¹Pereikite Jeruzalės gatves, žiūrėkite ir stebėkite, ieškokite aikštėse; jei rasite nors vieną, kuris elgiasi teisingai ir siekia tiesos, tada Aš jai atleisiu.

¹Jerusalem kholakte ah vial tai unla, chiamteh unla, a mual tamte zong unla, mi khat bek diktat taka hiha, thutak zong mahmah na muh theih uleh, Jerusalem ka ngaidam ding.

²Nors jie sako: “Kaip gyvas Viešpats”, iš tikrųjų jie melagingai prisiekia.

²TOUPA a hina a hin sung, chi mahle uh, juauin a kichiam lel uh ahi.

³Viešpatie, argi tavo akys nenukreiptos į tiesą? Tu baudei juos, bet jie neatgailavo; prispaudei juos, bet jie nepriėmė pataisymo. Jie pasidarė kietesni už uolą, atsisakė atsiversti.

³Aw TOUPA, thutak na muh noplam ahi ka hia? Amau na sata, himahleh a lungkham tuan kei uh, amau na hihmanga, na thuzohna a pom nuam tuan kei uh, suangpi sanga sakin a tal uh a taksak ua, a kilehhei nuam kei bikbek uh.

⁴Todėl aš sakiau: “Tai vargšai; jie kvaili, nes nežino Viešpaties kelių, nepažįsta Dievo įstatymo.

⁴Huan, ken, Hiaite mi phalou ahi ua, a hai lai ua, TOUPA dan, a Pathian uh thugel a theikei uhi.

⁵Eisiu pas kilminguosius ir su jais kalbėsiu, nes jie žino Viešpaties kelius ir Jo įstatymą”. Tačiau jie taip pat sulaužė jungą, sutraukė pančius.

⁵Mi liante kiangah ka vahoh ta dinga, ka vahoupih dinga, amau jaw TOUPA dan leh a Pathian thugelte a thei uh, a chi a. Himahleh hiai miten thu khat satin, hakkol a hihtan ua, henna haute a hihtat uhi.

⁶Todėl sudraskys juos liūtas, suplėšys stepių vilkas. Leopardas tykos prie jų miestų; kas tik išeis, bus sudraskytas, nes gausu jų nusikaltimų, jų paklydimas didelis.

⁶Huaijiakin gammang nuaia humpinelkai in amau a kei dinga, gamdai ngiain amau a ne bei dinga, gialbem in a khopite uh a tanga, huaia hongpawt peuh-mah a bawtjan ding: a tatleknate uh a tama, a nungkinnate uh a thupi mahmah jiakin.

⁷“Kaip Aš galėčiau tau atleisti? Tavo vaikai paliko mane ir prisiekė tuo, kas nėra dievai. Aš juos pasotinau, o jie svetimavo ir lankė paleistuvių namus.

⁷Bangchin ka hon ngaidam thei dia? Na taten a honpaisan ua, Pathian hi loupite louin a kichiam ua, tai taka ka vak nungin ang a kawm ua, kijuak inte ah a kivel hehu uh.

⁸Jie kaip nupenėti eržilai geidė savo artimo žmonos.

⁸Jingsang lama sakol vak vah bang mai ahi ua, mi chih amah invengpa ji enlahin a ham uh.

⁹Ar neturėčiau tokių nubausti?­ sako Viešpats.­Ar šitokiai tautai neturėčiau atkeršyti?

⁹Hiai thilte jiakin ka gawt kei ding maw? chih TOUPA thupawt ahi. Hichi bang nam tungah phu ka kilaksak kei ding ahia?

¹⁰Eikite į vynuogynus ir naikinkite, bet ne iki galo. Pašalinkite atžalas, nes jos nepriklauso Viešpačiui!

¹⁰A gawlte ah kah lut unla, hihsia un, ahihhangin hihse hin vek kei un, ahiangte la mang unla, TOUPA lah ahi ngal kei a.

¹¹Labai neištikimi buvo Izraelis ir Judas”,­sako Viešpats.

¹¹Israel inkote leh Juda inkoten lah ka tungah lepchiah takin a hih ngal ua, chih TOUPA thu pawt ahi.

¹²Jie išsigynė Viešpaties ir sakė: “Tai ne Jis. Nesulauksime nelaimės, nematysime nei kardo, nei bado”.

¹²TOUPA bel juauthei dia sepin, Bangmah a hih thei sam kei ding, siatna i tunguah a tung kei ding, kial hiam namsau hiam i thuak kei ding.

¹³Pranašai taps vėjais, jie neturės žodžių­taip jiems atsitiks.

¹³Jawlneite leng huihzam lel ahi ding ua, amau ah lah thu a om ngal keia; a tunguah hichibanga hih ahi ding, a chi ua.

¹⁴Todėl Viešpats, kareivijų Dievas, sako: “Kaip jie kalbėjo, taip jiems įvyks. Aš padarysiu savo žodžius tavo burnoje ugnimi, o šitą tautą­malkomis, kurias ugnis sudegins.

¹⁴Huaijiakin, TOUPA, Sepaihte Pathian in a chi: Huchibang thu nag en jiak un, ngaiin, na kama ka thute mei ka suaksak dinga, hiai mipite sing, huan, a kang khin ding.

¹⁵‘Izraeli, Aš atvesiu prieš jus tautą iš toli,­sako Viešpats,­galingą tautą, labai seną tautą, kurios kalbos tu nemoki ir nesupranti, ką ji kalba.

¹⁵Ngai un, aw Israel inkote aw, gamla pia kipan, nam na kiangah ka honpi ding, chih TOUPA thu pawt ahi. Nam hat tak, nam ni danglaia kipana, a pau uh na theih louh, a thugen uh na theih theih louh namte.

