¹Jehojakimo, Jozijo sūnaus, Judo karaliaus, dienomis Viešpats kalbėjo Jeremijui:

¹Juda kumpipa Josia tapa Jehoiakim lal laia TOUPA kianga kipan a Jeremia kianga thu hongtungin,

²“Eik į rechabų namus ir kalbėk su jais, nuvesk juos į vieną Viešpaties namų kambarį ir duok jiems gerti vyno”.

²Rekab inkote kiangah hohin va houpih inla, TOUPA ina dantan khat ah pi lut inla, uain dawn ding piain, a chi a.

³Aš atvedžiau Habacinijo sūnaus Jeremijo sūnų Jaazaniją, jo brolius, vaikus ir visą rechabų šeimą,

³Huan, Habazzini tapa, Jeremia tapa, Jaazani leh a unaute, a tapa tengteng Rekab inkote tengteng toh ka pia;

⁴įvedžiau į Viešpaties namus, į Dievo vyro Igdalijo sūnaus Hanano sūnų kambarį, kuris buvo prie kunigaikščių kambario, virš Šalumo sūnaus Maasėjos patalpos.

⁴Huan Pathian mi Igdali tapa Hanan tate dantan, TOUPA in ah ka pi luta; huai dantan bel heutute dantan chiin kongpi ngakmi Shallum tapa Maaseia dantan tunga om ahi:

⁵Aš pastačiau priešais rechabus pilnus ąsočius vyno bei taures ir pasiūliau gerti vyną.

⁵Huan, Rekab suante pate maah belhbute, noute uain dim ka tunga, a kiang uah, Uain dawn un ka chia.

⁶Jie atsakė: “Mes negersime vyno, nes mūsų tėvas Jehonadabas, Rechabo sūnus, mums įsakė: ‘Niekados negerkite vyno nei jūs, nei jūsų vaikai.

⁶Amau bel, Uain ka dawn kei hial ding uh; kou hon suangpa Rekab tapa Jonadabin, Noumah leh na suan te un leng khantawna uain na dawn ding uh ahi kei;

⁷Nesistatykite namų, nesėkite, nesodinkite vynuogynų ir neturėkite jų, gyvenkite palapinėse per visas savo dienas, kad ilgai gyventumėte krašte, kuriame esate ateiviai’.

⁷In te na lam un haichi na tuh un, grep huan te leng na bawl un na nei ding uh ahi sam kei hi: na damsung nite un puanin khawnga na ten zawk ding uh ahi, na omna gam ua na damsawt theihna ding un, chiin thu a honpia hi.

⁸Mes laikomės Rechabo sūnaus, mūsų tėvo Jehonadabo, įsakymo. Visą gyvenimą nei mes, nei mūsų žmonos, nei sūnūs, nei dukterys negeriame vyno.

⁸Huchiin kou honsuangpa Rekab tapa Jonadabin paukama thu honthukhah tengteng, ka damsung ua kou leh ka jite uh, ka tapa te uh leh ka tanute un uain dawn louh ding khawng,

⁹Mes nesistatome namų, neturime vynuogynų nei laukų sėjame;

⁹Ka tenna in uh lam louh ding khawng, grep huan hiam lou hiam haichi hiam neih louh ding tanin ka jui uhi:

¹⁰gyvename palapinėse ir laikomės viso, ką mūsų tėvas Jehonadabas įsakė.

¹⁰Puanin ahte ka teng jaw ua, kou honsuangpa Jonadab thupiak tengteng mangin ka jui vek uhi.

¹¹Bet kai Babilono karalius Nebukadnecaras puolė šitą kraštą, mes nutarėme pasitraukti nuo chaldėjų ir sirų kariuomenės į Jeruzalę. Taip ir gyvename Jeruzalėje”.

¹¹Huan, hichi ahia, Babulon kumpipa Nebukadnezzarin gam a hongsual laiin kou, Kisa un, Kaldai sepaih honte leh Suria sepaih honte lau jiakin Jerusalem ah i hoh ding uh, ka chi ua, huchiin Jerusalem ah ka natengta uh ahi, a chi ua.

