¹Viešpats kalbėjo Jeremijui, kai Nebukadnecaras, Babilono karalius, su visa kariuomene, visomis jo valdžioje esančiomis karalystėmis ir tautomis kariavo prieš Jeruzalę ir Judo miestus:

¹Babulon kumpipa Nebukadnezzar te, a sepaih hon tengteng, amah thu nuaia leia lalna gam tengteng leh mipi tengteng in Jerusalem leh a khopi tengteng a sual lai ua TOUPA kiang akipana Jeremia kianga thu hong tung:

²“Eik ir pranešk Zedekijui, Judo karaliui, kad taip sako Viešpats: ‘Aš atiduosiu šį miestą į Babilono karaliaus rankas, ir šis jį sudegins.

²Israel Pathian, TOUPAN hichiin achi: Juda kumpipa Zedekia vahoupih in, hichiin achi: Ngaiin, hiai khopi Babulon kumpipa khut ah ka pe dinga, meiin a hal ding:

³Ir tu neištrūksi iš jo rankų, būsi sugautas ir jam atiduotas. Tu matysi Babilono karalių ir kalbėsi su juo veidas į veidą, ir tave nugabens į Babiloną.

³A khut akipan na suakta hetkei ding: mat na hiding a, a khut ah hon pe ding ua, na mit ngei in Babulon kumpipa na mu dinga, paukam ngeiin na kihoupih ding ua, Babulon gamah na hoh ding hi.

⁴Tačiau klausykis Viešpaties žodžio, Zedekijau, Judo karaliau. Tu nežūsi nuo kardo,

⁴Ahihhangin, aw Juda kumpipa, Zedekia, TOUPA thu ngaikhe jel dih: na tungtang thu ah TOUPAN hichiin a chi hi:

⁵bet mirsi ramybėje. Kaip tavo tėvams, kurie karaliavo pirma tavęs, sukurdavo laidotuvių ugnį, taip tau padarys ir tave apraudos: ‘O mūsų valdove’. Aš taip pasakiau,­sako Viešpats’ ”.

⁵Namsau in na si kei dinga, muang takin ahi na sih ding: na maa kumpipa masa, na pipute gimlim a halsak bang un, nang leng ahon halsak ding uh: a honsun ding ua, Ehe heh, ka pu, chiin. Thu ka khahta hi, chih TOUPA thu pawt ahi, chiin.

⁶Pranašas Jeremijas kalbėjo šituos žodžius karaliui Zedekijui Jeruzalėje.

⁶Huan, jawlnei Jeremia in hiai thu tengteng Jerusalem a Juda kumpipa Zedekia kiangah a gen a;

⁷Babilono karaliaus kariuomenė kariavo prieš Jeruzalę ir Judo miestus­Lachišą ir Azeką, nes tie sutvirtinti Judo miestai dar buvo nepaimti.

⁷Babulon kumpipa sepaih honten Jerusalem leh Juda khopi omlai tengteng, Laki leh Azeka a sual lai un: Juda khopi laka kulh neite lah hiai te kia ahita ngal ua.

⁸Viešpats kalbėjo Jeremijui, kai karalius Zedekijas padarė sandorą su Jeruzalės gyventojais ir paskelbė,

⁸Kumpipa Zedekia in Jerusalema om mipi tengteng kiang ah, mi chih in a sikhanu toh a sikhapa te uh, Hebru nu hiam Hebru pa hiam ahih uleh, a khah ding uh ahi:

⁹kad kiekvienas suteiktų laisvę vergams hebrajams, kad nelaikytų vergais žydų.

⁹A unaupa Hebru mi nasepsakin kuamah a om ding uh ahi kei, chia noplenna thu a phuana, thukhun a bawl nunga Toupa kianga kipan Jeremia kianga thu hong tung:

¹⁰Kunigaikščiai ir visa tauta, kurie padarė sandorą suteikti laisvę vergams ir vergėms, kad jie nebevergautų, pakluso ir paleido juos.

¹⁰Mi chihin nasemnu hiam nasempa hiam a khah ding ahi, amau nasepsakin kuamah a om ding uh ahi kei, chih thukhun pommi heutu tengteng leh mipi tengteng in thukhun a mang ua, a khahta ngei ua;

¹¹Bet po to jie persigalvojo ir susigrąžino vergus bei verges, ir privertė juos toliau vergauti.

