¹Koks vienišas miestas, kuris pirma buvo pilnas žmonių! Jis buvo garsus tarp tautų, o dabar lyg našlė. Buvo lyg kunigaikštienė, o dabar lyg vergė.

¹Khopi mitea dim sek, bangchidana lungjuanga tu maimah ahia: bangchidana meithai banga hongom maimah ahia! namte laka thupi seka, bialte laka lalnu sek, bangchidana a mengsawm honghi ahia!

²Ji verkia graudžiai nakties metu, skruostai pasruvę ašaromis. Nė vienas jos meilužis neguodžia jos. Visi draugai tapo išdavikais ir priešais.

²Janin nakpi takin a kapa, a khituite a biangah a om: a itte tengteng lakah amah nem ding kuamah a neikeia: a lawmte tengteng a tungah lepchiahtakin a gamta ua, a melmate a honghi uhi.

³Judas ištremtas vargsta ir vergauja, gyvena tarp pagonių tautų, neturi ramybės. Jo persekiotojai pasivijo jį siaurose vietose.

³Gimthuakna jiak leh, saltanna thupi jiakin. Juda saltannaah a paita hi; khovelmite lakah a tenga, tawldamna a mu kei: munkochik ahte amah sawite tengtengin a pha uh.

⁴Siono keliai tušti, niekas jais nekeliauja į šventes. Miesto vartai sunaikinti, kunigai dūsauja. Jo mergaitės liūdi, jis apimtas kartėlio.

⁴Kikhopna thupia kuamah a hongpai louh jiak un. Zion lampiten a sun ua; a kongpite tengteng loihin a oma, a siampute a thum huthut uh: a nungak siangthoute gimthuakin a om ua, amah mah haksa thuakin a om hi.

⁵Prispaudėjai viešpatauja, priešai džiaugiasi. Viešpats siuntė tą bausmę Jeruzalei dėl daugybės jos kalčių. Jos vaikai priešų išvesti nelaisvėn.

⁵A melmate lupen a hong hi a galte a lohching uh; a tatlekna tam luat jiakin Toupan lah amah gim a thuak sak ngala: gal maah a ta tuailaite saitanna ah a pai uh.

⁶Siono dukters grožis­praeitis. Jos kunigaikščiai lyg elniai, nerandantys ganyklos, bejėgiai jie eina savo priešų priekyje.

⁶Huan Zion tate akipanin a letna tengteng a pai mangta; a lalte loupa hing mu lou zuktalte bang ahi ua, a delhmi maah hatna neilouin a pai uh.

⁷Jeruzalė, pavergta ir pamiršta, prisimena laimingus praeities laikus. Ji pateko į priešo rankas, niekas jai nepadėjo. Prispaudėjai tyčiojasi iš jos sabatų.

⁷A gimthuak ni leh a haksatniin Jerusalemin ni dang laia kipana om khinsa a thil nuamte tengteng a theigige: gal khuta a mite a puk lai un, amah kuamahin a panpih kei, galten amah a mu ua, a siatnaah a nuihsan uhi.

⁸Jeruzalės nusikaltimas didelis, todėl ji atmesta. Kas ją gerbė, dabar niekina, nes matė jos nuogumą. Ji pati vaitoja ir sukasi į šalį.

⁸Nakpitakin Jerusalemin thil a hihkhiala; huaijiakin thil nin bangin a hongom hi: a vuaktanna a muh jiak un, amah zahtak sakten a musit ta uhi: ahi, a nak huthuta, nunglamah a kiheita hi.

⁹Jos rūbas suteptas. Ji nepagalvojo, kas jos laukia, todėl ji visko neteko, nėra kas ją paguostų. Viešpatie, pažvelk į mano vargą, nes mano priešai iškilo!

⁹A nitna a nik ah a oma; a beina na nung a theigige kei; huaijiakin lamdangtakin a hong kuma; lungmuang mi a neikei hi: ngaiin, Aw TOUPA, ka gimthuakna; melmapa lah kiliansak ngala.

¹⁰Jos brangenybės priešų rankose. Net pagonių tautos, kurioms Tu buvai uždraudęs įeiti į ją, įsilaužė į šventyklą.

¹⁰Galin amahnu thil nuamte tengteng tungah a khut a jaka: a munsiangthou sungah khovelmi a honglut chih a mu ngala, huai tungtunga na kikhopna uah amau a honglut louh ding uh ahi chia thu na piak.

¹¹Visa tauta dūsauja, trūksta maisto. Jie keičia brangenybes į maistą gyvybei palaikyti. Viešpatie, pažvelk į mano paniekinimą!

¹¹A mite tengteng a nak huthut ua, tanghou a zong ua; kha hihhalh dingin a thil nuamte uh sa khenna dingin a pia ua: Thei inla, Aw TOUPA, enin ka hong buah jiakin.

¹²Ar tai nieko nereiškia jums, einantiems pro šalį? Pažvelkite ir pagalvokite, ar kas kenčia tokį vargą kaip aš? Viešpats baudžia mane savo rūstybės įkarštyje.