¹²Tada Viešpats tarė Jeremijui:

¹²Huan, TOUPA thu Jeremia kiangah a hongtung nawna:

¹³“Eik ir sakyk Jeruzalės žmonėms ir Judo gyventojams: ‘Ar neklausysite ir nepasimokysite iš mano žodžių?

¹³Israel Pathian sepaihte TOUPAN hichiin a chi: Juda gama mite leh Jerusalema mi tengte kiangah vagen inla, Ka thute ngaikhe dingin sinsakna na sang kei ding uh maw? chih TOUPA thu pawt ahi.

¹⁴Jehonadabas, Rechabo sūnus, įsakė savo sūnums negerti vyno. Jie laikosi to iki šios dienos, negeria vyno ir vykdo savo tėvo įsakymą. Aš nuolat kalbėjau jums, bet jūs neklausėte manęs.

¹⁴Rekab tapa Jonadab thu, a tapate kianga a piak, uain dawn louh ding pen a jui ua, tuni tanin bangmah a dawn kei ua, amau suangpa thupiak a zui mahmah uh hi: ken bel jing pipia thouin na kiang uah thu ka gena, non ngaikhe kei uh.

¹⁵Aš siunčiau savo pranašus, sakydamas: ‘Atsisakykite piktų savo kelių ir pasitaisykite savo elgesiu, nesekite svetimų dievų ir netarnaukite jiems, tai jūs ilgai gyvensite krašte, kurį daviau jums ir jūsų tėvams’. Bet jūs nekreipėte dėmesio ir neklausėte manęs.

¹⁵Ka nasem jawlneite jing pipia thouin na kiang uah ka sawla, mi chih na omdan gilou ua kipan hongkik vek unla, na thilhihte uh bawl hoih unla, pathian dangte jaw a na uh sem dingin jui kei unla; huan, nou leh na pipute ih kiang a gam ka piak ah na teng ding uh chiin; himahleh na bil uh na doh kei ua, non ngaikhe sam kei uh.

¹⁶Rechabo sūnaus Jehonadabo sūnūs laikosi savo tėvo įsakymo, bet mano tauta neklauso manęs.

¹⁶Rekab taba Jonadab suanten amau suangpa thupiak a jui ua, hiai miten jaw a honngaikhe ngal kei uh;

¹⁷Todėl Aš užleisiu ant Judo ir Jeruzalės gyventojų paskelbtą nelaimę, nes Aš kalbėjau jiems, bet jie neklausė, Aš šaukiau, bet jie neatsakė,­sako Viešpats’ ”.

¹⁷Huaijiak TOUPA Israel Pathian sepaihte Pathianin hichiin a chi: Ngai un, Juda leh Jerusalem a teng tengteng tungah thil hoihlou a tung ua hongtung ding ka gen khiaksate ka hontun ding: a kiang uah thu ka gena, lah a ngaikhe ngal kei ua, amau ka sap leh lah hondawng sam kei uh, chiin.

¹⁸Jeremijas sakė rechabams: “Taip sako kareivijų Viešpats: ‘Kadangi jūs Jehonadabo, savo tėvo, įsakymą vykdote,

¹⁸Huan, Jeremiain Rekab suante kiangah, Sepaihte TOUPA, Israel Pathianin hichiin a chi: Na pa Jonadab thupiak na jui ua, a thu pawt tengteng bangbanga na hih jiak un;Rekab tapa Jonadabin khantawnin ka maa ding ding mi a tasam ngei kei ding, chiin sepaihte TOUPA, Israel Pathianin a chi hi.

¹⁹tai Jehonadabui, Rechabo sūnui, niekada nepristigs vyro, stovinčio mano akivaizdoje,­sako kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas’ ”.

¹⁹Rekab tapa Jonadabin khantawnin ka maa ding ding mi a tasam ngei kei ding, chiin sepaihte TOUPA, Israel Pathianin a chi hi.