¹Zedekijas buvo dvidešimt vienerių metų, kai tapo karaliumi. Jis karaliavo vienuolika metų Jeruzalėje. Jo motina buvo Hamutalė, Jeremijo duktė iš Libnos.

¹Zedekia bel a lal pattung laiin kum sawmnih leh kum khata upa ahi a; Jerusalem ah kum sawm leh kum khat a lala; a nu min Hamutal ahia, Libna khuaa Jeremia tanu ahi.

²Jis darė pikta Viešpaties akyse kaip ir Jehojakimas.

²Huan, Jehoiakim hih bangbangin TOUPA mitmuhin thil gilou a hih hi.

³Dėl Viešpaties rūstybės taip atsitiko Jeruzalei ir Judui, kad galiausiai Jis pašalino juos iš savo akių. Ir Zedekijas sukilo prieš Babilono karalių.

³TOUPA a heh mahmah jiakin Jerusalem leh Juda gamah a maa kipan a paih khiakna khopin thil a hontungtaa; Huchiin Zedekia Babulon kumpipa tungah a helta hi.

⁴Devintaisiais Zedekijo karaliavimo metais, dešimto mėnesio dešimtą dieną, Babilono karalius Nebukadnecaras atėjo su visa kariuomene prieš Jeruzalę, ją apgulė ir supylė aplinkui pylimą.

⁴Huan, vai a hawm kum kuana ah hichi a honghia, kha sawmna, huai kha ni sawm niin Babulon kumpipa Nebukadnezzar leh a sepaih hon tenteng Jerusalem dou dingin a hongkuan ua, buk a bawl khumta ua; a kim ah kulh a bawlta uhi.

⁵Miestas buvo apgultas iki vienuoliktų karaliaus Zedekijo metų.

⁵Huchiin kumpipa Zedekia kum sawm leh khatna tanin khopi umin a omta hi.

⁶Ketvirto mėnesio devintą dieną mieste taip sustiprėjo badas, kad žmonės nebeturėjo ko valgyti.

⁶Kha lina, huai kha ni kuana ah khopia kial a hongna mahmah taa, gam mipite adingin nekding mahmah a omta kei hi.

⁷Pralaužę miesto sieną, karalius ir visi jo kariai pabėgo naktį taku, esančiu tarp dviejų miesto sienų, pro karaliaus sodą. Chaldėjai buvo apsupę miestą. Jie traukėsi lygumos keliu.

⁷Huchiiin khopi kulh bang a sun vang ua, kidou mi tengteng a tai mang ua, kumpipa huana bang nih kikala kongpi pawtin, janin khopi akipan a taikhia ua; (Kaldai mite khopia om ahi uhi).

⁸Chaldėjų kariuomenė vijosi karalių ir sugavo Zedekiją lygumoje prie Jericho. Visa jo kariuomenė buvo išsklaidyta.

⁸Himahleh Kaldan sepaihten kumpipa a delh ua, Jeriko phaizang ah Zedekia a pha ua, sepaih hon tengtengte a kiang akipan a dalh zak uh.

⁹Jie suėmė karalių ir atgabeno pas Babilono karalių į Riblą Hamato krašte, ir tas jį teisė.

⁹Huchiin Zedekia a man ua, Babulon kumpipa kiangah Hamath gama Riblah khua ah a paipihta ua; huan, aman a tungah vai a hawm a.

¹⁰Babilono karalius nužudė Zedekijo sūnus jo akyse, taip pat ir visus Judo kunigaikščius Ribloje.

¹⁰Huan, Babulon kumpipan Zedekia tapate a mitmuh ngeiin a thata; Riblah ah Juda heutu tengteng leng a that lai hi

¹¹Tada Zedekijui išlupo akis, sukaustė grandinėmis, išsivedė į Babiloną ir įmetė į kalėjimą, kuriame jis išbuvo iki mirties.

¹¹Huan, Zedekia mit a khelkhiak saka, Babulon ah a paipihtaa; a sih ni tanin tan in ah a koih hi.

¹²Devynioliktais Nebukadnecaro, Babilono karaliaus, metais, penkto mėnesio dešimtą dieną, sargybos viršininkas Nebuzaradanas, kuris tarnavo Babilono karaliui, atėjo į Jeruzalę.

