¹Jehojakimo, Jozijo sūnaus, Judo karaliaus, ketvirtaisiais metais, Viešpats tarė Jeremijui:

¹Huan, hichi ahia, Juda kumpipa Josia tapa Jehoiakim lal kum lina ah hiai thu TOUPA kiang akipan Jeremia kiangah a hongtunga:

²“Imk ritinį ir užrašyk visus mano tau kalbėtus žodžius apie Izraelį, Judą ir visas tautas, apie kurias tau kalbėjau nuo Jozijo dienų iki šiandien.

²Laibu jial la inla, hiaiah na kianga thu ka gen tengteng, Israel tungthu te, Juda tungthu te, nam tengteng tungthu te, na kianga thu ka gen ni akipan Josia hunlai akipan tuni phaa thu gelh in

³Gal Judo namai, girdėdami, kaip ketinu juos bausti, atsisakys pikto kelio, ir Aš jiems jų nusikaltimus atleisiu”.

³Juda inkoten a tung ua thil hoihlou hih ka tup tengteng, a ngaikhia un mi chihin a omdan gilou uh a hei thei kha moh kei ding ua, a thulimilouhna uh leh a khelhna uh ka ngaidam theihna dingin a chi a.

⁴Jeremijas pasišaukė Baruchą, Nerijos sūnų, kuris iš Jeremijo lūpų į ritinį užrašė visus Viešpaties kalbėtus žodžius.

⁴Huan, Jeremiain Neria tapa Baruk a sama, huan, Barukin TOUPA thu tengteng, a kianga a nagensa Jeremia paukam akipan laibu jial ah a gelha.

⁵Jeremijas tarė Baruchui: “Aš uždarytas ir negaliu eiti į Viešpaties namus.

⁵Huan, Jeremiain Baruk kiangah, Khakkhum ka hia, TOUPA in ah ka hoh theikeia,

⁶Todėl tu eik į Viešpaties namus pasninko dieną ir paskaityk Viešpaties žodžius, kuriuos užrašei iš mano lūpų į ritinį, visų žmonių akivaizdoje. Skaityk, tegul girdi visi Judo miestų gyventojai, atėję į Jeruzalę.

⁶Huaijiakin nang hoh inla, TOUPA thu ka paukam akipan laibu jial a na gelh anngawl niin, TOUPA ina mipite bila jakin vasim khia in; a khopi ua kipana hongpawt Judate tengteng bil jakin leng na simkhiak ding ahi.

⁷Gal jie nusižeminę maldaus Viešpatį ir atsisakys savo piktų kelių, nes didelė Viešpaties rūstybė ir bausmė paskelbta šitam miestui”.

⁷Michiin a omdan gilou uh a hei un, TOUPA maa hehpihna a ngetna uh a tun thei zenzen kha ding ua, hiai mite tunga hehna leh thangpaihna TOUPAN a genkhiak lah a thupi mahmah ngala, chiin thu a pia hi.

⁸Baruchas, Nerijos sūnus, padarė, kaip pranašas Jeremijas jam įsakė, ir perskaitė Viešpaties žodžius Viešpaties namuose.

⁸Huchiin Neria tapa Barukin jawlnei Jeremia thupiak tengteng bangin TOUPA ina TOUPA thu laibu a om a simta hi.

⁹Penktaisiais Judo karaliaus Jehojakimo, Jozijo sūnaus, metais, devintą mėnesį, Jeruzalėje buvo pasninkas visai tautai ir visiems žmonėms, kurie buvo atėję iš Judo miestų į Jeruzalę.

⁹Huan, hichi ahia, Juda kumpipa Josia tapa Jehoiakim lal kum ngana, kha kuana ah Jerusalem mi tengteng leh Juda khopi akipana Jerusalem ahongpai tengtengin anngawl thu a phuang ta uh.

¹⁰Baruchas perskaitė iš ritinio Jeremijo žodžius girdint visai tautai Viešpaties namuose, raštininko Gemarijo, Šafano sūnaus, kambaryje, kuris buvo viršutiniame kieme, prie Viešpaties namų Naujųjų vartų įėjimo.

¹⁰Huan, Barukin TOUPA konpi thak lutna ah, um sung tungnung jaw a laigelhmi Shaphan tapa Gemari dantan, TOUPA ina om ah Jeremia thu laibu a im, mi tengteng bila jakin a sim a.

¹¹Šafano sūnaus Gemarijo sūnus Mikajas, išklausęs visus Viešpaties žodžius, skaitytus iš ritinio,

¹¹Huan, Shapan tapa Gemari tapa Mikaiin laibu a om TOUPA thu tengteng a najakin,

¹²nuėjo į karaliaus namus, į raštininko kambarį. Ten buvo susirinkę kunigaikščiai: raštininkas Elišama, Šemajo sūnus Delajas, Achboro sūnus Elnatanas, Šafano sūnus Gemarijas, Hananijo sūnus Zedekijas ir kiti valdovai.

