¹Vietoje Konijo, Jehojakimo sūnaus, Babilono karalius Nebukadnecaras paskyrė Judo karaliumi Jozijo sūnų Zedekiją.

¹Huan, Josia tapa Zedekia, Babulon kumpipa Nebukadnezzarin, Juda gam kumpipa dinga a bawl Jehoiakim tapa Konia sikin a honglalta a.

²Bet nei jis, nei jo tarnai, nei krašto gyventojai neklausė Viešpaties žodžių, kalbėtų per pranašą Jeremiją.

²Himahleh amah leh a nasem mite leh a gama miten TOUPA thu jawlnei Jeremia kama gen a ngaikhe kei uh.

³Karalius Zedekijas pasiuntė Jehuchalą, Šelemijo sūnų, ir kunigą Sofoniją, Maasėjos sūnų, pas pranašą Jeremiją ir prašė jo: “Melsk už mus Viešpatį, mūsų Dievą”.

³Huan, kumpipa Zedekiain Shelemai tapa Jehukal leh Maaseia tapa siampu Zephania bel jawlnei Jeremia kiangah, Toupa ka Pathian honthum sakin, chi dingin a sawla.

⁴Jeremijas tada dar nebuvo įmestas į kalėjimą ir vaikščiojo savo tautoje.

⁴Huan, Jeremia bel mipite lakah a ututin a vak thei laia: tanna in ah lah a koih ngal kei ua.

⁵Chaldėjai, kurie buvo apgulę Jeruzalę, išgirdę, kad ateina Egipto faraono kariuomenė, pasitraukė nuo Jeruzalės.

⁵Huan, Pharo sepaih honte Aigupta akipan ahong pawt kheta ua: huan Kaldaite Jerusalem ummiten a tanchin a zak un Jerusalem a tawpsanta uhi.

⁶Tada Viešpats kalbėjo pranašui Jeremijui:

⁶Huchiin, TOUPA thu jawlnei Jeremia kiangah a hongtunga,

⁷“Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Sakyk Judo karaliaus pasiuntiniams: ‘Faraono kariuomenė, kuri ateina jums padėti, grįš į savo kraštą Egiptą,

⁷Toupa Israel Pathianin hichiin a chi: Juda kumpipa hondong dinga nou honsawl kiangah, ngai in, Pharo sepaih hon, nou honpanpih dinga hongpaite amau gam Aigupta ah a kik nawn ding uh.

⁸ir chaldėjai vėl ateis, kariaus prieš šitą miestą, paims jį ir sudegins.

⁸Kadaite bel a hong ding ua, hiai khopi a sual ding ua, ala ding ua, meiin a hal ding uh.

⁹Neapgaudinėkite patys savęs, manydami, kad chaldėjai pasitrauks ir nebesugrįš. Jie nepasitrauks.

⁹Kaldaiten a honpai san ngei ding uh, chiin, nou kikhem kei un, a pai sin ngal kei ua.

¹⁰Jei jūs chaldėjų kariuomenę, prieš jus kariaujančią, taip sumuštumėte, jog liktų tik sužeistieji, tai jie, pakilę iš savo palapinių, sudegintų šitą miestą!’ ”

¹⁰Nou honsual Kaldai sepaihte tengteng bawl ek mahle uchin, alak ua miliam omsun te kiain leng amau puanin akipanin hongthouin hiai khopi meiin a hal thouthou ding uh, chiin na gen ding ahi, chiin.

¹¹Kai chaldėjų kariuomenė, išsigandusi Egipto kariuomenės, pasitraukė nuo Jeruzalės,

¹¹Huan, hichi ahia, Pharo sepaih honte lau ziaka Kaldai sepaih honten Jerusalem a paisan lai un,

¹²Jeremijas norėjo eiti iš Jeruzalės į Benjamino kraštą savo nuosavybės reikalus sutvarkyti su savo giminaičiais.

¹²Jeremiain mite laka a tantuan la dingin Benjamin gama lut dingin Jerusalem a pawtsana.