¹²Huan, Babulon kumpipa Nebukadnezzar kum sawm leh kuana, kha ngana, huai kha ni sawmna ah kumpipa vengpa pawl heutu, Babulon kumpipa maa ding sek, Nebuzaradan Jerusalem ah a hongluta.

¹³Jis sudegino Viešpaties namus, karaliaus namus ir visus didelius Jeruzalės pastatus.

¹³Huan, TOUPA in leh kumpipa in a hala, Jesrusalem in tengteng toh, in thupi chitengte meiin a hal hi.

¹⁴Chaldėjų kariai, buvę su sargybos viršininku, išgriovė aplinkui Jeruzalę esančias sienas.

¹⁴Huan, kaldai sepaih hon tengteng, kumpipa vengpa pawl heutu kianga omten Jerusalem kulhte a kimin a hihchim vek uh.

¹⁵Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, išvedė į nelaisvę dalį tautos beturčių, mieste likusius gyventojus, tuos, kurie perbėgo pas babiloniečius, ir visus amatininkus.

¹⁵Huchiin vengpa pawl heutu Nebuzaradanin mipi laka genthei pawl pente khopia nutsiatte, Babulon kumpipa kianga kipesate leh mi khutsiam omsun tengtengte toh salin a pi vekta hi.

¹⁶Bet Nebuzaradanas paliko kai kuriuos krašto beturčius, kad prižiūrėtų vynuogynus ir dirbtų žemę.

¹⁶Himahleh vengpa pawl heutu Nebuzaradanin gama mi genthei pen khenkhatte grep huan kemmi leh vengmi dingin a nusia hi.

¹⁷Chaldėjai sulaužė varines kolonas, stovus ir varinį baseiną, buvusius Viešpaties namuose, ir visą jų varį išgabeno į Babiloną.

¹⁷Huan, TOUPA ina dal khuamte leh a kingaknate, dal maiphiatkuang lian TOUPA inate Kaldai miten a hihtam gawp ua, dal tengteng Babulon ah a la uhi.

¹⁸Jie paėmė ir puodus, šakutes, gnybtuvus, dubenis, semtuvus bei visus varinius indus, kurie buvo naudojami tarnavimo metu.

¹⁸Belte leng, vutluah te, khawnvak mihsakna te, maiphiatkuangte, sikkeute, dal tuiumbelsuan tengteng a zat sekte uh a la vek uh.

¹⁹Sargybos viršininkas pasiėmė indus smilkalams, taures, praustuves, žvakides, lėkštes­visa, kas buvo iš aukso ir sidabro.

¹⁹Noute leng, meivu koih nate, maiphiatkuangte, belte, khawnvak koihnate, sikkeute leh belbulte; dangkaenga bawl huai dangkasikin vengmi pawl heutuin a la vek hi.

²⁰Dviejų kolonų, baseino, dvylikos varinių jaučių, buvusių po baseinu, ir stovų, kuriuos karalius Saliamonas buvo padaręs Viešpaties namams, vario buvo neįmanoma pasverti.

²⁰Khuam nih, dala bawl bawngtal sawm leh nih, maiphiatnakuang kingakna, kumpipa Solomonin TOUPA in adia a bawl, hiai tuiumbelsuan tengteng dal bel kikima teh ahi kei hi.

²¹Viena kolona buvo aštuoniolikos uolekčių aukščio, dvylikos uolekčių apimties; kolonos sienos buvo keturių pirštų storio, o vidus tuščias.

²¹Huan, khuamte khuam khat san dan, tong sawm leh tong giat ahi-a, tong sawm leh tong nihin a kimvel zou phet ahi; a sah dan zung za delh ahia, a sung a hawm hi.

²²Ant kolonos buvo varinis kapitelis, penkių uolekčių aukščio; jį supo grotelės ir granato vaisiai­viskas buvo iš vario. Tokia pat buvo ir antroji kolona.

²²Huan, a tungah dal lu bawk a oma, a lu bawk san dan tong nga ahia, a lu bawk kimvelin dal ngena zep leh pomgranet ahia; khuam nih inleng hichimah bangin pomgranet a nei hi.

²³Devyniasdešimt šeši granato vaisiai buvo iš vienos pusės; iš viso aplinkui groteles jų buvo šimtas.

