⁰Eikite į Kitimų salas ir pažiūrėkite arba pasiųskite į Kedarą ir atidžiai ieškokite, ar ten yra kas nors panašaus?

¹⁰Kittim tuikulh ah vahoh unla, en un, kedarah mi sawl unla, chik takin ngaihtuah un, hichibang thil a om ngeina hiam theihna dingin.

¹¹Ar yra kuri tauta pakeitusi savo dievus, kurie nėra dievai? Bet mano tauta pakeitė savo šlovę į tai, kas yra be vertės.

¹¹Namten a pathian uh a kheng u hia, pathian tak hilou pi leng? Ka miten bel a thupina uh, thil phatuamlou takin a khekzo ta uh.

¹²Stebėkitės dėl to, dangūs, išsigąskite ir būkite sukrėsti.

¹²Aw vante, lamdang sa unla, honmulkim sak henla, mau tuaituai un, chih TOUPA thu pawt ahi.

¹³Dvi piktybes padarė mano tauta: ji paliko mane, gyvojo vandens šaltinį, ir išsikasė skylėtų šulinių, kurie nesulaiko vandens.

¹³Ka miten thil nih a hihkhial ngal ua, kei, hinna tuikhuk a honpai san ua, tuivungte a tou khia ua, tuiching, theilou ding.

¹⁴Argi Izraelis vergas? Argi jis gimęs vergu? Kodėl jis tapo grobiu?

¹⁴Israel sikha ahi hia? Sikha mawnga piang hia? Bangdia nuaisiaha omta ahia oi?

¹⁵Liūtai riaumojo prieš jį ir staugė. Jie pavertė šalį dykyne, miestai sudeginti ir be gyventojų.

¹⁵Humpinelkai lunlaiten humham khumin, a tungah aw a suah ua, a gam a hihgawp khinta uh, a khopite leng luahmi neilouin a kang siang khin.

¹⁶Nofo ir Tachpanheso sūnūs sudaužė tavo galvos karūną.

¹⁶Nophmi leh Tahphanes miten leng, na lujang a giausak khinta uh.

¹⁷Argi ne pats tai sau užsitraukei, palikdamas Viešpatį, savo Dievą, kai Jis tave vedė keliu?

¹⁷TOUPA na Pathianin lampia a honpi laia, na taimangsan jiakin, huai tuh na tunga na tunsak ahi kei maw?

¹⁸O dabar kodėl bėgi į Egiptą Šihoro vandens gerti ar į Asiriją gerti upės vandens?

¹⁸Nile tuite dawn dinga Aigupta lampi na zuih, nang dinga banga hia phatuam sin? Luipi tui dawn dinga Assuria lampi na zuih leng, nang dinga bang ahia phatuam sin?

¹⁹Tavo paties nedorybė nubaus tave ir tavo nuklydimas pamokys tave. Todėl pažink ir pamatyk, kaip negera ir kartu yra tai, kad tu palikai Viešpatį ir nėra tavyje mano baimės’,­sako Viešpats, kareivijų Dievas.

¹⁹Na thulimlouhnain a honthuak sak dinga, na nungkin naknain nang a honsal ding hi; honlauna neiloua TOUPA na Pathian na paisan, thil gilou tak leh kha mahmah ahi na hih, na theikhia inla, mu telta in, chih Toupa, Sepaihte TOUPA thu pawt ahi.

²⁰‘Aš jau seniai sulaužiau tavo jungą, sutraukiau pančius, ir tu sakei: ‘Nenusikalsiu’. Tačiau kiekvienoje aukštoje kalvoje ir po kiekvienu žaliu medžiu tu klaidžiojai paleistuvaudamas.

²⁰Nidanglai akipanin na hakkol hihtanin, na khaute leng na hihtatta ngala, Na na ka sem nawn kei ding, na chi a, tang sang chih ahte, singbawk nuai peuh ahte, kunin na hiha.

²¹Aš tave pasodinau kaip taurų vynmedį, tikrą želmenį. Kaip tu išsigimei į laukinį vynmedį?

²¹Chi dik mahmah zangin grep hoih mahmah ka honphuta, bangchidana kikhenga, kei dia grep taklou hongsuakta na hia oi?

²²Nors ir nusipraustum šarmu ir muilu, tačiau liksi suteptas savo kalte mano akivaizdoje’,­sako Viešpats Dievas.

²²Tangalin kisilin sahbon tampi zang mahlechin, na thulimlouhna ka mitmuhin a dawk teitei ahi, chih Toupa Pathian thu pawt ahi.

²³‘Kaip tu gali sakyti: ‘Aš nesusitepiau, nesekiojau paskui Baalą’? Pažvelk į savo kelius slėnyje, pagalvok, ką darei. Tu bėgi kaip laukinė kupranugarė, pasileidusi savo keliais.

²³Ka kihihnin sama, Baalte leng ka delh sama, bangchia chi thei na hia, guam kuaka na om dante en inla, na thilhih sate thei in; sangawngsau la huk lai ngongngong na hi vele.

²⁴Laukinė asilė, pripratusi prie dykumos, geisdama uosto orą. Kas gali ją sulaikyti? Jos ieškantieji nenuvargs, bet suras ją jos mėnesį.

