¹Bėkite, benjaminai, iš Jeruzalės; Tekojoje pūskite trimitą ir Bet Kereme uždekite ugnį kaip ženklą, nes nelaimė ir sunaikinimas ateina iš šiaurės.

¹Benjamin tate aw, Jerusalem sung akipan na bitna ding un tai mang unla; Tekoa ah pengkul mut unla Bet-hakkorom ah theihsakna suaksak un. Mallam a kipanin siatna a hongkuan hi, hihsiatna thupi mahmah.

²Siono duktė panaši į gražią ir lepią moteriškę.

²Zion tanu melhoih tak leh nou tak ka hihmang ding.

³Piemenys su bandomis ateis prieš ją. Jie pasistatys aplink ją palapines, kiekvienas nuganys savo dalį.

³Belampute, a belam honte utoh a kiang a hongtung ding ua, a kim ah a puaninte uh a kaih khum ding ua, amau mun chiat ah a ke ding uh.

⁴Pradėkim prieš ją kovą! Kelkitės ir pradėkim kovą vidudienį! Vargas mums, nes baigiasi diena ir ilgėja vakaro šešėliai!

⁴Amah dou dingin kisa un, thou unla, sun lain I sual ding uh, ei adingin khawk hina e! ni a kihektaa, nitaklam limliap a nasauta.

⁵Kelkitės ir pulkime nakčia, sunaikinkime jos rūmus!

⁵Thou unla, janin I sual mai ding uh! a in hoih hoih hihsia ni.

⁶Taip sako kareivijų Viešpats: “Kirskite medžius ir supilkite prieš Jeruzalę pylimą! Ji yra baudžiamas miestas, nes vien tik priespauda jame.

⁶Sepaihte TOUPAN hichiin a chi: A singte phuk unla, Jerusalem sualna dingin mualvum bawl un, khopi gawt ding pen hiai ahi, a sung ah nuaisiahna ngen ahi.

⁷Kaip iš šaltinio trykšta vanduo, taip iš jo trykšta nedorybės. Smurtas ir sunaikinimas jame, skriauda ir žaizdos nuolat mano akivaizdoje.

⁷Tuileh in tui a pawtsak bang main a gitlouhna a pawtsak sek, a sungah hiamgamna leh kilohna a om chih jak ahi, ka maah natna leh kiliamsaknate a om thek.

⁸Leiskis pamokoma, Jeruzale, kad kartais Aš neatsitraukčiau nuo tavęs ir nepaversčiau tavęs dykyne, negyvenama šalimi!”

⁸Ka lungsimin a hontuamsan vengveng main aw, Jerusalem, pilvang ngialin, huchilouinjaw luahmi neilou gam dia honbawlin, ka honhih gawp kha ding hi.

⁹Taip sako kareivijų Viešpats: “Jie nurinks Izraelio likutį kaip vynmedį, dar kartą ranka perbrauks šakeles kaip vynuogių skynėjas!”

⁹Sepaihte TOUPAN hichiin a chi: Israel omsunte grep bangin lou siang vek unla, grep loumi bangin ahiangte van tuantuan un.

¹⁰Kam turiu kalbėti ir ką įspėti, kad jie klausytų? Jų ausys neapipjaustytos, jos negali išgirsti. Viešpaties žodis jiems tapo pajuoka, jie jo nemėgsta.

¹⁰A ngaihkhiak theihna ding un kua ka houpihin, kua ka theisak dia? Ngai in, bil lam zeksumlouh ahi ua, a ngaikhe theikei uh; ngai in, TOUPA thu amau adingin thil simmohhuai ahi a, kipahna mahmah a nei nawn kei uh.

¹¹Aš esu pilnas Viešpaties rūstybės, nebeįstengiu susilaikyti. Išliesiu ją ant vaikų gatvėje ir ant susirinkusių jaunuolių! Vyras ir žmona bus sugauti, pagyvenęs ir senas.

¹¹Huaijiakin TOUPA hehnain ka dima, kidek ka chimta; kholaka naupang tungah ka bungkhe dia; tangval omkhawmte tungah leng, a ji toh kitonin pasal leng lak ahi dinga, upate leh teksiate leng.

¹²“Jų namai, laukai ir žmonos atiteks kitiems, nes Aš ištiesiu savo ranką prieš šalies gyventojus”,­ sako Viešpats.

¹²A inte uh mi dang kianga piak ahi dinga, a loumate uleh a jite utoh; huai gama tengte tungah lah ka khut ka lik sin ngala, chih TOUPA thu pawt ahi.

¹³“Jie visi, nuo mažiausio iki didžiausio, pasidavė godumui, nuo pranašo iki kunigo jie visi elgiasi klastingai.

¹³A neupen a kipana a lianpen tannin leng mi chih lah huaihamna in a dim ngal ua; jawlneite leh siampute nasan leng, mi chih a juautat mahmah uhi.

¹⁴Jie gydo mano tautos žaizdas tik paviršutiniškai, sakydami: ‘Taika! Taika!’ Tačiau taikos nėra.

¹⁴Ka mite liam, awlmohlou takin, A hoih ve, a hoih ve, chiin a thoih ua, a hoih het ngal kei a.

¹⁵Jie turėtų gėdytis, nes elgėsi bjauriai, tačiau nei jie gėdijasi, nei parausta. Todėl jie kris tarp krintančių, sukniubs, kai juos aplankysiu”,­sako Viešpats.

¹⁵Thil kihhuai a hih un leng a zum ua hia? zumlou hial, a zum het kei uh, a mai u leng a san sam kei: huaijiakin pukte lakah a puk tei ding ua: amaute ka gawt hun chiangin paihkhiakin a om ding uh, TOUPAN a chi.