²³Huan, a sikah pomgranet sawmkua leh guk a oma, a kima a zepna pomgranet tengteng za khat ahi.

²⁴Sargybos viršininkas paėmė vyriausiąjį kunigą Serają, antrąjį kunigą Sofoniją, tris durininkus,

²⁴Huan, vengpa pawl heutuin siampu lian Serai leh siampu nihna, Zephani leh kongkhak ngakmi thumte a mana:

²⁵miesto valdininką, kuris buvo karo vyrų viršininkas, septynis vyrus, karaliaus patarėjus, kuriuos rado mieste, kariuomenės vyriausiąjį raštininką, kuris šaukdavo į kariuomenę, ir šešiasdešimt krašto vyrų, kurie buvo mieste.

²⁵Huan, kidou mite tunga heutu dia seh leh mi sagih, kumpipa melmu sek mi, khopi-a omte leh sepaihheutu gelhmi, gam mite min kempa leh gam mipi laka mi sawmguk, khopi-a naomte khopi akipanin a pi khia hi.

²⁶Nebuzaradanas, sargybos viršininkas, paėmęs juos, nuvedė pas Babilono karalių į Riblą.

²⁶Huan, Nebuzaradan, vengpa pawl heutuin amau a pia, Babulon kumpipa kiangah Riblah ah a hontuna.

²⁷Karalius nužudė juos Ribloje, Hamato krašte. Taip Judas buvo ištremtas iš savo krašto.

²⁷Huan, Babulon kumpipan Hamath gama Riblah ah amau a bawleka, a hihlum vek hi. Huchiin Juda nam a gam ua kipanin sala pi mangin a omta.

²⁸Nebukadnecaras septintaisiais savo karaliavimo metais iš Jeruzalės ištrėmė tris tūkstančius dvidešimt tris žydus;

²⁸Hiaite Nebukadnezzarin mipi sala a pite ahi uh: kum sagihnaah Juda sangthum leh sawmnih leh thum;

²⁹aštuonioliktaisiais metais­aštuonis šimtus trisdešimt du asmenis;

²⁹Nebukadnezzat kum sawm leh giatnaah Jerusalem akipanin mi za giat leh sawmthum leh nih salin api,

³⁰dvidešimt trečiaisiais metais sargybos viršininkas Nebuzaradanas ištrėmė septynis šimtus keturiasdešimt penkis žydus. Iš viso keturis tūkstančius šešis šimtus žmonių.

³⁰Nebukadnezzar kum sawmnih leh kum thumna ah Nebuzaradan ventu pawl heutuin mi za sagih leh sawmli leh zaguk ahi uh.

³¹Trisdešimt septintaisiais Judo karaliaus Jehojachino tremties metais, dvylikto mėnesio dvidešimt penktą dieną, Babilono karalius Evil Merodachas pirmaisiais savo karaliavimo metais dovanojo bausmę Judo karaliui Jehojachinui ir išleido jį iš kalėjimo.

³¹Huan, Juda kumpipa Jehoiakin saltan kum sawmthum leh kum sagihna, a kha sawm leh kha nihna, huai kha ni sawmnih leh ni nga geihin hichi a honghia, Babulon kumpipa Evil-merodakin a vaihawm kum khatnaah, Juda kumpipa Jehoiakin lutang a dopkang saka, suangkulh akipan a pi khia;

³²Jis kalbėjo su juo draugiškai ir davė jam sostą, aukštesnį negu kitų karalių, kurie buvo su juo Babilone.

³²A kiangah hoih takin a paua, Babulona a kianga om Kumpipate tutphah sanga sangin laltutphah a tun saka.

³³Jis pakeitė Jehojachino kalėjimo drabužius, ir tas valgė karaliaus akivaizdoje per visas savo gyvenimo dienas.

³³Huan a suangkulh puansilhte a kikhengsaka, a damsung ni tengteng a maah a nein a tata jel hi.Huan amah vakna ding a damsing ni tengteng, a sih ni tanin a ni teng tantuan Babulon kumpipain a pe gige hi.

³⁴Karalius jam paskyrė nuolatinį išlaikymą, kurį jis gaudavo kiekvieną dieną per visas savo gyvenimo dienas.

³⁴Huan amah vakna ding a damsing ni tengteng, a sih ni tanin a ni teng tantuan Babulon kumpipain a pe gige hi.