¹⁶Jų strėlinė kaip atviras kapas; jie visi yra karžygiai!

¹⁶A thal bawm uh han kihong ahia, a vek un mi hat tak ahi khin uh.

¹⁷Jie suvalgys tavo derlių ir duoną, skirtą tavo sūnums ir dukterims, ir tavo avis bei galvijus; nurinks tavo vynmedžius ir figmedžius; jie sunaikins sustiprintus miestus, kuriais pasitikėjai.

¹⁷Na buh laksa leh na nek ding a ne khin vek ding uh; na tanute na tapate nek ding mahmah: na gan honte, na belam honte a ne ding ua, na grep guite, na theipi kungte a ne ding ua, na khopi kulhnei, na muanpi pen sekte mahmah namsau in a hihse vek ding uhi.

¹⁸Tačiau tada nesunaikinsiu jūsų visų’.

¹⁸Himahleh huai nite ah leng ka honhih chimit den kei ding, chih TOUPA thu pawt ahi.

¹⁹Kai jie klaus: ‘Už ką Viešpats, mūsų Dievas, mums taip padarė?’, tu jiems atsakysi: ‘Kaip jūs palikote mane ir tarnavote svetimiems dievams savo krašte, taip tarnausite svetimiesiems ne savo šalyje’ ”.

¹⁹Huan, hichi a honghi dinga, Bangdinga TOUPA i Pathian un hiai thil tengteng I tung ua hih ahia? Na mite un a chih hun chiang un, Non paisan ua, nagam ua pathian dangte na na sep bang un, na gam lou uah, paudang mite na na sem ding uh, a kiang uah na chi ding ahi.

²⁰Skelbkite Jokūbo namams ir praneškite Judui:

²⁰Jakob inkote laka hiai genkhia unla, Juda gamah phuang un.

²¹“Klausykitės, kvaili ir neprotingi žmonės, kurie turite akis, bet nematote, kurie turite ausis, bet negirdite!

²¹Aw theih theihna neilou, mi haite aw, mit neia lah mu lou, bil neia lah zaloute aw, hiai ngaikhia un.

²²Argi nebijote manęs?­sako Viešpats.­Argi nedrebėsite prieš mane? Aš sulaikiau jūrą smėlio riba kaip amžina užtvara, kurios ji neperžengs, nors ir siaus. Nors bangos ir daužytų ją, nepralauš jos.

²²Non kihta kei uh maw? chih TOUPA thu pawt ahi, Ka maah na ling kei ding uh maw? Kei, tuipi huap chiang a dia chiauphou, khantawna a let louhna dinga daikaihna, tuipi kihawt zou lunglung mahleh a let tuan theihlouha, ging honhon mahleh a khen theihouh ding bawlpa ka hi hi.

²³Bet šita tauta yra užsispyrusi ir kietos širdies, ji pasitraukė ir nuėjo.

²³Himahleh hiai miten lungtang paupeng leh helhat a pu ua, a hel ua, a taimangta uh.

²⁴Ji nepagalvojo: ‘Reikia bijotis Viešpaties, savo Dievo, kuris tinkamu laiku duoda ankstyvą ir vėlyvą lietų ir išsaugo mums mūsų derlių!’

²⁴A lungtang un leng, TOUPA I Pathian, a hun taka vuah masa leh vuah nanung zusakpa, buh leh hunbi honsehsakpa laudan I siam ding uh, a chi sam kei uh.

²⁵Jūsų kaltės nukreipė tai, ir nuodėmės patraukė nuo jūsų gėrybes.

²⁵Hiai thilte na thulimlouhna te un a hihmanga, na khelhnate un thil hoih nou a hontaan sak ahi.

²⁶Mano tautoje yra nedorėlių, kurie susilenkę tyko kaip paukštgaudžiai, spendžia žabangus žmonėms pagauti.

²⁶Ka mite lakah mi gilou a om ngal ua, vasa gemmi in a tan bangin a tang gige ua, thang a kam ua, mite a man uh.

²⁷Kaip krepšys pilnas paukščių, taip jų namai pilni apgaulės; tokiu būdu jie tapo žymūs ir pralobo.

²⁷Bawm vasa a dim bang main, a inte uh khemnain a dima, huaijiakin a honglian ua, a honhauhsak loh ta uhi.

²⁸Jie taip nutuko, kad net blizga, jų nedorybei nėra ribų. Jie negina našlaičių teisme, tačiau klesti. Jie nežiūri vargšo teisių.

²⁸A hongthau ua, a hongzol ua, ahi, a gitlouhna thilhihte un hunchiang a neikei, pa neiloute lamzanna ding in amau lamah a pang kei uhi.

²⁹Ar neturėčiau tokių bausti?­sako Viešpats.­Ar šitokiai tautai neturėčiau atkeršyti?

²⁹Hiai thil jiaktein ka gawt kei dia hia? chih TOUPA thu pawt ahi: Hichibang nam tungah ka hinnain phu a la sin ka hia?

³⁰Siaubingų ir bjaurių dalykų vyksta šalyje:

³⁰Huai gamah thil lamdang tak leh mulkimhuai tak a hongta.Jawlneiten juau thu a gen ua, siamputen lah amau thuthuin vai a hawm ua, ka miten lah huchibang hih a ut uhi, atawptawp ah bang chiin na hih ding ua leh?

³¹pranašai pranašauja melus, kunigai moko, kaip jiems naudinga, o mano tauta tai mėgsta! Bet ką darysite, kai ateis galas?”

³¹Jawlneiten juau thu a gen ua, siamputen lah amau thuthuin vai a hawm ua, ka miten lah huchibang hih a ut uhi, atawptawp ah bang chiin na hih ding ua leh?