²⁴Gam sa bengtung gamdaia om sek, a huk laia dak uau uaua dik vuvut bang; a utna kuan ahia dal sou ding? A zongmi kihihgim nuam dah leh, a hunin a mu na ding uh.

²⁵Saugok savo koją, kad nebūtų basa, ir savo gerklę nuo troškulio. Bet tu sakai: ‘Nėra vilties. Aš myliu svetimuosius ir seksiu paskui juos’.

²⁵Na khe ah khedap bun louin om ken la, na dang leng hul kei heh; nang bel, lamet a beita, pautuam mite ka ngaia, amau ka delh ding, na chi a.

²⁶Kaip gėdisi vagis, kai jį pagauna, taip bus sugėdintas Izraelis: karaliai, kunigaikščiai, kunigai ir pranašai,

²⁶Guta a phawk ua a zum bangin, Israel inkote a zumta uh, amau, a kumpipate uh, a heutute uh, a siampute uh, a jawlneite u leng.

²⁷kurie sako medžiui: ‘Tu mano tėvas’, ir akmeniui: ‘Tu mane pagimdei’. Jie atgręžė man nugarą. Bet savo nelaimės metu jie sako: ‘Kelkis ir gelbėk mus’.

²⁷Sing bul kiangah, Ka pa na hi, chi a, suang bul kianga, Kei hongsuang na hi, chimite: masuan louin a dekkhuk sah uh a honsuan jaw ua, a mangbat hun un bel, Thou inla, honhondam tanla, a chi ding uh, na pathian, huai na bawlte koia om a hita ua?

²⁸Kurgi tavo dievai, kuriuos pasidarei? Jie teatsikelia ir, jei gali, tepadeda tau nelaimės metu. Judai, kiek tavo miestų, tiek dievų.

²⁸Amau thou jaw uhenla, na mangbat laiin a honhondam kha thei moh ding uhia; aw Juda, na pathiante bel na khopite zah phial ahi ve ua oi.

²⁹Ar jūs bylinėsitės su manimi? Jūs visi nusikaltote man’,­sako Viešpats.

²⁹Bangdia ka tunga vui nak? Na vek un ka tungah lah thil na hihkhial ngal ua, chih TOUPA thu pawt ahi.

³⁰‘Veltui Aš baudžiau jūsų vaikus, jie nepriėmė pamokymo. Jūsų pačių kardas prarijo pranašus kaip draskąs liūtas.

³⁰Na tate uh ka khena, a phatuam kei, a hoih loh tuan sam kei uh; humpinelkai duhgawl bang maiin, noumau namsauin na jawlneite uh a ne khin.

³¹O karta, stebėkite Viešpaties žodį. Argi Aš buvau dykuma Izraeliui arba tamsi šalis? Kodėl mano tauta sako: ‘Mes esame viešpačiai, nebegrįšime pas Tave’?

³¹Aw khangthakte aw, TOUPA thu thei un, Israel ading gamdai gam bang ka hi maw? Mial sah meuhmouh gam ka hi maw? Ka miten bangdia, Ka pawt kichianta ua, na kiangah ka kik nawnkei ding uh, chi uh ahi ua?

³²Ar mergaitė pamiršta savo papuošalus, nuotaka­savo apdarą? Bet mano tauta jau seniai pamiršo mane.

³²Nungakin a kizephoihnate a mangngilh theiin, mou thakin a kivatna a mangngilh thei ding maw? Ka miten bel ni simsenglouh sungin a honna mangngilhta uh.

³³Kaip puikiai tu moki ieškoti meilės! Tu išmokei nedoras moteris savo kelių.

³³Deihtakmi muh theihna dingin na omdan ngentel na chia! Numei gilou kiangahte leng na omdan na sinsakta ve.

³⁴Ant tavo drabužių kraštų randamas nekaltai nužudytųjų kraujas. Jo netgi nereikia ieškoti, jis aiškiai matomas ant tavęs.

³⁴Na nikte ah leng mi genthei poikhoihloute hinna sisan a lang a: mi in a loh lai uh khutmat leng lah ahi ngal kei a.

³⁵Tačiau tu sakai: ‘Aš nekalta, Jo rūstybė nusigręš nuo manęs’. Aš apkaltinsiu tave, nes sakei: ‘Nenusidėjau’.

³⁵Ka moh kei a, kei a kipan a hehna lak mang ahi, na chi nawn ngala, ngai in, Ka gilou kei hi, na chih jiakin, na tungthu ka ngaihtuah ding.

³⁶Ko tu blaškaisi, keisdama savo kelius? Ir Egiptas apvils tave, kaip Asirija apvylė.

³⁶Na omdan kheng mengmenga, bangdia vialvak vak na hia? Assuria na zumpih bang mahin, Aigupta leng na zumpih lai ding hi.Na khutte lukhukin a kiang uakipan na pawt khe nawn dia, TOUPAN lah na muannate a paikheta ngala, amau ah na lamzang kei ding hi.

³⁷Iš ten tu irgi išeisi, užsidėjusi rankas ant galvos, nes Viešpats atmetė tuos, kuriais pasitikėjai, ir nieko iš jų nelaimėsi’ ”.

³⁷Na khutte lukhukin a kiang uakipan na pawt khe nawn dia, TOUPAN lah na muannate a paikheta ngala, amau ah na lamzang kei ding hi.