¹²Kumpipa in ah a hoh suka, laigelhmi dantan ah a luta, huan, ngaidih, huailaiah heutu tengteng a natu ua, laigelhmi Elisham te, Semaia tapa Delai te, Akbor tapa Elnathan te, Shaphan tapa Gemari te, Hanani tapa Zedekia te leh heutu tengteng.

¹³Mikajas pranešė jiems girdėtus žodžius, kuriuos Baruchas skaitė tautai iš ritinio.

¹³Huan, Mikaiin mite bila jakin Barukin laibu a im a sim thu a najak tengteng a hilha.

¹⁴Kunigaikščiai pasiuntė Jehudį, sūnų Netanijo, sūnaus Šelemijo, sūnaus Kušio, pas Baruchą ir jam įsakė: “Pasiimk ritinį, iš kurio skaitei tautai ir ateik”. Baruchas, Nerijos sūnus, pasiėmė ritinį ir atėjo pas juos.

¹⁴Huan, heutu tengtengin Kusi tapa, Shelemi tapa Nethani tapa Jerhudi Baruk kiangah a sawl ua, a kiangah, Mite bila jaka nasim laibu tawiin hongin, chi dingin. Hichiin Neri tapa Baruk bel laibu jial tawinin a kiang uah a honga.

¹⁵Jie tarė jam: “Sėskis ir skaityk mums”. Baruchas skaitė, jiems girdint.

¹⁵Huan a kiangah, Tu inla, ka bil ua ka jak ngei un sim dih ve leh, a chi ua, hunchiin Barukin a bil ua a jak un a simta.

¹⁶Išgirdę visus žodžius, jie išsigandę žiūrėjo vienas į kitą ir kalbėjo: “Mes privalome visus šiuos žodžius pranešti karaliui”.

¹⁶Huan, hichi ahia, huai thute a jak uleh lauin a kien chiat ua, Baruk kiangah, Hiai thi tengteng kumpipa ka hilh ngeingei ding uh, a chi ua.

¹⁷Jie paklausė Baruchą: “Sakyk, kaip tu surašei visus šituos žodžius iš jo lūpų?”

¹⁷Huan, Baruk bel, Hiai thu tengteng na kam akipan bangchi dana gelh na hia, honhilh dih ve? Chiin a dong ua.

¹⁸Baruchas atsakė: “Jis skelbė šituos žodžius man savo lūpomis, ir aš užrašiau į ritinį rašalu”.

¹⁸Huan, Barukin, Hiai thu tengteng a paukamin a honhilha, laituiin laibu ah ka gelh mai ahi, chiin a dawng hi.

¹⁹Kunigaikščiai liepė jam: “Tu ir Jeremijas eikite pasislėpti, kad niekas nežinotų, kur jūs esate”.

¹⁹Huan, heututen Baruk kiangah, Kuan unla, Jeremia toh bu un; kuamah in na omna uh theikei uhen, a chi ua.

²⁰Jie nuėjo pas karalių į rūmų kiemą ir visa pranešė karaliui. Ritinį jie paliko raštininko Elišamos kambaryje.

²⁰Huan, huang sungah kumpipa kiangah a lut ua; leibu jial bel laigelhmi Elisham dantan ah a koih ua; laibu jial bel laidelhmi Elisham dantan ah a koih ua, a thu tengteng paukamin kumpipa a hilh uh.

²¹Karalius pasiuntė Jehudį atnešti ritinį. Jis atnešė jį iš raštininko Elišamos kambario ir skaitė jį karaliaus ir visų kunigaikščių, stovinčių šalia karaliaus, akivaizdoje.

²¹Huchiin kumpipan laibu jial la dingin Jehudi a sawla, laigelhmi Elisham dantan akipan a la. Huan, Jehudiin kupipa leh kumpipa china ding heutu tengteng bila jakin a sima.

²²Tai buvo devintas mėnuo, ir karalius sėdėjo žiemos rūmuose, o priešais jį židinyje degė ugnis.

²²Kha kuana ahia, kumpipa bel a phalbi in ah a tu a, a maah meihol thukah kuang a oma.

²³Jehudžiui perskaičius tris ar keturis skyrius, karalius nupjaudavo juos raštininko peiliu, įmesdavo į ugnį židinyje ir sudegindavo, kol visas ritinys buvo sunaikintas židinio ugnyje.