¹⁶Taip sako Viešpats: “Eikite į kelius ir ieškokite senovinių takų; suradę gerą kelią, juo eikite. Taip rasite atilsį savo sieloms. Bet jie atsakė: ‘Neisime!’

¹⁶TOUPAN hichiin a chi: Lampite ah ding unla, en un, lampi hoih omna lampi luite tawn un, huaiah pai unla, na kha ua dingin khawlna na mu ding uh; amau bel, Huaiah ka pai kei ding uh a chi ua.

¹⁷Aš pastačiau jiems sargų, sakydamas: ‘Klausykite trimito garso’. Bet jie atsakė: ‘Nesiklausysime!’

¹⁷Huan, noua dingin galvilmite ka sap dinga, Pengkul ging ngaikhia un, chiin: amau bel, Ka ngaikhe kei ding uh, a chi uhi.

¹⁸Todėl klausykite, tautos, ir supraskite, kas tarp jų vyksta.

¹⁸Huaijiakin, aw, namte aw, ngaikhia unla, aw, kikhawmkhawmte aw, a tung ua hongtung ding thei un.

¹⁹Klausyk, žeme! Aš užleisiu nelaimę šitai tautai kaip jų minčių vaisių, nes jie neklausė mano žodžių ir mano įstatymo, bet jį atmetė.

¹⁹Aw, leitung, ngaikhiain, ngaiin, hiai mite tungah siatna ka hontun sin: a ngaihtuahna gahte uh; ka thute a ngaihkhiak loujiak un: ka dante lah a paikhe hithet ua.

²⁰Kam man smilkalai, nešami iš Šebos, ir kvepianti nendrė iš tolimos šalies? Jūsų deginamosios aukos man nepatinka ir jūsų kraujo aukos man nemielos”.

²⁰Bangdinga Sheba akipan begaw te, gamla pia kipan kawltute ka kiang hongtung nak ahia? Na halmang kithoihnate uh kipahpih tak ahi keia, na kithoihna te un lah a honkipak sak sam kei hi.

²¹Todėl taip sako Viešpats: “Štai Aš dedu šitai tautai ant kelio atsitrenkimo akmenų. Tėvai ir vaikai suklups ant jų, kaimynas ir draugas kartu pražus”.

²¹Huaiziakin TOUPAN hichiin a chi: Hiai mite kiangah puknate ka koih dinga, huaiah pate a tapate utoh a puk khawm ding ua, inveng leh a lawm leng a mangthang ding uh.

²²Taip sako Viešpats: “Ateina tauta iš šiaurės, didelė tauta kyla nuo žemės pakraščių.

²²Huan, TOUPAN hichiin a chi: Ngai in, mallam gam akipan mite a hongpai uh, lei mun tawp akipan nam thupi mahmah a hongkuan khia hi.

²³Jie lankais ir ietimis ginkluoti, žiaurūs ir negailestingi. Jų triukšmas kaip ūžianti jūra. Jie joja ant žirgų, kiekvienas pasirengęs kovai prieš tave, Sione!”

²³Thalpeu leh teipi a tawi ua, hiamgam mahmah, zahngaihna himhim neilou ahi uhi, a husa uh thupi ging honhon bang ahia; sakol tungte a tuang ua, mi chih galkapmi banga kivanin, aw, Zion tanu, nang a hongsual sin uhi.

²⁴Kai tik išgirdome pranešimą, nusviro mūsų rankos, baimė ir skausmai apėmė mus.

²⁴A minthanna uh I ja ua, I khutte a zo khinta, lunggimnain a honmanta, numei nauvei lunggimna bangbang.

²⁵Neikite į laukus ir nevaikščiokite keliu, nes priešo kardas kelia baimę aplinkui!

²⁵Gam ah pai khe kei un, lampi ah leng pai sam kei un, huaiah lah melma namsau a om ngala, kilchih ah launa a om hi.

²⁶Mano tautos dukterie, apsivilk ašutine ir voliokis pelenuose. Gedėk kaip vienintelio sūnaus, graudžiai raudok; staiga ateis naikintojas ant mūsų!

²⁶Aw, ka mi, ka tanu, saiip puan teng inla, vut lakah totolhin; tapa tangkhat sun bangin sun inla, kap vongvong dih, hihsemi I tunguah a hong tung guih sin ngal ua.

²⁷Aš pastačiau tave bokštu ir tvirtove tarp mano žmonių, kad pažintum ir ištirtum jų kelius.

²⁷Ka mite laka chiamtehmi din leh zeetmi dingin ka honbawla, a omdan uh na theiha, na zeet theihna dingin.

²⁸Jie visi kietasprandžiai ir šmeižikai, jie visi kaip varis ir geležis, visi sugedę.

²⁸A vek un helhat, paupeng mahmah gensiat chinga vial vak, dal leh sik bang ahi uh, hoihlou piin a gamtang ua,

²⁹Dumplės sugedo, ugnis išlydė šviną, bet veltui dirbo liejėjas­ nedorėliai neatsiskyrė nuo jų.

²⁹Pumin a jap huhu a, mei ah suan a zul beia, hihsingthou tupna a thawn lel ahi, mi giloute lah paih mang ahi ngal kei ua.Miten dankasik ek hoihlou a chi ding ua, TOUPAN amaute a pampaih jiakin.

³⁰Jie bus vadinami atmestu sidabru, nes Viešpats atmetė juos.

³⁰Miten dankasik ek hoihlou a chi ding ua, TOUPAN amaute a pampaih jiakin.