¹³Jam atėjus prie Benjamino vartų, sargybinis Irija, sūnus Šelemijos, sūnaus Hananijos, sulaikė pranašą Jeremiją ir tarė: “Tu bėgi pas chaldėjus!”

¹³Huan, Benjamin kongpi a tunin ngakmi heutu Hanania tapa Shelemia tapa a min Irija a naoma; huaiin Kaldaite kianga kipia nahi, chiin jawlnei Jeremia a naman hi.

¹⁴Jeremijas atsakė: “Tai netiesa, aš nebėgu pas chaldėjus”. Irija nepatikėjo. Jis sulaikė Jeremiją ir nuvedė pas kunigaikščius.

¹⁴Huan, Jeremiain, Juau ahi; Kaldaite kianga ka kipe kei hi, a chi a: himahleh a ngaikhe kei a, huchiin Irijain Jeremian a mana, heutute kiangah a pia.

¹⁵Kunigaikščiai supyko ir sumušė Jeremiją bei įmetė į kalėjimą raštininko Jehonatano namuose, nes jie buvo padaryti kalėjimu.

¹⁵Huan heutute Jeremia tungah a heh mahmah ua, a sat ua, laigelhmi Jonathan in ah a tangsak ua; huai lah tanna in dia a zat him uh ahi.

¹⁶Jeremijas pateko į požemį ir išbuvo ten daug dienų.

¹⁶Huan, Jeremia leinuai khuk ah a luta, ni tampi tak a om nungin kumpipa Zedekiain a sam khiaa;

¹⁷Vieną dieną karalius Zedekijas pasiuntė atvesti Jeremiją. Karalius slaptai savo rūmuose klausė jį: “Ar yra žodis iš Viešpaties?” Jeremijas atsakė: “Taip, tu būsi atiduotas į Babilono karaliaus rankas”.

¹⁷Huan, kupipan a inah simthamin a donga, a kiangah TOUPA kianga kipan thu banghiam bek a om hia? achia. Huan Jeremiain Om e, a chi a. A kiangah, Babulon kumpipa khutah matsakin na om ding, a chi lai hi.

¹⁸Be to, Jeremijas sakė karaliui Sedekijui: “Kuo aš nusikaltau tau, tavo tarnams ir tautai, kad mane laikote kalėjime?

¹⁸Huan, Jeremiain kumpipa Zedekia kiangah, Nang hiam na nasemmi hiam hiai mite tungah bang thil ahia ka hihkhelha na honmatsak?

¹⁹Kur dabar yra jūsų pranašai, pranašavę jums, kad Babilono karalius neateis prieš jus ir prieš šitą kraštą?

¹⁹Nang kianga Babulon kumpipa nang leh hiai gam dou dingin a hongpai kei ding, chia thu genmi na jawlneite koia om ahita ua?

²⁰Mano valdove karaliau, išklausyk mano prašymą, nebesiųsk manęs atgal į raštininko Jehonatano namus, kad ten nemirčiau!”

²⁰Aw, ka pu, kumpipa ngaikhiain, ka hongen ahi, ka ngetna na sang in, ka honngen hi; laigelhmi Jonathan in ah honkiksak nawn het ken, huai lai ah ka si kha ding hi, a chi a.Huan, kumpipa Zedekiain thu a piaa, huan Jeremia bel ngakmi huang singah a tangsaka, tanghou bawlmite kongzing akipan ni tengin tanghou beu khat, khopia tanghou a om lai siah a pia ua, huchibangin Jeremia bel ngakmi huang sungah a om nilouh hi.

²¹Karalius Zedekijas įsakė, kad Jeremijas būtų nuvestas į sargybos kiemą ir kad jam duotų gabalą duonos iš Kepėjų gatvės, kol visa duona mieste pasibaigs. Taip Jeremijas liko sargybos kieme.

²¹Huan, kumpipa Zedekiain thu a piaa, huan Jeremia bel ngakmi huang singah a tangsaka, tanghou bawlmite kongzing akipan ni tengin tanghou beu khat, khopia tanghou a om lai siah a pia ua, huchibangin Jeremia bel ngakmi huang sungah a om nilouh hi.