¹²Nou dinga bangmah lou hi maw, nou honpai suaksante teng teng? Ngai unla, en un, ka tunga hiha om ka lungkhamna bang lungkhamna himhim a om hiam? a heh mahmah laia TOUPAN a honhihgimna bang.

¹³Jis siuntė iš aukštybės ugnį ir degino mane. Jis ištiesė tinklą, pagavo mano kojas ir paklupdė mane. Jis padarė mane apleistą ir besikamuojančią.

¹³Tung sanga kipanin ka guhte ah mei a honsawla, amaute a zou a: ka khe adingin len a jaka, a honkinung lehheisan; segawp leh ni tuma bahin a honbawl ta hi.

¹⁴Jis uždėjo man jungą už mano nusikaltimus. Jo ranka uždėtas jungas slegia mano pečius. Viešpats palaužė mano jėgas, atidavė mane į galingesnių rankas.

¹⁴Ka tatleknate hakkol a khuta khihin a om a; phial khawmin a om ua, ka ngawng jangah a hongtung ua; ka hatna a vuaksuak sak: amau ka dou zoh louhte, a khut uah TOUPAN kei a honpia a.

¹⁵Viešpats sunaikino visus mano stipriuosius; Jis sušaukė daugybę, kad sunaikintų mano jaunuolius. Viešpats mynė mergelę, Judo dukterį, kaip vynuogių spaustuve.

¹⁵Ka laka ka mi hatte TOUPAN bangmahlouin a om sak; ka tangvalte mekgawpna dingin ka siatna dingin aman kikhoppi poimoh a sama: uain sukna bangin TOUPAN Juda tanu siangthou a sikdenta hi.

¹⁶Aš verkiu, mano skruostais rieda ašaros. Neturiu, kas mane nuramintų, kas atgaivintų mano sielą. Mano vaikus išsklaidė galingas priešas.

¹⁶Hiai thilte jiakin ka kapa; ka mit, tuiin a tumaa; lungmuanding ka kha hihhalh ding lah keia kipan a gam la ngala; melma a vualzoh jiakin, ka tate lah amau kiaa nutsiatin a om uhi.

¹⁷Sionas tiesia savo rankas, bet nėra, kas jį paguostų. Viešpats sukėlė prieš Jokūbą jo kaimynus, jie tapo jo priešais. Jeruzalė tapo jiems kaip moteris mėnesinių metu.

¹⁷Zionin a khutte a jak khiaa; amah lungmuan ding kuamah a om kei uh; TOUPAN Jakob tungthu ah thu a piaa, huchia a kim vela omte a galte a honghihna ding un: Jerusalem a lak uah thil nin bangin a om hi.

¹⁸Viešpats yra teisus, nes aš neklausiau Jo įsakymų. Tautos, išgirskite! Pamatykite mano vargą! Mano jaunuoliai ir mergaitės išvesti į nelaisvę.

¹⁸Toupa a diktata: a thupiak lah ka helsan ngala; Ja un, ka hon ngen hi, nou mite tengteng, ka lungkhamna en un: ka nungaksiangthoute leh ka Tangvalte saltanna ah a pai uhi.

¹⁹Aš ieškojau pagalbos tarp meilužių, bet jie apvylė mane. Kunigai ir vyresnieji mirė iš bado mieste, nerasdami maisto gyvybei palaikyti.

¹⁹Ka itte ka sama, himahleh a honkhem uh: ka siampute leh ka upaten khopi sungah kha a khah uh, amau khate hihhalh dinga sa amau kizon ngalin.

²⁰Viešpatie, pažvelk, kokia aš nelaiminga ir nerami. Mano širdis nerimsta krūtinėje, nes aš neklausiau Tavęs. Lauke siaučia kardas, o viduje­mirtis.

²⁰Aw TOUPA, ngaiin; ka dah ngala; ka lungsim a mangbanga; ka sungah ka lungtang a kilumleta; nakpitakin lah ka helta ngala: polamah namsauin a thata, in ah sihna bang a om.

²¹Jie išgirdo mano vaitojimą, bet nėra kas mane paguostų. Mano priešai, išgirdę, kad Tu mane baudi, džiaugiasi. Tavo keršto diena teateina ir jiems, kaip ji atėjo man.

²¹Ka thum aja ua: kuamah hongkhamuan ding a om kei uh; ka mangbatna ka melmate tengtengin aja ua, ahihjiakin a kipak uh: na phuan khiaksa ni na tun dinga, kei bang ahi ding uh.A gitlouhna tengtenguh na maah hongtung hen: ka tatlekna tengteng jiaka ka tung na hih bangin amau tungah leng hihin: ka thumna lah a tama, ka lungtang lah a bah ngala.

²²Teiškyla ir jų nusikaltimai Tavo akivaizdoje. Atlygink jiems taip, kaip man atlyginai už mano kaltes. Mano dūsavimams nėra galo, mano širdis alpsta.

²²A gitlouhna tengtenguh na maah hongtung hen: ka tatlekna tengteng jiaka ka tung na hih bangin amau tungah leng hihin: ka thumna lah a tama, ka lungtang lah a bah ngala.