²³Huan, hichi a honghia, Jehudiin khep thum hiam khep li hiam a simin kumpipain a temta in a at tana, thuk meia ah a jial bu pum kang mang vek dingin a lawn lut zel hi.

²⁴Nei karalius, nei jo tarnai, girdėdami tuos žodžius, neišsigando ir nepersiplėšė savo rūbų.

²⁴Huan, kumpipa leh a nasemmin hiai thu tengteng ngaikhia mite kuamah a lau kei ua, a puansilh uh leng a botkek sam kei uh.

²⁵Nors Elnatanas, Delajas ir Gemarijas maldavo karalių nedeginti ritinio, bet jis nekreipė dėmesio į juos.

²⁵Huai phet hilouin Elnathan leh Delai leh Gemari ten laibu jial hal lou dingin kumpipa kiangah a ngen ua, himahleh a ngaikhe nuam kei.

²⁶Be to, karalius įsakė Jerachmeeliui, karaliaus sūnui, Serajui, Azrielio sūnui, ir Šelemijui, Abdeelio sūnui, suimti raštininką Baruchą ir pranašą Jeremiją, bet Viešpats paslėpė juos.

²⁶Huan, kumpipan kumpipa tapa Jerahmeel leh Azriel tapa Serai leh Abdeel tapa Shelami te Baruk laigelhmi leh jawlnei Jeremiate man dingin thu a pia: himahleh TOUPAN amau a sel.

²⁷Kai karalius sudegino ritinį su žodžiais, kuriuos Baruchas iš Jeremijo lūpų buvo užrašęs, Viešpats tarė Jeremijui:

²⁷Huan, laibu jial leh Jeremia kam akipan Barukin a gelh tengteng thute kumpipan a halmang khitin TOUPA thu Jeremia kiangah a hongtunga,

²⁸“Imk kitą ritinį ir užrašyk į jį visus žodžius, buvusius ritinyje, kurį Jehojakimas, Judo karalius, sudegino.

²⁸Laibu jial dang la inla, laibu jial masaa thu tengteng, Juda kumpipa Jehoiakimin a hal mangsate gelh nawn vekin.

²⁹O Jehojakimui, Judo karaliui, sakyk: ‘Tu sudeginai ritinį, sakydamas: ‘Kodėl tu užrašei, kad Babilono karalius ateis ir sunaikins šitame krašte žmones ir gyvulius?’

²⁹Huan, Juda kumpipa Jehoiakim tuntang thu ah hichiin na chi ding hi: TOUPAN hichiin a chi: Babulon kumpipa hongpai ngei dinga, hiai gam a hihsiain, hiai mi leh sa a hihmang vek ding, chia gelhna bangdia huchibang thu gelh, chiin laibu na nahaltaa:

³⁰Todėl Viešpats apie Jehojakimą, Judo karalių, sako: ‘Jo palikuonys nesėdės Dovydo soste, o jo lavonas bus išmestas ir gulės dieną karštyje ir naktį šaltyje.

³⁰Huaijiakin, Juda kumpipa Jehoiakim tungthu ah TOUPAN hichiin a chi: David tutphah ah tu ding mi a neikei ding: a luang leng sun nisa ah leh jan vuk nuaiah paih kihak ah ding.

³¹Aš nubausiu jį, jo palikuonis bei tarnus ir užleisiu visas nelaimes ant Jeruzalės gyventojų ir Judo žmonių, kurias paskelbiau prieš juos, bet jie neklausė’ ”.

³¹Huan, a thulimlouhna uh jiakinamah leh a suante leh a nasemmite ka gawt ding: huan, amau leh Jerusalem a tengte leh Juda mite tungah a tung ua ka phuansa, a ngaikhiak kei uh leh thil hoihlou tengteng ka hontun ding, chiin.Huchiin Jeremiain laibu jial dang a laa, Neri tapa Baruk laigelhmi a piaa, aman huaiah Jeremia kam akipan laibu gelhsa tengteng, Jehoiakim meia akhul mangsa thute a gelha: huai banah a kibatpih thu tampi a behlap lai hi.

³²Jeremijas ėmė kitą ritinį, padavė jį raštininkui Baruchui, Nerijos sūnui, o tas iš Jeremijo lūpų užrašė į ritinį visus žodžius, kuriuos Jehojakimas, Judo karalius, sudegino, ir pridėjo dar daugiau panašių žodžių.

³²Huchiin Jeremiain laibu jial dang a laa, Neri tapa Baruk laigelhmi a piaa, aman huaiah Jeremia kam akipan laibu gelhsa tengteng, Jehoiakim meia akhul mangsa thute a gelha: huai banah a kibatpih thu tampi a behlap lai hi.