¹¹Ahihhangin huai nungin a kihei ua, a nasemnu uh leh a nasempa uh a khahsate uh a kai kik ua, a thu nuai uah nasemmi dingin a koih nawn uh:

¹²Todėl Viešpats kalbėjo Jeremijui:

¹²Huaijiakin Jeremia kiang ah TOUPA thu a hongtung nawna; Toupa Israel Pathian in hichiin a chi:

¹³“Aš sudariau sandorą su jūsų tėvais, kai juos išvedžiau iš Egipto vergijos, ir įsakiau:

¹³Aigupta gam, saltanna gam a kipan ka pi khiak niin na pipute uh kiangah thukhun ka bawla,

¹⁴‘Baigiantis septyneriems metams, kiekvienas privalo paleisti savo brolį hebrają, kuris jam vergavo. Šešerius metus jis tedirba, o po to suteikite jam laisvę’. Bet jūsų tėvai neklausė manęs ir nepalenkė savo ausies girdėti.

¹⁴Mi chihin a unaupa, Hebru mi, a kianga juaksa, kum guk ana nasemsa a kum sagihna tawpin a khah ding ahi, chiin: na pipute un bel a honngaikhe kei ua, a bil uh a doh sam kei uh.

¹⁵Dabar jūs buvote atsivertę ir padarę tai, kas teisinga mano akyse, paskelbdami laisvę savo broliams. Jūs sudarėte sandorą mano akivaizdoje, namuose, vadinamuose mano vardu.

¹⁵Tuin nouten, na hongkihei ua, mi chihin a insak inkhangpa kianga noplenna thu phuangin ka mitmuhin thil dik non hihta ua: Ka min tam inah ka maah thukhun na hongkibawlta ua;

¹⁶Bet jūs persigalvojote ir sutepėte mano vardą, susigrąžindami vergus ir verges. Jie buvo laisvi, galėjo gyventi, kaip norėjo, o jūs juos vėl pavergėte.

¹⁶Himahleh na kihei nawn ua, ka min na hihbuah un a ut bangtak ua na khahsa nung uh, na sikhanu leh na sikhapa uh na pi kiknawn ua, na thunuai uah nasemmi ding bang sikhanute ding bangin na koih nawn uh.

¹⁷Kadangi jūs neklausėte manęs ir nesuteikėte laisvės broliui ir artimui, Aš išlaisvinu jus kardui, marui ir badui. Aš išsklaidysiu jus visose žemės karalystėse.

¹⁷Huaijiakin TOUPAN hichiin achi: Michih amah unau leh amah insak inkhang kianga noplenna thu phuang ding in ka thu na ngaikhe kei ua; ngai un, ken na kiang uah noplenna thu ka phuang hi, chih TOUPA thu pawt ahi; namsau te, hipi te, kial te in ahi ding; lei a lalgamte tengteng lakah vik lenlen dingin ka honbawl ding hi.

¹⁸Žmones, nesilaikiusius sandoros, sudarytos mano akivaizdoje, sandoros, kurią sudarėte, perpjaudami veršį ir praeidami tarp jo dalių,

¹⁸Huan, ka thukhun bohsiate, ka maa bawngnou at phel kikala pai suak hiala thu chiama tangtung sakloumi.

¹⁹Judo ir Jeruzalės kunigaikščius, valdininkus, kunigus ir visus žmones, kurie praėjo tarp veršio dalių,

¹⁹Juda heutute leh Jerusalem heutute, michilgehte, siampute, mipi tengteng, bawngnou at phel kikala pai te;

²⁰Aš atiduosiu į jų priešų, kurie siekia jų gyvybės, rankas. Jų lavonai bus maistu padangių paukščiams ir laukiniams žvėrims.

²⁰a melmate uleh a hinna zongmite khut ah ka pe dinga; huan, a luang te uh tunga leng vasate leh leia gamsate an ding lel ahi ding.

²¹Taip pat Zedekijas, Judo karalius, ir jo kunigaikščiai pateks į priešų, siekiančių jų gyvybės, rankas, į rankas Babilono karaliaus kariuomenės, kuri šiuo metu yra pasitraukusi.

²¹Huan, Juda kumpipa Zedekia leh a lawite a melma te uh leh a hinna zongmite leh Babulon kumpipa sepaih hon, nou honpaisansate khut ah ka pe ding hi.Ngai un, hiai khopia hong kik nawn ding in thu ka pe dinga, chih TOUPA thu pawt ahi, huchiin a sual ding ua, a la ding ua, meiin a hal ding uh: huan, luahmi omlou in Juda khopite ka hihgam vek ding hi, chiin.

²²Aš įsakysiu,­sako Viešpats,­ir sugrąžinsiu ją prieš šitą miestą. Jie kariaus, paims ir sudegins jį. Judo miestus Aš padarysiu dykyne be gyventojų”.

²²Ngai un, hiai khopia hong kik nawn ding in thu ka pe dinga, chih TOUPA thu pawt ahi, huchiin a sual ding ua, a la ding ua, meiin a hal ding uh: huan, luahmi omlou in Juda khopite ka hihgam vek ding hi, chiin.